Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

V. Matijošaitis: „valstiečiams“ vadovauja ne šizofrenikai

 
Visvaldas Matijošaitis (centre)
Visvaldas Matijošaitis (centre) Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

„Kauno savivaldybės darbuotojai pradeda atlikti savo pareigas ir nebeateina į kabinetą klausti, ką reikia daryti. [...] Nemažai kas pasikeitė, bet tai – dar ne riba. Darbo čia užtektų ir po manęs“, – LRT.lt sako Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Praėjusių metų pavasarį, gavęs kone dvigubai daugiau rinkėjų balsų savivaldos rinkimuose nei buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, V. Matijošaitis atsisėdo į mero kėdę. Maža to, šiemet jis buvo išrinktas geriausiu šalies meru.

Pagal išsilavinimą inžinierius mechanikas, sovietmečiu dirbęs milicijoje, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo V. Matijošaitis įsteigė „Vičiūnų“ įmonių grupę. Tapęs meru, jis atsisakė pareigų šios grupės įmonėse. Tačiau kalbėdamas su LRT.lt paprašė aplenkti buvusio verslo temą ir nostalgiją jo vadovavimui. „Verslas vyksta, dirba sūnus. Gal palikime šią temą. Nereikia padėti širdies ant lėkštutės“, – teigia Kauno vadovas.

– Pone V. Matijošaiti, Kaunui vadovaujate nuo 2015-ųjų kovo. Kaip dabar gyvena Kaunas? Kauniečiai pastebi, kad, jums tapus meru, laikinojoje sostinėje net atmosfera pasikeitė.

– Ir aš girdžiu tokių kalbų.

– Tapęs Kauno meru stebėjotės, ką pavyko rasti savivaldybėje. Teigėte, kad Kauno savivaldybės valdymas nuo šiuolaikinių bendrovių atsilieka kone dešimtmečiu. Kaip pavyko pakeisti situaciją ir koks valdymas yra dabar?

– Svarbiausias pasikeitimas – įvedami šiuolaikiniai vadybos principai. Labai svarbus dalykas – kad visiems darbuotojams įvedame konkrečius ir pamatuojamus rodiklius (KPI), pagal kuriuos vertinsime jų darbą. Atsisakėme tiek taryboje, tiek administracijos viduje popieriaus. Visi jau dirba su nauja dokumentų valdymo programa, nauja ir šiuolaikiška buhalterinės apskaitos programa.

Darbuotojai pradeda atlikti savo pareigas. Atėję į kabinetą neklausia: mere, ką reikia padaryti? Dabar sako: reikia padaryti tai ir tai; kainuos tiek ir tiek. Dabar patys ateina su pasiūlymais. Tiek aš, tiek administracijos direktorius, pavaduotojas ir vicemerai palaimina arba pasako, kad turime kitus prioritetus. Aš savo vaidmens nesureikšminu. Paprasčiausiai nesiimu vienas visko spręsti, bet padalinu darbus vadovams ir leidžiu jiems daryti sprendimus, taupyti.

– Taupėte ir atleisdamas darbuotojus. Užsimojote išvalyti savivaldybę, mažinote etatų skaičių. Kiek savivaldybei jau pavyko sutaupyti ir kokias skolas sumažinote?

– Darbuotojų sumažėjo 17 proc. – nuo 786 iki 654. Kalbant apie skolas, kadencijos pradžioje savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai siekė apie 15 mln. eurų. Nemaža jų dalis buvo savo įmonėms. Per pirmuosius metus kreditorinius įsiskolinimus visiškai panaikinome, ir jie yra užmirštas reikalas. Paskolos bankams laikosi apie 58–59 mln. eurų.

Būtent mažindami darbuotojų efektyvinome pačią veiklą. Ne aš vienas, bet kartu skyrių viršininkai, pavaduotojai, administracijos direktoriaus pavaduotojai žiūrėjome, kad žmonės būtų užimti, turėtų darbo ir miestui atneštų kažkokią naudą, o ne tik sėdėtų. Nėra taip, kad tie atleisti žmonės buvo blogi. Buvome numatę dar šiek tiek sumažinti darbuotojų skaičių, bet morališkai buvo sunku atleisti gerus darbuotojus.

– Tai įsigijote nemažai priešų.

– Nežinau, kiek priešų įsigijau. Kažkiek, matyt, jų atsirado. O ką daryti? Kažkas turi prisiimti tą naštą. Pasikeitė visa struktūra ir tai – dar ne riba, bet nenoriu gąsdinti žmonių. Nėra gera situacija ne tik pačioje savivaldybėje, bet ir savivaldybės valdomose įmonėse. Pažiūrėkime į poliklinikas – ten gydytojų panašiai tiek pat, kiek pagalbinio personalo darbuotojų. Reikia centralizuoti.

