TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Už tą patį namą mokėjo du kartus

2013 04 04 6:00
Šis namas Kaune ilgai turėjo kelis šeimininkus, nors jie apie vieni kitus nieko nežinojo. / Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Kauniečiai, nusipirkę nebaigtą statyti namą, neįtarė, kad dėl VĮ Registrų centro darbuotojų klaidos jie ne tik įsitrauks į teismus, bet ir už tą patį namą bus priversti mokėti antrą kartą.

Broliai Mindaugas ir Mantvydas G. teisybės bandė ieškoti ne vienoje Lietuvos institucijoje, o kai nepavyko jos rasti, konfliktą su valstybe, dėl kurios valdininkų aplaidumo patyrė nuostolių, jie ketina spręsti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

VĮ Registrų centro, kurio darbuotojus broliai kaltina akivaizdžiu aplaidžiu funkcijų vykdymu, atstovai to nepripažįsta.

Sklypas - vienam, pastatas - kitam

Neįtikėtina istorija prasidėjo dar 1993 metais, kai du kauniečiai - Algirdas Lingė ir Birutė Jablonskienė pardavė Kaune,

T.Ivanausko gatvėje, esančius du sublokuotus namus, pažymėtus 124 ir 126 numeriais. Abu nebaigtus statyti pastatus spalį įsigijo IĮ "Merlina" savininkė Angelina Juknelienė. Moteris pardavėjams pinigus sumokėjo, tačiau pasirašytų sutarčių Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (VIPPB, o dabar - VĮ Registrų centras) per tris mėnesius neįregistravo, todėl sutartys neteko juridinės galios.

Nors namus pardavę A.Lingė ir B.Jablonskienė ne vieną ikiteisminį tyrimą vykdžiusiems pareigūnams tvirtino daugiau niekam namų nepardavę, kažkodėl 1994 metų kovą nuosavybė įregistruota ne A.Juknelienės, o Žymanto Janiselio vardu. Kaip jo dispozicijoje atsirado daugiau nei 800 kv. m bendro ploto statiniai, pareigūnams išsiaiškinti nepavyko, nes vyriškis jau miręs. Svarstoma, kad A.Juknelienė nekilnojamąjį turtą galėjo registruoti ne savo vardu, nes verslo nesėkmės atveju ji, kaip individualios įmonės savininkė, rizikavo jį prarasti.

Kita esmine aplinkybe tapo ir tai, kad A.Juknelienė, pirkimo-pardavimo sutarčių neįregistravusi taip, kaip reikalavo tuomečiai įstatymai, vis dėlto nusipirko valstybinės žemės sklypą, esantį po T.Ivanausko g. 126 namu. Kodėl verslininkė nenusipirko ir po gretimu (124-uoju) namu esančio sklypo, iki šiol tebėra mįslė. Nežinoma ir tai, kodėl šio turto ji neperleido Ž.Janiseliui.

2007-aisiais Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorams aiškinantis, kodėl žemės sklypas neteisėtai parduotas A.Juknelienei, Valerija Skirytė, 2003-iaisiais laikinai ėjusi Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininko pareigas, to paaiškinti negalėjo. Moteris sakė mananti, kad 1993-iaisiais, kai prasidėjo ši paini istorija, klaida galėjo įvykti dėl per didelio darbo krūvio. Tą patį paliudijo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Stankevičienė.

Nors dėl senaties prokurorai nebegalėjo nubausti valstybinę žemę pardavusio tarnautojo, ši esminė klaida užvirė visą tolesnę košę.

Du namai - vienas adresas

Ž.Janiselis, dviejų greta stovinčių nebaigtų statyti namų savininkas, kreipėsi į VIPPB prašydamas, kad jie būtų paženklinti ne dviem skirtingais, o vienu bendru adresu. VIPPB darbuotojai ant kadastro knygos ranka nubraukė 126 numerį ir paliko tik 124-ąjį. Tiksliau, parašė taip, tarsi skaičius 126 tėra buto, o ne namo numeris: T.Ivanausko g. 124-126. Dokumentuose pažymėta, esą statinio plotas yra apie 800 kv. metrų. Tai abu namai, užrašyti vienu adresu, priklausė Ž.Janiseliui, o sklypas po vienu iš jų - jau esą nebesančiu 126-uoju numeriu pažymėtu - A.Juknelienei.

