TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Uosto direkcija dairosi naujos vietos

2015 09 10 6:00
Apšiltinti KVJUD būstinės fasado iš išorės dėl jį dengiančių iškilių plokščių nepavyks, o nanotechnologijos, kai siena dengiama specialia plėvele, Lietuvoje neaprobuotos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Prieš penkmetį įsigytas daugiaaukštis biuro pastatas Klaipėdos uosto administracijai tapo galvos skausmu, kaip jį renovuoti, todėl svarstoma, kad statyti naują namą kainuotų pigiau.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), anksčiau turėjusi tris aukštus to paties pastato sparne, buvusio įstaigos vadovo Eugenijaus Gentvilo iniciatyva visą 9 aukštų namą iš danų kompanijos „DFDS Lisco“ nusipirko per pačią nekilnojamojo turto krizę 2010 metais. Vieni tąkart džiaugėsi atsikratę per didelio statinio ir sumažinę verslo išlaidas, kiti – nebrangiai, už 14 mln. litų, erdviau įsikūrę. Tačiau pirkinio pigumas pasirodė esąs apgaulingas. Per nesandarius langus košiant vakarų vėjams, direkcijos darbuotojai kaip epušės lapai drebėjo jau pačią pirmą žiemą.

Reikėjo erdvės

1991 metais, kai KVJUD įsikėlė į Lietuvos jūrų laivininkystės pastatą Juliaus Janonio gatvėje, dalį patalpų ji nusipirko. Kai vėliau, steigiant Lietuvos saugios laivybos administraciją, prireikė plėstis, trečią aukštą teko nuomotis iš tuomet jau privatizuotos bendrovės „DFDS Lisco“.

Didesnių patalpų būtinybę E. Gentvilas motyvavo poreikiu uosto direkcijos tarnybas įkurdinti viename pastate, siekiant užtikrinti operatyvias uosto valdymo funkcijas, taip pat sumažinti eksploatacijos išlaidas. „Atsižvelgėme ir į tai, jog turimos administracinės patalpos neatitinka sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų tenka tik apie 4 kv. m darbinio ploto. Verta pažymėti, jog kasmet direkcijoje apsilanko apie 60 delegacijų iš įvairių pasaulio šalių, stinga vietos tinkamai reprezentuoti vienintelį Lietuvos uostą“, - tuo metu žiniasklaidai aiškino E. Gentvilas.

2010 metais KVJUD buvo atlikusi apklausą dėl administracinio pastato nuomos ar pirkimo. Analizuoti penki - pastatų, vienas - žemės sklypo pirkimo bei aštuoni - nuomos pasiūlymai. Įvertinus pateiktus nuomos pasiūlymus nustatyta, kad ekonomiškai naudingiau būtų įsigyti nuosavas administracines patalpas. Taip buvo vertinamas ir socialinis aspektas – pastato vieta, pasiekiamumas, patogumas, reikiamo ploto bei patalpų kokybės atitikimas.

Tačiau laikas parodė, kad nei sutaupyti, nei įsikurti visoms tarnyboms viename pastate taip ir nepavyko. Todėl dabartiniai KVJUD planuojamų permainų motyvai - tie patys.

Renovuoti – per brangu

Nors darbo vietų plotai dabar atitinka higienos normatyvus, KVJUD kolektyvas šąla, per langus sunkiasi vanduo, fasadas byra, elektros instaliacija paseno, kieme trūksta parkavimo vietų. Todėl šiemet uosto vadovybė jau garsiai prabilo, kad 1980 metais statytą tuomet stilingiausią Klaipėdos pastatą būtina renovuoti. Tačiau po susitikimo su architektais ir konsultantais prieita prie nuomonės, kad dėl savo specifikos tuo užsiimti KVJUD būtų pernelyg sudėtinga ir per brangu.

Pasak dabartinio uosto generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, paaiškėjo, kad apšiltinti fasado iš išorės dėl jį dengiančių iškilių plokščių nepavyks, o nanotechnologijos, kai siena dengiama specialia plėvele, Lietuvoje neaprobuotos. Šiltinant iš vidaus mažėja ploto, be to, langų šalčio zona nė kiek neatsitraukia. Linkstama prie nuomonės pastatą perduoti Turto bankui, kad jį parduotų, ir statyti naują biurą.

Nagrinėti keturi variantai: prie II Smiltynės perkėlos, Klaipėdos laivų remonto teritorijoje, buvusios „Memelio miesto“, o dabar – SEB banko įmonės „Litectus“ teritorijoje ir jau esantis pastatas „Vitės namai“ Naujojoje Uosto gatvėje. A. Vaitkaus nuomone, tinkamiausias atrodo „Memelio miesto“ variantas, tačiau galutinį sprendimą priims Susisiekimo ministerija.

„Prie visų investicijų planuojamos investicijos ir naujam pastatui. „Memelio miesto“ teritorijoje būtų galimybė sutelkti visas tarnybas po vienu stogu, perkelti locmanus ir laivyną. Laivų eismo tarnybos pastato teritoriją prie II Smiltynės perkėlos galima būtų pritaikyti krovai ar kitoms reikmėms. Kadangi uoste trūksta krovos ir sandėlių plotų, išnuomoti rengiant konkursą tikslinga ir dabartinę laivyno bazę, nes apskaičiuota, kad ten atnaujinti pastatus kainuoja labai brangiai. Mūsų laivynas galėtų įsikurti prie „Memelio miesto“ krantinių, čia užtektų vietos ir numatomai įsigyti žemsiurbei", - svarstė uosto vadovas.

A. Vaitkus teigė, kad kartą jau buvo sukvietęs savivaldybės ir „Litectus“ atstovus pasitarti dėl šios teritorijos perspektyvų. Išgirsta naujiena, kad rengiamas naujas detalusis planas, apie kurį savivaldybė dar nieko nežino. Todėl tokių pasitarimų, kaip suderinti miesto, uosto ir pastatų savininkų interesus, anot uosto vadovo, prireiks dar ne kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"