TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Urbo kalno Nidoje laukia pokyčiai

2016 10 13 6:00
Urbo kalnas dabar apaugęs mišku ir sunkiai randamas turistų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Neringos savivaldybė kitą mėnesį visuomenei pateiks viziją, kaip ateityje turėtų būti sutvarkytas Urbo kalnas. Jį norima padaryti patrauklesnį turistams.

Ši 52 metrų aukščio kopa – vienas Nidos simbolių. Ant Urbo kalno kadaise stovėjo senasis Nidos švyturys. Jo vietoje nuo 1953 metų veikia kitas, perstatytas.

„Dabar turistai neretai net nežino, kaip nueiti iki švyturio, nes nėra nuorodų. Norime atgaivinti visą Urbo kalną. Bus rengiamas projektas europinei paramai gauti, tačiau iš pradžių reikia suderinti mūsų viziją“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Neringos merijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Žemaitienė.

Urbo kalnas yra apaugęs aukštomis pušimis ir slepia ne vieną kurorto svečiams mažai žinomą istorinę detalę.

Parengė projektą

Nidos vakarinėje dalyje pūpsantis Urbo kalnas – pirma Kuršių nerijoje apželdinta kopa. XIX amžiuje darbų ėmėsi Georgas Dovydas Kuvertas (1787–1856), jo dėka Nida buvo išgelbėta nuo užpustymo.

Urbo kalno pavadinimas kilęs iš žodžio „urbti“ – smėlyje daryti duobutes. Viena versijų byloja, kad jos susijusios su pušaičių sodinimu. Pagal kitą pasakojimą kalne itin mėgo urbti urvelius lapės.

G. Žemaitienės teigimu, šiuo metu yra parengta geomorfologiniu gamtos paminklu paskelbto Urbo kalno ir jo aplinkos kraštotvarkos programa. „Ketiname sutvarkyti visą teritoriją, nes ji dabar nepatraukli turistams. Seni sovietiniai takai – išsiklaipiusiomis plytelėmis, pro betoną prasiskverbusios medžių šaknys. Urbo kalnas tarsi iškritęs iš Nidos lankytinų objektų konteksto, nors yra pačioje gyvenvietėje. Žmonės į pajūrį eina Taikos gatve, o galėtų keliauti daug vaizdingesniu maršrutu per Urbo kalną. Deja, turistai dabar neranda priėjimo prie jo“, – pasakojo merijos valdininkė.

Ji tikino, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama pažintiniams tikslams, ne tik estetiniam vaizdui. „Norime įrengti nuorodas į švyturį, kad žmonės jau Nidos centre žinotų, kaip jį pasiekti. Taip pat pastatyti informacinius stendus, kuriuose būtų aprašoma ir Urbo kalno, ir švyturių istorija. Šiuo tikslu planuojame paženklinti senojo, 1874 metais statyto ir 1944-aisiais susprogdinto, švyturio vietą, sutvarkyti aikštelę aplink dabartinį navigacinį objektą. Deramasi su Lietuvos saugios laivybos administracija, kad švyturį būtų galima nuolat lankyti turistams“, – atskleidė planus Architektūros skyriaus specialistė.

Viena idėjų – įrengti nedideles lauko bibliotekas, kuriose būtų galima rasti lankstinukų ir kitokios informacijos apie Urbo kalną, švyturius. Ant kopos turėtų atsirasti ir apžvalgos aikštelės. Bet drastiškai šalinti medžių, anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser, nebus leidžiama.

„Saikingi kraštovaizdžio formavimo darbai tikrai galimi. Mes taip pat sakome, kad būtų galima padaryti tam tikras panoramines atodangas. Tą vietovę būtina tvarkyti, nes dabar ji virtusi paprastu mišku su pasenusiais takais“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino ji.

Merijos atstovė G. Žemaitienė teigia, jog kol kas sunku apskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų planams įgyvendinti. Dokumentus europinei paramai gauti būtina pateikti iki kitų metų gegužės, o darbai galėtų prasidėti 2018-aisiais.

Kalno slėpiniai

Retas turistas žino, kad 200 laiptelių, vedančių iš Nidos centro į Urbo kalną, slepia vokiškojo Kuršių nerijos laikotarpio inkliuzą.

Kylant nuo apačios ties buvusio švyturio prižiūrėtojo namu, ant 71-ojo laiptelio, viename iš akmenų akylesni keliautojai gali pastebėti iškaltą svastiką. Patys laiptai mena pirmąjį švyturį, susprogdintą pačių vokiečių. Tačiau svastika iškalta, kaip spėjama, tarpukariu, kai Nida priklausė Vokietijai ir šiame atokiame kampelyje taip pat sklandė to laikotarpio politinės bei ideologinės nuotaikos.

Be to, Nidoje ir netoli esančioje Pilkopėje buvo aviacijos, sklandymo mokyklos. Pilkopės bazėje įgūdžius lavino būsimieji „Luftwaffe“ pilotai. Žmonės svastikomis puošė net vėtrunges, šis ženklas dar nebuvo siejamas su Antrojo pasaulinio karo baisumais.

Kita įdomybė – Urbo kalno pietinėje dalyje, pašlaitėje tarp pušų riogsantys raudonų plytų ir betono luitai. Spėjama, kad jie – iš senojo, susprogdinto švyturio.

„Jei paaiškėtų, jog taip ir yra, tie likučiai būtų panaudoti kaip memorialas pirmajam švyturiui ir galbūt padėti ant paties kalno, toje vietoje, kur švyturys ir stovėjo. Jis buvo įrengtas kiek į pietvakarius nuo dabartinio“, – pasakojo G. Žemaitienė.

Įdėmiau apžiūrėjus nuolaužas ant kelių plytų galima aptikti įspaudus su užrašu PATER WALDE. Spėjama, kad plytos mariomis buvo atplukdytos iš tuomečio Patersvaldės kaimo, kuris yra dabartinėje Kaliningrado srityje prie Znamensko. Remiantis senaisiais žemėlapiais, minimoje vietovėje buvo net kelios plytinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"