Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Užsieniečiai Vilniuje: dėl meilės, verslo, saugumo

 
2017 03 02 12:00
Marielle Vitureau: "Neįsivaizdavau, kad tiek daug bažnyčių gali būti vienoje vietoje." Alinos Ožič nuotrauka
Marielle Vitureau: "Neįsivaizdavau, kad tiek daug bažnyčių gali būti vienoje vietoje." Alinos Ožič nuotrauka Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Palyginti su kitomis Europos sostinėmis, Vilnius yra nedidelis, kompaktiškas, ramus miestas. Tačiau pamažu jis plečiasi ir tampa vis labiau kosmopolitiška erdve, kurioje savo namus randa nemažai užsienyje gimusių asmenų. Juos čia privilioja galimybė studijuoti, steigti ir plėtoti verslą, taip pat meilė, o kartais tiesiog miesto žavesys.

Žurnalistė Marielle Virtureau: „Neįsivaizdavau, kad tiek daug bažnyčių gali būti vienoje vietoje“

Iš Prancūzijos kilusi Marielle Vitureau Lietuvoje su šiokiomis tokiomis pertraukomis gyvena jau beveik 20 metų. Pirmą sykį ji čia lankėsi keliaudama po Baltijos šalis 1996-aisiais.

„Prieš kelionę įsivaizdavau, kad čia pilka Sovietų Sąjunga, tai yra buvusi Sovietų Sąjunga“, – pasakojo Marielle.

Tokį įvaizdį sustiprino pirmoji viešnagė Kaune, tačiau jis išsisklaidė vos atvykus į Vilnių. „Neįsivaizdavau, kad tiek daug bažnyčių gali būti vienoje vietoje“, – savo pirmaisiais įspūdžiais dalijosi žurnalistė. Ji teigė, kad pažintis su šiuo miestu pirmiausia vyko per jo architektūrą, taip pat sudomino miesto kultūra, istorija.

Ilgesniam laikui Marielle į sostinę atvyko 1998 metais studijuoti germanistikos Vilniaus universitete. Vėliau čia susipažino su būsimu vyru, susilaukė trijų vaikų. Nuo 2001 metų ėmė dirbti Prancūzijos radijo (Radio France Internationale) žurnaliste Lietuvoje.

Per tą laiką Marielle buvo trumpam su šeima grįžusi gyventi į Prancūziją – įsikūrė sostinėje Paryžiuje. Pasak žurnalistės, Paryžiuje gyventi įdomu, nes ten daug renginių, daug kultūrinių įvykių. Tačiau gyvenimas tokiame didmiestyje turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų: itin brangu gyventi, labai ankšti butai, be to, sunku ištrūkti iš miesto. O štai Vilniui žurnalistė komplimentų negailėjo: „Nors ir sostinė, Vilnius yra gana nedidelis. Tačiau, palyginti su kitais Lietuvos miestais, čia verda intensyvus gyvenimas. Miestas gana kompaktiškas, jame daug žalių erdvių, galima greitai ištrūkti į gamtą“, – gyvenimo Vilniuje pranašumus vardijo prancūzė. Ji taip pat pridūrė, kad čia patogu auginti vaikus.

Marielle pasakojo, kad pasitaikius geresniam orui su šeima labai mėgsta išsirengti į žygius visai dienai – arba dviračiais, arba pėsčiomis. Pasiėmusi užkandžių, nuo namų, kurie yra netoli Rasų kapinių, šeima dažnai žygiuoja link Trijų Kryžių, Bekešo kalnų ar Užupio. Nevengia ir pasivaikščiojimų po Lazdynus, Žvėryną ar Antakalnį.

Puikiai lietuviškai šnekanti prancūzė teigė, kad nebuvo sunku kalbą išmokti. Pagrindinis kliuvinys jai buvo tai, kad lietuvių kalboje nėra jau tiek daug bendrų žodžių su vokiečių ar prancūzų kalbomis, tad visus žodžius reikia mokytis iš naujo.

„Erasmus“ studentas Enginas Cerinkaya: „Tai, ką jūs vadinate parkais, aš vadinu miškais“

Enginas yra kurdas, kilęs iš Batmano, miesto Turkijos pietyčiuose. Iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio gyveno šalies vakaruose esančiame Izmiro mieste, ten dirbo meno mokytoju ir „Ege“ universitete studijavo kiną ir televiziją.

Tačiau po nepavykusio perversmo praeitų metų liepą, valdžiai pradėjus persekioti įtariamus perversmininkus ar net tiesiog jai nepalankius asmenis, Enginas labai apsidžiaugė gavęs galimybę atvykti į Lietuvą pagal „Erasmus“ mainų programą.

Enginas Cetinkaye: "Tai, ką jūs vadinate parkais, aš vadinu miškais.“
Enginas Cetinkaye: "Tai, ką jūs vadinate parkais, aš vadinu miškais.“

„Norėjosi atsidurti kuo toliau nuo savo šalies ir kiek atsikvėpti. Ten dabar sunku ne tik kurdams“, – pasakojo vaikinas. Enginas studijuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, taip pat lanko kursus Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Nors Vilnius buvo vienas iš nedaugelio galimų Engino pasirinkimų, prieš atvykdamas jis džiaugėsi radęs informacijos, kad čia gana nedaug gyventojų. Be to, patiko, kad Lietuvoje yra šalta.

„Man patinka šaltis, sniegas“, – tvirtino studentas. O per interviu šalia sėdintis turkas, kuris prieš dvi savaites čia taip pat atvyko pagal „Erasmus“ mainų programą rašyti disertacijos apie mokslinės fantastikos filmus, su pasibaisėjimu purtė galvą ir prisiekinėjo, jog iki vasaros bandys pagyventi šiltesnėje Europos valstybėje.