– Kokius svarbiausius prioritetus įvardintumėte, kas jau yra padaryta ir dėl ko pats asmeniškai džiaugiatės?

– Man labiausiai patinka ne tai, kas padaryta, bet kiek daug projektų pradėta. Projektavimas – vienas ilgesnių etapų. Kartais namą gali greičiau pastatyti, nei paruošti darbo projektą. Turime viziją ir esame pradėję konkursus dėl Nemuno salos. Laisvės alėjos projektą radome, tačiau, mūsų nuomone, neteisingai pradėti renovacijos darbai. Galime pasidžiaugti dėl S. Dariaus ir S. Girėno stadiono būsimos rekonstrukcijos. Miestų statybos prasideda nuo gatvių, parkų, mokyklų, vaikų darželių. Dėl to neturime deficito, visi, kas nori, gali vesti vaikus į darželius.

– Miesto vizitinė kortelė – Laisvės alėja – yra tapusi statybų aikštele. Pradėjus dirbti naujai daugumai buvo pareikšta, kad pirmasis Laisvės alėjos etapas įvyks devyniais mėnesiais greičiau – ne per dvejus metus, o per trumpesnį laiką. Dabar baigia praeiti dveji metai. Kodėl Laisvės alėjos darbų tempai – tokie lėti?

– Sutartis buvo pasirašyta praėjusios kadencijos pačioje pabaigoje. Jos nutraukti negalėjome. Spaudėme rangovą, bet... Sutartis yra dvejiems metams, baigiasi iki kitų metų vasario pabaigos. Sutarties vertė siekė apie 4,9 mln. eurų. Atsisakę nebūtinų dalykų, sumažinome iki 4,6 mln. eurų. Klaidų nekartosime ir kitus 4 etapus įgyvendinsime per 3 metus. Koreguojame techninį projektą, pradėsime kitais metais.

Didžiausia problema buvo nupirkti viršutinę dangą. Buvo atlikti visi žemės darbai, o viršutinis akmuo – net neišrinktas ir nenupirktas. Čia prasidėjo ginčai, ar turi būti tokia forma, tokia spalva, toks kietumas... Dabar šis pirmasis etapas baigsis taip, kaip planuota, o kitiems etapams žadame rengti konkursus kitaip.

– Tai baigęs kadenciją jau norėtumėte žengti visa atnaujinta Laisvės alėja?

– Nesvarbu, ar būsiu baigęs, ar nebaigęs kadencijos, ar anksčiau baigsiu. Man svarbu, kad darbas būtų padarytas.

– Ką reiškia „anksčiau baigsit“?

– Gal numirsiu. Kiek čia trūko – gulėjau ligoninėje.

– Ar turite ambicijų siekti antros kadencijos?

– Ne, aš apie tai nemąstau. Iš pradžių reikia su pirma susitvarkyti.

– O ką galvojate apie vicemerą Povilą Mačiulį kaip galimą įpėdinį?

– Jis galėtų ir Ramūną Karbauskį pakeisti.

– Sklinda kalbos, kad jūs norėtumėte jį matyti Kauno meru.

– Jūs irgi galėtumėt tapti Kauno meru, nes gerus klausimus uždavinėjat. Kaip vertinčiau Povilo kandidatūrą? Visų pirma, jis pats to turi norėti. Nėra taip paprasta. Ir aš ne taip lengvai priėmiau tą sprendimą tapti meru, nes tenka atsisakyti daugelio savo gyvenimo privalumų. Bet kadangi esu jau garbaus amžiaus, galėjau leisti sau tą prabangą. Broškė kažkaip išleidžia. Nėra taip paprasta ir čia nebuvo gyvenimo tikslas, siekiamybė tapti meru. Čia eilinis darbas.

– Nesigailite, kad tapote meru ir atsisakėte verslo ir tų privilegijų?

– Verslas vyksta, dirba sūnus. Gal palikime tą temą. Nereikia padėti širdies ant lėkštutės.

– Kodėl stringa S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija?

– Viskas dėl procedūrų. Buvo diskutuota ir su aplinkiniais gyventojais. Jie daug ką sako teisingai, bet miestui reikia rūpintis ne tik jų gyvenimo komfortu, bet ir stadionu, kad jis būtų tvarkingas. Radome visus kompromisus ir trukdžių nėra. Dėl aplink gyvenančių žmonių turėjo įvykti antras svarstymas dėl detalaus plano. Ta procedūra mums kainavo du mėnesius. Mes įsiklausėme į gyventojų norus, su jais suderinome visas sąlygas, ir šis etapas jau įveiktas. Projektas dabar vyksta normaliu tempu, tik kad nesimato plika akimi konkrečių rekonstrukcijos darbų. Jie prasidės kitąmet vasarą.

