TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

V. Jankienė: lietuviai turi aviacinį geną

2016 04 22 9:04
Nidos sklandymo mokykla, 1937 metai. pociunai.lt nuotrauka

Lietuviams būdingos sparnuotos svajonės ir jie turi aviacinį geną. Taip mano daug metų į aviacijos temas besigilinanti Vilma Jankienė.

Lietuviškos aviacijos ypatumus, praeities ir dabarties įvykius bei įdomius faktus lektorė V. Jankienė tarsi mozaiką dėliojo klausytojams paskaitoje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje.

Tokia buvo pradžia

V. Jankienė priminė tarpukario Lietuvą ir šalies kelią į aviaciją. 1918 metais paskelbus Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą, pradėta mąstyti apie šalies transporto sistemą. Tų pačių metų lapkričio mėnesį suformavus Ministrų kabinetą, buvo įkurta Susisiekimo ministerija. Buvo nutarta, kad ji vadovaus geležinkeliams, laivynui, civilinei aviacijai, sausumos kelių transportui, paštui, telefonui ir telegrafui. „Kaip žinote, tokia tvarka išliko iki šiol“, – atkreipė dėmesį lektorė.

V. Jankienė - žurnalo "Avacijos pasaulis" vyriausioji redaktorė. Rasos Pakalkienės nuotrauka

V. Jankienė pasakojo, kad tarpukario Lietuvos civilinė aviacija buvo susijusi su Aleksoto aerodromu. Nors jis įkurtas kaip karinis, ten bazavosi ir civilinė aviacija. Prasidėjus reguliariam susisiekimui tarp Berlyno ir Maskvos, vienas iš tarpinių maršruto punktų ir buvo Kauno aerodromas. Vėliau iš jo galima buvo pasiekti ir daugiau kitų šalių miestų.

1927 metais įkūrus Lietuvos aeroklubą, skraidymai buvo organizuojami Linksmadvaryje, derinantis prie karo aviacijos skrydžių. Klubui stiprėjant, jo struktūros pradėjo formuotis kaip susisiekimo aviacija. Aeroklubas buvo ir lakūnų kalvė, ir šalies susisiekimo politikos formuotojas.

Dabar šis atkurtas klubas yra didžiausia Lietuvos aviatorių organizacija.

Daugiau nei 100 metų

Kaip pasakojo V. Jankienė, Lietuva turi labai seną aerodromą Kaune, kuris nuo 1993-ųjų vadinasi S. Dariaus ir S. Girėno. Jam daugiau nei šimtas metų. Istorija prasidėjo 1915 metų rugpjūčio mėnesį, kai Kauną užėmusi kaizerinės Vokietijos kariuomenė sumanė ten įkurti aerodromą. Kurį laiką iš jo kildavo dirižabliai.

919 metų vasarį vienas aerodromo angarų buvo perduotas Lietuvos karo aviacijai. Buvo įsteigtas mūsų krašto karo aviacijos būrys, jį vis papildydavo savanoriai. Iš pradžių buvo samdomi vokiečių lakūnai, jie apmokė lietuvius. Lietuva iš Vokietijos nupirko iš atsigabeno aštuonis kovinius lėktuvus. Tais pačiais metais buvo įsteigta karo aviacijos mokykla, pradėti mokomieji skraidymai. Pirmasis savarankiškai skrido Juozas Kumpis. Nuo 1920 metų pradėtos kurti eskadrilės. Iš viso jų buvo šešios.

Netrukus lietuviai pradėjo kurti savo lėktuvus. Pirmasis to ėmėsi eskadrilės vadas Jurgis Dobkevičius. Jis ėmėsi konstruoti monoplanus. Po to lėktuvus statė ir kiti lietuviai. Atsirado aviacijos pramonė. 1925 metais Antanas Gustaitis išbandė savo konstrukcijos lėktuvą – pirmąjį ANBO. Vėliau tokių buvo pagaminta daugiau ir perduota eskadrilėms.

1929-aisiais A. Gustaitis buvo paskirtas Karo aviacijos parko, kurio pagrindinis uždavinys – aprūpinti karo aviaciją degalais, technine įranga, atsarginėmis dalimis, o taip pat remontuoti ir prižiūrėti karo lėktuvus, viršininku.

