TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Uteniškių laimės receptas

2013 09 17 6:00
Alvydas Katinas. Utenos rajono savivaldybės nuotrauka

Utenos rajono meras Alvydas Katinas juokauja, jog uteniškiai laimingi todėl, kad šios savivaldybės herbe yra pavaizduotas laimės simbolis – pasaga. Tačiau surimtėjęs priduria - Utenai laimę užtikrina palyginti stabili, nesikeičianti vietos valdžia.

- Po nepriklausomybės atkūrimo Utenoje nebankrutavo, galima sakyti, nė viena didžioji įmonė. Kaip paaiškintumėte tokį fenomeną?

- Kad Utenoje išliko ir šiuo metu puikiai gyvuoja praeito amžiaus šeštame ir septintame dešimtmečiais pradėjusios veikti įmonės – tikrai ne valdžios ir ne merų nuopelnas. Manau, kad išlikti įmonėms padėjo išmintingi jų vadovai, jie nepasidavė privatizacijos ir lengvo pralobimo kampanijai. Todėl šiuo metu Utena turi alaus, mėsos, pieno, trikotažo ir mašinų gamybos įmones. Vien „Utenos mėsoje“ šiuo metu dirba daugiau kaip pusantro tūkstančio ne tik Utenos rajono savivaldybės, bet ir kitų Utenos apskrities savivaldybių gyventojų.

- Tikėtina, kad esant tiek įmonių nedarbo problema Utenoje nėra itin aktuali.

- Prieš kelerius metus, kai Lietuvos dar nebuvo apėmusi krizė, sunkiai rasdavome žmonių dirbti viešuosius darbus. Prisiartinus krizei neturinčiųjų darbo padaugėjo. Dabartinis nedarbo lygis Utenoje siekia apie 10 procentų. Maždaug toks yra ir Lietuvos vidurkis. Tad itin dideliu nedarbu tikrai negarsėjame.

- Teko girdėti Utenos rajono gyventojų skundų, kad gražiame, ežerų pilname krašte – labai jau netikę keliai. Tikrai taip yra? Ar yra vilčių, kad keliai taps geresni?

- Keliai blogi ne tik Utenos rajone, bet ir pačioje Utenoje. Vien duobėtoms Utenos gatvėms taisyti reikėtų maždaug pusės milijono litų, jų biudžete nėra. Šiuo metu rengiame atskirų Utenos mikrorajonų specialiuosius planus. Ketiname tvarkyti tų rajonų šaligatvius, įvažiavimus į kiemus ir pačius kiemus. Manome, kad taip elgtis protingiau, nei tvarkyti šaligatvius ar kiemus tik tam tikrose vietose.

- Jūsų vadovaujama savivaldybė garsėja gyvūnų globa. Daugiabučių kiemuose katėms net statomi nameliai. Kodėl žmonės taip susirūpinę gyvūnais?

- Matote, kas atsitinka, kai savivaldybei ima vadovauti Katinas! Kalbant rimtai reikia pabrėžti, kad uteniškiai daug metų kėlė valkataujančių šunų problemą, o jos niekas nesprendė. Mano kantrybė trūko, kai kartą pas mane atėjo moteris, šuns apkandžiotomis kojomis. Tuomet ėmėmės iniciatyvos, paskelbėme iš nevyriausybinės organizacijos pirksiantys gyvūnų globos paslaugą. Kai tai padarėme, sulaukėme nemažai kritikos. Oponentai tikino, kad rūpindamiesi gyvūnais ir jų globai skirdami pinigų skriaudžiame alkstančius vaikus. Tačiau tai mūsų neišgąsdino, todėl merija toliau rėmė gyvūnų globos draugiją, šis rėmimas per metus mokesčių mokėtojams kainuoja kiek daugiau nei 100 tūkst. litų. Kadangi nevyriausybinės organizacijos įkurtuose namuose globojami gyvūnai nebetelpa, benamius šunis ir kates esame numatę įkurdinti suremontuotoje senojoje Utenos katilinėje. O žmonės sąmoningesni tampa, matyt, todėl, kad mato dėl beglobių gyvūnų daromus gerus darbus.

- Utenos savivaldybė viena iš nedaugelio šalyje atsisakė verslininkų siūlomo centralizuoto mokinių maitinimo modelio. Ką laimėjote ir ko netekote taip pasielgę?

- Tai svarstytinas klausimas. Mes, rajono tarybos nariai, prie jo dar turėtume grįžti. Mokinių maitinimo paslaugą perduoti verslininkams atsisakyta manant, kad pačių mokyklų išlaikomos valgyklos mokiniams patieks geresnio maisto. Kita vertus, svarstome, ar tikrai mokyklų direktoriai, be mokymo ir ugdymo procesų organizavimo, turi rūpintis ir kotletais? Ar jiems turi rūpėti mokyklų valgyklų įranga, darbuotojų etatai, patalpų priežiūra ir visa kita? Ar ne geriau būtų, jei tuo rūpintųsi specialistai? Be to, yra suskaičiuota, kad mokinių maitinimo paslaugą atidavus verslininkams rajono biudžetas kasmet sutaupytų kiek daugiau nei po tūkstantį litų. Todėl kartoju, kad tai - svarstytinas klausimas.

- Vasarą vykdant socialinį projektą, pavadintą „Laimės barometru“, nustatyta, kad uteniškiai – laimingiausi žmonės Lietuvoje. Ar tikite šio tyrimo rezultatais?

- Laimė – filosofinė sąvoka. Tačiau aš juokauju, jog uteniškiai turi būti laimingi dar ir todėl, kad Utenos rajono herbe yra laimės simbolis – pasaga. Kalbant rimtai, Utenai laimę galbūt užtikrina palyginti stabili, nesikeičianti valdžia. Galiu pasigirti, kad ir pats pernai buvau išrinktas geriausiu Lietuvos meru. Laimė žmonėms yra ir tai, kad prasidėjus šildymo sezonui Utenoje atpigs šildymas, esame laimingi, kad pasistatėme modernų 17 mln. litų kainavusį stadioną, laimingi, kad pasaulinio masto savivaldybių konkurse, kurio finalas vyks Juodkalnijoje, mūsų savivaldybė įvertinta kaip kurianti gražiausią kraštovaizdį. O į Kiniją vyksime atsiimti apdovanojimo kaip miesto, kuriame gera gyventi, atstovai.

Merą kalbino DAIVA BARONIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"