– Mere, koks yra didžiausias jūsų prioritetas? Ko pats norėtumėte pasiekti per šia kadenciją?

– Noriu, kad Kaunas taptų normaliu, europietišku ir tvarkingu miestu su geromis gatvėmis, žaliaisiais plotais, skverais, mokyklomis ir darželiais. Jo dydis – nuostabus, geografinė padėtis – taip pat. Reikėtų, kad būtų daugiau tiltų, bent jų projektai atsirastų. Galbūt siektina, kad padaugėtų gyventojų, bet gal net labai ir nenorėtume to. Jie gali gyventi ir Kauno rajone, kad dirbtų Kaune ir neštų pajamas. Kaunas turi būti liuks miestas.

– Kas jam trukdė tokiam būti 26-erius nepriklausomybės metus?

– Gal nežiūrėkime į praeitį. Mes tyliai mokomės ir dirbame į priekį. Žiūrėti, kas ką padarė ar nepadarė – laiko švaistymas. Dedame brūkšnį, žiūrime į priekį. Laiko atgal neatsisuksi, todėl tvarkomės, kiek galime.

– Kaip eiliniai rinkėjai pajuto valdžios rūpestį?

– Reikėtų jų paklausti. Po bendruomenes nevaikštau. Gerbiu visus kauniečius, bet laiko iš tiesų nėra. Kaune yra ką veikti ir man, ir po manęs merams užteks darbo. Yra gera fortų sistema – juos visus reikia sutvarkyti. Dirbk ir dirbk. Galėjote ateiti į rytinį posėdį. Žiūrėjome, ką šiemet spėjome padaryti, ką padarėme daugiau nei planavome ir ką reikia padaryti kitąmet. Šiandien reikia pradėti ruoštis kitiems metams, kad spėtume.

– Kokie yra kitų metų prioritetai?

– Nemažai dėmesio skirsime gatvių remontui. Norime lįsti į miegamuosius rajonus, privačių namų kvartalus. Nepajėgsime sutvarkyti visų kvartalų, bet kiekviename jų yra arterinės gatvės. Jas tvarkysime pirmiausia, o vėliau – kitas. Pas gyventojus nevaikščiosime ir neprašysime, kad jie prisidėtų prie gatvių remonto. Neverta net gaišti laiko. Mes turime prioritetus, grafiką. Jei kažkas norės, kad kur nors kitur sutvarkytume gatvę ir prisidės finansiškai, remontuosime. Bet ranką ištiesę nevaikščiosime.

– Ar Kaunas jau atsikratė „duobių sostinės“ įvaizdžio?

– Paieškojus, duobių rasti galima, bet jau važiuoju nebijodamas, kad pataikysiu į duobę.

– 2016-ieji – Bibliotekų metai. Kaune uždaromi bibliotekų filialai (Panemunėje, Dainavoje, Aleksote). Kas neneša pelno, turi būti uždaryta?

– Ne pelnas ir ne taupymas čia buvo esmė. Mes žiūrėjome į visą bibliotekų tinklą Kaune ir priėmėme racionalius ir apgalvotus sprendimus. Tarkime, turime du vienas nuo kito per 500 metrų esančius bibliotekos padalinius. Sveikas protas sako, kad vieno prastesnės būklės, pavyzdžiui, įsikūrusio apleistame bendrabutyje, reikia atsisakyti, o kitą reikia sutvarkyti ir paversti šiuolaikiška vieta. Būtent tokiu principu ir dirbame. 2015-aisiais bibliotekų atnaujinimui miestas skyrė 30 tūkst. eurų, šiemet – 122 tūkst. eurų. Pernai atnaujinome 1 bibliotekos padalinį, šiemet – 3.

Panemunės bendruomenė aktyvi, o biblioteka buvo padaryta visiškai neprotingoje vietoje. Jei į biblioteką norėtų atvykti senjoras, jis turėtų atvažiuoti iki paskutinio troleibuso sustojimo, eiti puskilometrį per Panemunės mišką. Jei senjoras ilgiau paskaitys, pareiti jau bus tamsu. Absurdas. Mes ne tiesiog uždarome bibliotekas, bet norime, kad jos būtų kuo arčiau parduotuvių, visuomeninio transporto sustojimų. Kad būtų matomos, nestovėtų vidury miško.

– Ar bendradarbiavimas su nauja valdžia, jūsų manymu, bus sklandesnis nei su buvusia?