1934 metais A. Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV eskadrilė sėkmingai ir nepaprastai tiksliai įveikė apie dešimt tūkstančių kilometrų ir aplankė dvylikos Europos valstybių sostines maršrutu Kaunas-Stokholmas-Kopenhaga-Amsterdamas-Briuselis-Londonas-Paryžius-Roma-Viena-Praha-Budapeštas-Bukareštas-Kijevas-Maskva-Kaunas.

Sovietams okupavus mūsų kraštą, A. Gustaitis buvo suimtas ir 1941 metais sušaudytas. Neliko ir laisvos Lietuvos, ir jos aviacijos.

Sklandantys vaikai

Šiais laikais kiekvienas lietuvis žino Jurgį Kairį, tačiau dar dešimtys Lietuvos padangių virtuozų kasmet namo iš varžybų parveža įvairių spalvų medalius. Aviacijos pradžiamokslio mokoma 31 veikiančiame aerodrome, į aviacinę bendruomenę įsilieti kviečia daugybė mokymo įstaigų – ir privačios pilotų mokyklos, ir universitetai.

Unikalus reiškinys pasaulyje – vaikų sklandymas gyvuoja tik Lietuvoje, vaikai eskadrilėse sklando nuo 9 metų, turime vienintelį pasaulyje vaikų aerodromą Kėdainių rajone. Beje, mūsų šalyje vaikams iki 16 metų sklandymas yra nemokamas.

Iš pradžių vaikai lanko teorijos užsiėmimus. Kai įgauna žinių, jaunieji sklandytojai renkasi į vasaros stovyklas, kuriose išmoksta savarankiškai pakilti į orą. Tam naudojami specialūs sklandytuvai Lak-16, skirti vaikų praktiniam mokymui.

Vienas ryškiausių Lietuvos ypatumų – dešimtmečiais veikianti sklandytuvų gamykla ir po pasaulį plintantys lietuviški balti ilgasparniai.

Suteikia tikrus sparnus

Prisimindama istoriją, didžiulės reikšmės įvykiu, paveikusiu ne tik aviatorius, bet ir visą tautą, V. Jankienė vadino 1933 metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną ir žūtį netoli Soldino, iki Kauno likus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. „Tai mūsų didvyriai“, – tvirtino lektorė.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydis, pasak V. Jankienės, daugeliui kartų „suteikia tikrus sparnus“, akivaizdu, kad „lietuviai turi aviacinį geną“.

Aviatoriai ir istorikai vis dar tyrinėja, kelia dokumentus, ieško medžiagos, bando suprasti, kas iš tikrųjų tą naktį įvyko. V. Jankienė priminė, kad S. Darius ir S. Girėnas skrido 37 valandas ir 11 minučių ir įveikė 6411 km. Po dvejų metų šį skrydį pakartojo Lietuvos lakūnas Feliksas Vaitkus. Jis sėkmingai perskrido Atlantą, nusileido Balinrobo rajone Airijoje.

Be savų naikintuvų

Pasak V. Jankienės, dabar pagrindinis įvairias aviacijos sritis vienijantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, priimtas 2000 metais, o jo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais. „Civilinės aviacijos užuomazgos Lietuvoje kūrėsi su mūsų atgimstančia valstybe, – kalbėjo ji. – Nuo pirmų žingsnių buvo labai svarbu pasirūpinti transportu, taip pat – ir oro.“

Lektorė pasakojo ir apie mūsų krašto dabarties karo aviaciją. Priminė, kad šiais laikais Lietuvos karinių oro pajėgų karinė bazė yra Zokniuose prie Šiaulių. Dabar karinėse mūsų šalies oro pajėgose tarnauja per tūkstantis karių. Šios pajėgos turi tris lėktuvus, pavadintus lietuviškai vardais – Gediminas, Vytautas ir Algirdas, bei tris naujus sraigtasparnius ir keletą senesnių, taip pat – dar kai kurių aviacijos priemonių. Savų naikintuvų neturime. Bet kai 2004 metais Lietuva įstojo į NATO, jos oro erdvę pradėjo saugoti aljanso sąjungininkai. V. Jankienė priminė, kad tų metų kovo 29 dieną mūsų šalies sieną kirto ir Zoknių oro uoste nusileido pirmieji du Belgijos karališkųjų oro naikintuvai F-16. Nuo tada pradėtos patruliuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės. Pastaraisiais metais Baltijos šalis saugančios NATO oro policijos pajėgos sustiprintos dėl galimos Rusijos grėsmės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"