Vyriškis nebaigtus statyti sublokuotus statinius pardavė, o jų naujieji savininkai padarė tą patį. Galiausiai gražioje Kauno vietoje esantys namai atiteko UAB "Nautija". Bendrovė, gaudama kreditą iš tuometinio Žemės ūkio banko, turėtą turtą įkeitė ir... bankrutavo.

1997 metais jį per varžytynes įsigijo Stasys Šliažas ir Danutė Sirutavičienė. Kadangi jie žinojo, kad perka du pastatus, tikėjosi šį turtą pasidalyti. Tuo metu jie neturėjo pinigų baigti statyboms ir keleriems metams jas atidėjo. 2001-aisiais bendraturčiai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydami leidimo tęsti statybas, nes pasikeitęs statytojas. Jie tokį dokumentą gavo. Be to, inspekcija išdavė pažymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurioje nurodyta, kad S.Šliažo ir D.Sirutavičienės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, T.Ivanausko g. 124 ir 126.

Turtą atsidalyti S.Šliažas ir D.Sirutavičienė nutarė dar po poros metų, tik 2003-iaisiais. Būtent tuomet VĮ Registrų centro Kauno filiale jie sužinojo neįtikėtiną naujieną - dalis turto, t. y. buvęs T.Ivanausko g. 126 namas kartu su po juo esančiu sklypu yra... parduotas ir turi naujus savininkus. Negalėdami patikėti tuo, ką išgirdo, bendraturčiai nuvyko prie T.Ivanausko gatvėje 126 numeriu pažymėto pastato ir įsitikino, kad jame vyksta statybos darbai. Negavę iš VĮ Registrų centro darbuotojų jokio konkretaus paaiškinimo, kaip jų nuosavybėje galėjo šeimininkauti kiti žmonės, S.Šliažas ir D.Sirutavičienė kreipėsi į policiją.

Antrieji savininkai jau darė remontą

Tuo metu apie tai nieko nežinantys kiti T.Ivanausko 126 numeriu pažymėto namo savininkai jame darė remontą. "Buvome namo viduje, kai pamatėme, kad prie jo privažiuoja automobilis tamsintais langais. Iš jo išlipusi moteris pasakė esanti tyrėja ir pakvietė atvykti į jos kabinetą pokalbio", - LŽ pasakojo kaunietis Mantvydas G. Vyras pridūrė, kad tąkart iš atvykėlės pirmą kartą išgirdo apie pastato areštą. Todėl tęsti pradėtų darbų nebebuvo įmanoma.

Vyras pasakojo T.Ivanausko gatvėje esantį pastatą ir žemės sklypą įsigijęs kartu su broliu. Abu jie neseniai buvo sukūrę šeimas. Norėdami būti nepriklausomi ir gavę iš tėvų dovanų butą, broliai nusprendė jį parduoti ir nusipirkti nebaigtą statyti namą. 400 kv. m kotedžas jiems puikiai tiko. Apie statybą nutuokiantys broliai sumanė name įrengti du atskirus įėjimus ir nemažai apdailos darbų pasidaryti patys. Jiems tiko ir pardavėjų prašoma kaina - 58 tūkst. litų. "Iki šiol esame šokiruoti dėl to, kas įvyko! - tvirtino Mantvydas G. - Jei valdininkai nebūtų leidę atlikti tam tikrų veiksmų, statinio tiesiog nebūtume pirkę, o mums jį pardavusieji - namo neįregistravę taip, kaip reikalauja įstatymai."

Šiuo metu broliai tikina jau pasistatę nuosavus namus, tad jiems sublokuotas statinys T.Ivanausko gatvėje nebereikalingas.  