– Mes nesiskundėme bendradarbiavimu ir su buvusia valdžia. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius iš tiesų normaliai žiūrėjo į Kauną, ir ilgai nereikėjo įrodinėti, kad Kaunui reikia vyriausybės paramos, kad norime atgaivinti visus savo projektus – tiek Nemuno salą, tiek stadionus, gatves. Nelabai įsivaizduoju, kaip premjeras rasdavo laiko, bet Kaune būdavo gana dažnai. Į meriją gal neužeidavo, būdavo Klinikose ar KTU renginiuose, bet visada privažiavęs rasdavo laiko pasikalbėti. Patys į vyriausybę su vicemerais ir direktoriumi taip pat galėjome nuvažiuoti bet kuriuo metu ir bet kurią dieną. Geriausia – nuo 7 val. ryto. 6 val. ryto sėsdavome į mašiną, ir nuo 7 iki 8 val. A. Butkevičius rasdavo mums laiko.

– Kada numatytas susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu?

– Kai žais Kauno „Žalgiris“. Juokauju. Saulius, nebūdamas premjeru, visada būdavo arenoje. Ir, matyt, gali neprarasti šio savo pomėgio, nes „Žalgirio“ klubas S. Skverneliui svarbus, jis vienas didžiausių fanatikų. Gal ir pasimatysime, o jei ne – vis tiek greičiausiai atvyks į varžybas.

– Tai santykiai turėtų būti geri, turint bendrų interesų?

– Bent mano santykiai tiek su Ramūnu Karbauskiu, tiek su S. Skverneliu yra normalūs. R. Karbauskį žinau iš verslo pusės, o su Sauliumi bendraudavome, kai buvo ministras.

Nereikia, kad stipriai atsigręžtų. Reikia, kad nenusisuktų nuo Kauno. Jis – antras pagal dydį miestas Lietuvos centre. Ministerijų atkėlimą taip pat sveikinu, nes tai – Lietuvos centras. Garantuoju, kad visose ministerijose, kaip ir Kauno savivaldybėje, į darbą buvo priimt kad tik priimt, ne visi ten komfortiškai jaučiasi ir ne visi žmonės yra apkrauti darbu.

– Kur Kaune atkeltos ministerijos galėtų įsikurti?

– Mes jiems nenurodysime. Jie žiūrės, kokius pastatus turi valstybė ir ką gali panaudoti, ar nuomotis biurus. Yra tarpukario statybos pastatų. Daug kur galėtų būti – KTU turi pastatų, o studentų sumažėjo. Yra Kauno centrinis paštas. Kultūros ministerija per filialus turi pastatų, kurie puikiai tiktų ministerijoms. Blogai, jei laikys tuščius pastatus ir neparduos, neapgyvendins. Bus griuvėsiai.

– Kaip sekasi statybos Kaune? Kada grius viešbučiai „Respublika“, „Britanika“?

– Apie tai galiu kalbėti tik iš pokalbių su verslu. „Respublika“, jei neklystu, jau griaunama, ir yra sukelta technika. Tai truks per žiemą, o po žiemos prasidės statybos. Dėl „Britanikos“, kiek kalbėjau su savininku ir potencialiais investuotojais, yra susitarimas, vyksta projektavimas. Nežinau, ar jie nugriaus, ar perstatys. Regis, nugriaus.

– Kaip manote, ar ši vyriausybės išsilaikys visą kadenciją kaip ankstesnės dvi?

– Auga politinis sąmoningumas, ir pradėjus dirbti, tikrai nesinorėtų, kad po metų ar pusantrų prasidėtų permainos. Versle tikrai taip neplanuotum. Manau, kad išsilaikys, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos priekyje yra normalūs, konstruktyvūs žmonės. Ne kokie nors šizofrenikai, o normaliai mąstantys lietuviai.

– Kokios jūsų politinės pažiūros? Ar save laikote daugiau liberalių, ar konservatyvių pažiūrų?

– Gal nei tų, nei tų. Nors tarp jų ir skirtumo nematau. Liberalai nepatinka todėl, kad, jei reikia valdyti įmonę arba ją parduoti, iškart sakytų, kad parduoti. Nesvarbu, kad miestui ta įmonė gali būti būtina. Pavyzdžiui, Kauno „Švara“. Liberalai sakytų, kad reikia parduoti.

Su kuo miestas gali susitvarkyti, turi susitvarkyti. Reikia valdyti įmones kuo mažesniais kaštais, o ne daryti taip , kad tai būtų partijų išgyvenimo ir maitinimosi įmonės. Jos gali dirbti ir normaliais kaštais. Tai įmanoma. Jei pažiūrėsite į šios kadencijos miesto tarybos narius, tai dirbančių savivaldybės įmonėse gal ir nė vieno nėra, o praėjusioje kadencijoje buvo 14–15 tarybos narių, dirbančių savivaldybės įmonėse. Ką tai reiškia? Jie nebuvo specialistai. Man visos partijos tinka, tik kai kuriais klausimais mes mąstome skirtingai. O kai atsiranda toje partijoje vienas kitas keistas asmuo, tai apskritai sunku.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"