TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vaikų namai gali virsti socialiniu būstu

2015 09 29 6:00
60 Šiaulių vaikų globos namų auklėtinių netrukus įsikels į modernias kotedžų tipo patalpas. Vitalio Lebedžio nuotrauka

Paskelbus siekį atsisakyti visų vaikų globos namų, šalyje pastebima paradoksali situacija: vienas tokias įstaigas imta naikinti jų auklėtinius apgyvendinant nuomojamuose privačiuose namuose, o kiti vaikų globos namai modernizuojami į juos investuojant Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšas.

Tarp valstybės bei ES lėšomis perstatomų ir net plečiamų yra Kupiškio bei Šiaulių vaikų globos namai. Moderniai sutvarkyti pastatai ateityje galėtų virsti socialiniu būstu.

Padidėjo dvigubai

Kupiškio vaikų globos namų direktorius Petras Remeikis džiaugėsi, kad buvusio vaikų darželio pastatas, kuriame įsikūrę jo vadovaujami vaikų globos namai, po ką tik baigto remonto, atsiėjusio 725 tūkst. eurų, padidėjo kone dvigubai. „Trisdešimt mūsų vaikų nuo šiol gyvens šeimynomis, kaip, tiesą sakant, ir anksčiau gyveno. Tačiau skirtumas tas, kad dabar vaikai kambariuose miegos po vieną arba du, o anksčiau drauge gyvendavo visa šeimyna“, - sakė P. Remeikis.

Tačiau jis pripažino, kad Marijampolės pasirinktas modelis, kur visai nebeliko vaikų namų, nes vaikai drauge su socialiniais darbuotojais šeimynomis buvo apgyvendinti nuomojamuose privačiuose namuose, yra geresnis. "Jei taip pat vaikų gyvenimas ateityje būtų organizuojamas ir Kupiškyje, mūsų vaikų globos namų renovacija taptų akivaizdžiausiu neūkiškumo ir ES lėšų švaistymo pavyzdžiu“, - sakė P. Remeikis.

Namai kotedžai

Šį pavasarį baigtų statyti naujų, itin modernių kotedžų tipo Šiaulių vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas LŽ teigė, kad iš sovietmečiu statytų vaikų namų, kuriuose iki šiol gyveno, į naująjį statinį (investuota 1,5 mln. eurų ES lėšų, o Šiaulių miesto savivaldybė aplinkai sutvarkyti skyrė 64 tūkst. eurų) 60 vaikų įsikels jau šį spalį.

Tačiau neaišku, kiek jie ten gyvens. Mat siekiama, kad Lietuvoje neliktų vaikų namų, kuriuose auga daugiau kaip 30 tėvų globos netekusių vaikų. „Nemanau, kad tokie namai, kaip mūsiškiai, būtų naikinami“, - svarstė R. Žąsinas.

Daina Urbonaitienė: "Kai kurie vaikų namai vis dar renovuojami ar naujai statomi tik todėl, kad gyventi paveldėtuose iš sovietmečio buvo prastos sąlygos."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasijuto kaip visi

„Anksčiau abejojau, kad Lietuva išsivers be vaikų namų. Tačiau dabar, praėjus beveik mėnesiui, kai Marijampolėje nebeliko vaikų namų, o 19 vaikų apgyvendinti šeimynomis trijose atskirose Marijampolės vietose esančiuose privačiuose namuose, neabejoju, kad jie taip ir turi gyventi“, - LŽ pabrėžė Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktorė Aušra Kupčinskienė.

Vaikų rūpyba ir šių patalpų administravimu rūpinasi Marijampolės specialiųjų socialinių globos namų darbuotojai, kurie anksčiau prižiūrėjo vien garbaus amžiaus sulaukusius dvasininkus bei bažnyčių bendruomenių rekomenduotus pasauliečius senolius.

„Reikėjo pamatyti džiaugsmo ir pasididžiavimo naujais namais kupinas vaikų akis“, - sakė A. Kupčinskienė. Ji neslėpė, jog didžiausia problema buvo surasti šioms trims šeimynoms vietą. Nuomotojai nenorėjo tėvų neturintiems vaikams išnuomoti namų, ir aplinkiniai gyventojai nesutiko į kaimynystę įsileisti šių gyventojų. „Tačiau jau įsikėlę į naujus namus vaikai ir su jais dirbantys suaugusieji surengė įkurtuves, pakvietė kaimynus. Su naujakuriais susipažinę kaimynai patvirtino, kad jų požiūris į tėvų globos netekusius vaikus iš esmės pasikeitė“, - kalbėjo A. Kupčinskienė. Ji tvirtino, kad visoje šalyje vaikų globos namų auklėtiniai turi gyventi ne po vienu stogu, o šeimynomis, kur galėtų jaustis neišskirti iš visuomenės.

Paskirtis keisis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė pažymėjo, jog valstybės politika, vykdoma nuo pat 2007-ųjų, išties siekiama, kad Lietuvoje nebeliktų vaikų globos namų. Tačiau kol taip atsitiks, tėvų globos netekę vaikai turėtų būti apgyvendinti šeimai artimoje aplinkoje. Valdininkė neįvardijo, kurios įstaigos bus uždarytos pirmiausia.

Jos teigimu, kai kurie vaikų namai vis dar renovuojami ar naujai statomi tik todėl, kad gyventi paveldėtuose iš sovietmečio buvo prastos sąlygos, be to, tų namų išlaikymas buvo itin brangus.

Tai, kad seno tipo vaikų namai neturi ateities, D. Urbonaitienė pailiustriavo Vilniaus rajono savivaldybės pavyzdžiu. Šiai savivaldybei, statančiai vaikų namus, skirtus gyventi 48 vaikams, net neplanuojama duoti licencijos. Todėl Vilniaus rajono valdžia turės pasukti galvą, kokią veiklą šiuose namuose galėtų plėtoti. „Iš tiesų svarstoma, kad esamų vaikų namų pastatuose ateityje galėtų apsigyventi tokios šeimynos, kur nuolatiniai globėjai augintų tėvų globos netekusius vaikus, arba tie pastatai kaip socialinis būstas galėtų būti skirti daugiavaikėms šeimoms“, - sakė SADM atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"