Turtas "ateičiai" virto problema

Apie tai, kad gali kilti nesklandumų, niekas neįtarė iki 2003 metų, kai neįprastomis aplinkybėmis pastebėta dar 1994-aisiais VIPPB darbuotojų padaryta klaida.

Kaip jau minėta, sklypą, esantį po T.Ivanausko g. 126 namu, iš valstybės įsigijo A.Juknelienė. Netrukus jos įmonė "Merlina" bankrutavo. Tačiau tik po ketverių metų, 1998-aisiais, teismas paskelbė oficialų įmonės bankrotą ir jai priklausantis 0,0255 ha ploto sklypas bankroto administratoriaus buvo parduotas. Pirmasis, įsigijęs jį už simbolinę sumą - 34 litus, buvo Evaldas Volskis. Vyriškis nuvyko apžiūrėti savo turto ir pamatė, kad ant sklypo stovi nebaigtas statyti didžiulis pastatas. Neturėdamas pinigų E.Volskis žemę už jau gerokai didesnę, bet vis dar simbolinę sumą - 5 tūkst. litų - pardavė savo kolegės Raimondos Vilimienės motinai Stefanijai Krapavickienei. Moterys buvo informuotos apie jame esantį namą, todėl pasiteiravo VIPPB darbuotojų, ar jis turi šeimininką. R.Vilimienei buvo pranešta, kad adresu T.Ivanausko g. 126 nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto.

VĮ Registrų centro darbuotojas galėjo supainioti tai, kad iš popierinio formato suvedant duomenis į kompiuterinę duomenų bazę buvo pažymėtas tik vienas adresas - T.Ivanausko g. 124. Priminsime, kad 126 numeris parašytas kaip butas 124-ame name. Kaip ir buvo prašęs tuometinis namų savininkas Ž.Janiselis, statinys turėjo tik vieną numerį, bet dokumentuose buvo pažymėtas bendras sublokuotų namų plotas.

To nežinodama R.Vilimienė pasikonsultavo su teisininkais ir išgirdo, kad pagal Civilinį kodeksą bešeimininkį turtą, esantį ant motinos sklypo, ji galinti įregistruoti savo motinos S.Krapavickienės vardu. Moteris taip ir padarė. Jokių keblumų VĮ Registrų centre nekilo. Taip S.Šliažui ir D.Sirutavičienei priklausantis namas, užkonservuotas "geresnei ateičiai", įgijo ir antrus teisėtus šeimininkus. R.Vilimienė įsigytą turtą labai greitai pardavė Mantvydui ir Mindaugui G. Už tai, kad sklype buvo namas, ji gavo dešimt kartų didesnę sumą, nei sumokėjo E.Volskiui.

Išgelbėjo senatis?

Taip, paaiškėjus, kad vienas iš sublokuotų namų turi dvejus, vienas kito nepažįstančius savininkus, painią nuosavybės istoriją ėmė aiškintis prokurorai. 2005-aisiais ir 2007 metais vykusių ikiteisminių tyrimų metu bandyta išsiaiškinti, kas kaltas dėl dviprasmiškos situacijos. Įtarimai buvo pareikšti net keliems valdininkams, bet dėl senaties jie panaikinti, o procedūros nutrauktos. S.Šliažui, D.Sirutavičienei bei antriesiems savininkams broliams Mindaugui ir Mantvydui G. rekomenduota laukti teismo, į kurį pirmieji pastato savininkai kreipėsi dar 2005-aisiais, sprendimo.

Tačiau per visus bylinėjimosi metus nė vienas teismas taip ir nesiryžo tarti paskutinio žodžio, nuspręsti, kuriems savininkams - S.Šliažui ir D.Sirutavičienei ar Mindaugui ir Mantvydui G. - priklauso T.Ivanausko g. 126 namas. Todėl abi šalys, patartos advokatų, po šešerių metų vaikščiojimo po teismus sudarė taikos sutartį. Pirmieji savininkai atsisakė savo pretenzijų į turtą, o Mindaugas ir Mantvydas G. jiems sumokėjo 100 tūkst. litų kompensaciją.