Engino teigimu, Vilniuje jam labiausiai patinka barai, kuriuose jis jau išragavo per 60 vietinių alaus rūšių, ir viešosios erdvės, parkai.

„Tai, ką jūs vadinate parkais, aš vadinu miškais“, – tikino vaikinas. Pasak jo, toks jausmas apima palyginus mūsų viešąsias erdves su Turkija, kurios miestuose vietoj parkų valdžia nusprendžia statyti kokį prekybos centrą.

Vienas labiausiai Enginą nustebinusių dalykų Vilniuje yra tvarkingas eismas. Tie, kas yra buvę Vidurio Rytuose, žino, kad pereiti gatvę to regiono miestuose yra adrenalino kupinas iššūkis, nes vairuotojai nemėgsta sustoti. „O čia, einant per gatvę, visos mašinos stoja!“ – džiaugėsi Enginas.

Per interviu studentas ne sykį tikino, kad jam labai patinka Vilniuje sutikti žmonės, jie labai draugiški. Tačiau jis išgyveno kelias sudėtingesnes akimirkas. „Gana sunku išsinuomoti kambarį, jei esi iš Vidurio Rytų“, – teigė Enginas. Praeitą semestrą jis nusprendė iš bendrabučio persikelti į butą, tad lietuviai parekomendavo keletą feisbuko puslapių, forumų. Tačiau iš 70–80 išsiųstų paklausimų į skelbimus, jam atsakė mažiau nei į 10. Tada padedamas draugų iš Lietuvos pats sukūrė skelbimą, kad ieško kambario nuomai. Ir nors dauguma atsiradusių komentarų buvo teigiami, tarp jų buvo ir keletas rasistinio pobūdžio.

Engino skelbimą savo puslapyje pateikė komikas Olegas Šurajevas, kuris pasipiktino rasistinias komentarais. Toks komiko komentaras sulaukė labai didžiulio palaikymo, ir galiausiai Enginui pavyko rasti kambarį.

Jis mokosi lietuvių kalbos, nors nėra tikras, ar liks Lietuvoje. „Aš čia gyvenu, todėl nesąžininga iš vietinių reikalauti, kad su manimi jie kalbėtų angliškai. Be to, ši kalba nėra jau tokia sunki, bent jau palyginti su turkų“, – tvirtino vaikinas.

„Elite Cafe & Shawarma“ savininkas Khaledas J. M. Ghifari: „Ieškojome ramios vietos gyventi“

Iš Ramalos, Vakarų Kranto, kilęs palestinietis Khaledas yra vedęs lietuvę. Galbūt dėl to jis neblogai kalba lietuviškai. Su žmona susipažino prieš 12 metų Palestinoje ir čia susituokė, susilaukė trijų vaikų. Ten jie turėjo kavinę, tačiau prieš penkerius metus nusprendė persikraustyti į Vilnių. Jų šeimą čia iš dalies atvijo politinės priežastys: „Palestina – neramus kraštas, tad ieškojome, kur yra ramu, ir atsakymą nesunkiai radome – Lietuvoje.“

Khaledas J. M. Ghifari: "Ieškojome ramios vietos gyventi." Romo Jurgaičio nuotrauka
Khaledas J. M. Ghifari: "Ieškojome ramios vietos gyventi." Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniuje Khaledas labiausiai vertina ramybę. Pasak jo, užsieniečiui čia daug lengviau įsikurti negu Kaune ar, tarkim, Panevėžyje, nes Vilniuje daug užsieniečių.

Prieš septynis mėnesius sosrinės Pylimo gatvėje duris atvėrė Khaledo kavinė „Elite Cafe & Shawarma“.

„Kai pamačiau, kokius kebabus čia valgo žmonės, pasakiau, kad čia jokie kebabai, jokia mėsa ir nusprendžiau, kad Lietuvoje reikia atidaryti arabišką restoraną“.

Kaip tvirtina restorano savininkas, čia mėsa ruošiama ne turkišku, kaip dažnai įprasta Lietuvoje, o arabišku būdu. Tačiau kavinėje ras galimybę pavalgyti ne tik mėsos mėgėjai, bet ir vegetarai: jiems ruošiami falafeliai, humusas, taip pat gausu turkiškų ir arabiškų saldumynų.

Khaledo teigimu, kavinė gana populiari, ją aplanko nemažai žmonių, ypač užsieniečių. Pasak jo, paprasčiau pritraukti klientų nei neaukštos kvalifikacijos darbuotojų. Mat pastaruoju metu inirtingai jų ieško, bet vis nesiseka rasti.

Paklaustas, ar Vilnius, jo nuomone, yra gera vieta pradėti ir plėtoti verslą, Khaledas liūdnai nusišypso („ne, nes čia nemažai sukčiavimo“), bet plačiau nekomentuoja. Jis taip pat nežada ateityje pasiduoti ir pasakojo apie savo planus greitu metu, galbūt net iki vasaros pradžios, atidaryti dar vieną rastoraną, kuriame bus galima paskanauti arabiško šašlyko, parūkyti vandens pypkę. Khaledo planuose ir arabiška sauna – hamamas. Jis tvirtina, kad vietą tam jau rado, bet kol kas nepavyko susitarti su partneriu dėl detalių.

O šiaip Khaledas yra patenkintas gyvenimu Vilniuje. Na, gal išskyrus tik klimatą. „Kadangi esu iš šiltos šalies, kiek sunku ištverti 7 mėnesius trunkančią žiemą“, – skėsteli rankomis palestinietis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"