TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Užsienio investuotojus skatins atverti pinigines

2013 08 02 6:00
Krastonaujienos.lt nuotrauka

Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius džiaugiasi, kad tarp mažųjų šalies savivaldybių jų rajono verslo perspektyvos atrodo visai neblogai. Tiesa, dėl didesnių atlyginimų nemažai širvintiškių renkasi darbą sostinėje.

- Beveik visos šalies savivaldybės dejuoja dėl savo biudžetų, skundžiasi dėl slegiančių skolų. Kaip finansiškai laikosi toks mažas rajonas kaip jūsų? Kam, skirstydami pinigėlius, teikiate prioritetą?

- 2013 metų savivaldybės biudžetas siekia beveik 38 mln. litų. Šiemet savivaldybė planuoja pasiskolinti 2 mln. 230 tūkst. litų investiciniams projektams vykdyti. Savivaldybės biudžeto išlaidos, kurios su skolintomis lėšomis sudaro 40,1 mln. litų, paskirstytos 9 programoms vykdyti. Didžiausia dalis – maždaug pusė - atiteko švietimo, kiek mažiau - socialinės apsaugos plėtros, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, taip pat infrastruktūros ir verslo aplinkos tobulinimo, kultūros paslaugų, paveldosaugos ir turizmo bei kitoms programoms. Rajone dar vykdomos valdymo tobulinimo, sveikatingumo, aplinkos apsaugos ir dar kelios programos.

- Kaip apibūdintumėte rajono verslo situaciją? Gal kartais didesnį nerimą kelia darbuotojų trūkumas nei jų perteklius?

- Šių metų pradžioje Širvintų rajono savivaldybėje veikė 279 ūkio subjektai, vidutiniškai - po 15 tūkst. gyventojų. Pastaraisiais metais šis rodiklis kasmet auga apie 10 proc. ir jau peržengė šalies rodiklio vidurkį. Tarp mažųjų savivaldybių Širvintų rajono verslo situacija ir perspektyvos neblogos. Tačiau, palyginti su Vilniaus regionu, tiesioginės užsienio investicijos mūsų rajone yra mažiausios. Mūsų tikslas – pasiekti, kad šios investicijos gerokai padidėtų.

Esminį poveikį mūsų rajono raidai, naujoms darbo vietoms kurti ir socialiniam stabilumui turi smulkusis ir vidutinis verslas. Dažniausiai tokiose įmonėse dirba nuo 4 iki 49 darbuotojų. Tik keturiose įmonėse dirba 100 ir daugiau žmonių. Vienoje jų – maždaug pusė darbuotojų atvyksta iš Molėtų ir Vilniaus rajonų. Beje, dėl didesnio atlyginimo širvintiškiai dažnai darbą renkasi sostinėje ar Vilniaus rajone. Juolab kad susisiekimas su sostine neblogas.

- Didžioji rajono gyventojų dalis gyvena kaime, ūkininkauja. Kokios pagalboms jiems dažniausiai reikia iš savivaldybės ir kokios jos galimybės?

- Žemės ūkiui naudojamas plotas užima apie 40 proc. savivaldybės teritorijos. Jame dirbančių žmonių pajamos tiesiogiai priklauso nuo išaugintos žemės ūkio produkcijos kiekio bei kokybės. Bene labiausiai ūkininkus domina, kaip bus atliekamas valstybei priklausančių melioracijos statinių remontas. Šiemet į savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių įvairiais melioracijos klausimais kreipėsi per 200 interesantų, iš jų 20 – dėl melioracijos statinių gedimo. 2013 metais melioracijos programai įgyvendinti prašėme skirti 1,5 mln. litų, tačiau gavome vos 280 tūkst. litų. Taigi biudžeto lėšos mažinamos, o melioracijos statinių būklė blogėja. Todėl atnaujinti melioracijos sistemas norintys ūkininkai skatinami burtis į asociacijas, kad galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis. Tai bene viena aktualiausių žemės ūkio sektoriaus problemų ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje.

Kiek galėdama savivaldybė stengiasi paremti rajono ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus, gaminančius pirminę žemės produkciją: sumokame palūkanas už trumpalaikius kreditus, kompensuojame dalį traktorių purkštuvų techninės apžiūros patirtų išlaidų ir kt. Paramą skiriame ir tais atvejais, kai naminiai gyvuliai prarandami dėl vilkų ar laukinių šunų siautėjimo.

- Artėjanti rugsėjo 1-oji paprastai galvos sopulys ne vienai saivaldybei. Kokių su švietimu susijusių bėdų turi jūsų rajonas?

- Problema - mažėjantis mokinių skaičius. Tai verčia kaimo mokyklose formuoti jungtines klases. Kita problema - mokinio krepšelio lėšų grąžinimas. Mokinių skaičius mažėja, bet klasių skaičius dažniausiai nekinta, todėl mokyklos yra priverstos taupyti ugdymo paslaugų kokybės sąskaita, mažėja galimybės panaudoti lėšas kitoms ugdymo reikmėms. Siūlytume suteikti daugiau galimybių savivaldybėms bendrojo ugdymo srityje disponuoti mokinio krepšelio lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms.

Svarbus ir mokinių susisiekimo klausimas. Visos mokyklos turi geltonąjį autobusą, tačiau vienu reisu į mokyklą ar iš jos galima vežti tik 18 mokinių. Todėl pirmuoju reisu vykstantys vaikai mokyklą pasiekia 7 val. ryto, o kai kuriose kaimo mokyklose pamokas tenka pradėti 9 valandą. Mokyklų vadovai vis dažniau kalba apie saugią mokyklą, apie valstybinės programos, kuri sudarytų galimybę aptverti mokyklų teritorijas, įrengti vaizdo kameras. Padaryti tai vien savivaldybės jėgomis – per sunki finansinė našta, nes daugelio mokyklų teritorija yra gana didelė.

Rajone turime Švietimo centrą su pedagogine bei psichologine tarnyba. Tačiau mažėjant moksleivių (nors specialiųjų poreikių mokinių nemažėja), šios tarnybos specialistai negauna reikiamo finansavimo. Kadangi toli gražu ne visos mokyklos turi pagalbos specialistų, daugiau vaikų kreipiasi į minėtą centrą. Susidaro pagalbos laukiančiųjų eilės.

- Rajono visuomenė parodė gražią iniciatyvą įamžinti garsaus kraštiečio rašytojo, publicisto, diplomato Igno Šeiniaus atminimą. Tačiau vien entuziazmo paminklui pastatyti nepakaks. Kaip atrodo finansinė šios idėjos pusė?

- Kol kas šito pasakyti dar negalėčiau. Kultūros ministerijoje vyko iniciatyvinės grupės ir rajono vadovų susitikimas, buvo aptartos finansinės paramos skyrimo galimybės. Tikimės verslininkų, kultūros puoselėtojų paramos. Labai viliamės, kad iki 2019 metų, Igno Šeiniaus gimimo 130-ųjų gimimo metinių minėjimo, paminklas Širvintose šiam iškiliam kraštiečiui tikrai bus.

- Savarankiškai dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, reikalaujant partijai, savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų( TS-LKD) partijoje buvote sustabdęs. Ar dabar vėl esate partijos narys?

- Narystės sustabdymo TS-LKD nesu atšaukęs. Kadangi tai padariau ne savo noru, manau, kad iki kadencijos pabaigos nekeisiu šio statuso. Su partijos kolegomis palaikau labai draugiškus darbinius santykius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"