Kaltųjų nebeliko

Po taikos sutarties sudarymo dėl valdininkų kaltės patirtos žalos ir būtinybės antrą kartą sumokėti už nupirktą turtą Mindaugas ir Mantvydas G. kreipėsi į teismą, prašydami iš VĮ Registrų centro priteisti 100 tūkst. litų.

Sprendimas administracinėje byloje, nagrinėtoje Kauno apygardos administraciniame teisme, priimtas 2012-ųjų gegužę. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojų kaltė neįrodyta. Be to, pastatą broliai nusipirko už mažesnę nei rinkos kainą, todėl realios žalos esą nepatyrė. "Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę žalą ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais", - rašoma teismo sprendime. Dokumente taip pat minima, kad E.Volskis, R.Vilimienė ir S. Krapavickienė žinojo savame sklype nestatę jokio namo, todėl žalą pirkėjams padarė ne VĮ Registrų centras.

Nukentėjusiųjų skundo dėl žalos atlyginimo netenkino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), tačiau jis rėmėsi kitu motyvu - senaties terminu. Anot teisėjų kolegijos, Mindaugas ir Mantvydas G. skundą turėjo pateikti per trejus metus nuo tos dienos, kai sužinojo apie patirtą žalą.

"Tačiau kaip galima kreiptis į teismą, kai nežinai konkretaus žalos dydžio? Jei byla būtų pasibaigusi S.Šliažo ir D.Sirutavičienės naudai, žala būtų vienokia, o jei Mindaugo ir Mantvydo G. naudai, jie žalos nebūtų patyrę. Kai procesas baigtas trečiuoju sprendimu - taikos sutartimi - tapo aišku, kokio dydžio žalos atlyginimo prašyti už aplaidžiai tvarkytą dokumentaciją iš VĮ Registrų centro", - paaiškino advokatė Laura Daumantaitė. Anot jos, šiuo metu svarstoma galimybė kreiptis į EŽTT, nes Lietuvoje nukentėjusiems Mindaugui ir Mantvydui G. teisybės rasti nepavyksta.

Abiejų teismų dokumentuose pažymima, kad dėl įsivėlusios klaidos kaltos kompiuterinės duomenų bazės ir besikeičiantys įstatymai, dėl kurių netobulumo skirtingas procedūras vykdydavusios institucijos tarpusavyje informacijos netikslindavo.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad prokurorų konstatuota, jog VĮ Registrų centro darbuotojų 2002-2003 metais išduotose pažymose net kelis kartus nurodyta, esą adresu T.Ivanausko g. 126 esančiame sklype nėra statinių, rėmėsi tik kompiuterine baze, bet nepasigilino į turimą archyvinę medžiagą ir jos nesutvarkė. Be to, T.Ivanausko g. 126 namo priklausomybė VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašyta kelių asmenų vardais dar dėl 1994-aisiais įvykusio duomenų sudubliavimo.

VĮ Registrų centras, pateikdamas atsiliepimą teismui, tvirtino, kad Mindaugas ir Mantvydas G. nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą, susijusią su taikos sutartimi, nes ją sudarė savo noru, nelaukdami galutinio teismo sprendimo.

"Pareiškėjai nenurodo kokių konkrečių teisės aktų nuostatas pažeidė VĮ Registrų centro darbuotojai. (...) Nekyla abejonių, kad jei pareiškėjai ir patyrė materialinę žalą, tai jokiu būdu ne dėl VĮ Registrų centro darbuotojų kaltės, o dėl trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų ir dėl jų pačių nerūpestingumo bei neatidumo perkant nekilnojamąjį daiktą už akivaizdžiai žemesnę kainą. Tai vėliau juos ir paskatino sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje", - rašoma VĮ Registrų centro atsiliepime teismui.

VĮ Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus komentaras LŽ buvo lakoniškas: "Atsižvelgdamas į tai, kad po LVAT nutarties įsiteisėjimo neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios keistų teismui pateiktus Registrų centro atstovų paaiškinimus ir argumentus, nuo papildomų komentarų susilaikau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"