TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Valdininkai pailgino išvyką už merijos pinigus

2014 07 11 10:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno miesto tarybos nariai, gavę pasiūlymą šį savaitgalį dalyvauti lakūnų Stepono Dariaus bei Stasio Girėno skrydžio per Atlantą paminėjime Lenkijoje, suglumo sužinoję, kad turės samdytis papildomą automobilį, nes savivaldybės transportu vyks keturi merijos valdininkai, komandiruotėje planuojantys užtrukti net keturias dienas, nors tam pakaktų pusantros paros.

„Nepasinaudojau galimybe susitikti su kolegomis Lenkijoje, Myslibuže, ir pagerbti Lietuvos lakūnus, žuvusius Pščelniko miške. Kiek žinau, tai padarė ir kiti Kauno miesto tarybos nariai. Man įtarimų sukėlė tai, kad merijos valdininkų delegacijai nuvykti į komandiruotę - kaimyninėje šalyje organizuojamą renginį - prireiks net keturių parų. Juk iš tiesų tam pakaktų vos paros ar pusantros“, - sakė Kauno miesto tarybos narys Artūras Orlauskas.

Jis pabrėžė mielai būtų vykęs į Lenkiją, bet sužinojęs apie išvykos sąlygas ir kaip skirsis politikų bei valdininkų išvykos į tą pačią vietą tempas, pasiūlymo atsisakė. A. Orlauskas sakė abejojąs, ar savivaldybės tarnautojams tikrai reikia taip ilgai būti komandiruotėje. Juk už visas dienas mokami dienpinigiai, o realūs darbai savivaldybėje nevyks kelias dienas.

Vyks ne vien valdininkai

A. Orlauskas pasakojo, kad jam ir kitiems politikams buvo pasiūlyta samdyti atskirą transporto priemonę. Tačiau, anot jo, tam nebūtų būtinybės, jei į kelionę vyktų tik savivaldybės darbuotojai. „Dabar į Myslibužą vyksta ir keletas su savivaldybe nesusijusių asmenų, kuriems kelionė valdiška transporto priemone nieko nekainuos. Jei pasisamdę kitą automobilį, į Lenkiją vis dėlto vyktume ir mes, tarybos nariai, kelionės išlaidos išaugtų dvigubai“, - skaičiavo A. Orlauskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas sakė žinąs, jog į kaimyninėje šalyje vykstantį tradicinį renginį vyksta laikinosios sostinės atstovų, tačiau jokių išvykos detalių atskleisti negalėjo, esą kelionės organizavimas patikėtas asmeniui, Myslibuže besilankančiam kelis dešimtmečius. „Mūsų savivaldybė apmoka kelionės išlaidas ir dienpinigius. Tik nakvyne rūpinasi lenkai“, - sakė R. Šmitas. Anot jo, S. Dariaus ir S. Girėno pagerbimas vyksta kasmet. Tad kiekvieną vasarą, liepos viduryje, Kauno delegacija vyksta į šią ceremoniją.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys LŽ sakė, kad į Myslibužą mėgins nukakti aštuoni asmenys – keturi valdininkai, keli kunigai ir buvęs Kauno rajono meras Valerijonas Senvaitis, prie pagerbiančiųjų Lietuvos lakūnus prisijungiantis nebe pirmus metus.

Ilga kelionė

Oficialiai Kauno valdžiai išvykoje į Lenkiją atstovaus Z. Girčys, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, vairuotojas ir Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiasis specialistas Arnoldas Bukelis. „Į Lenkiją važiuojame jau daugybę metų, vieni kitus pažįstame. Su kaimyninės šalies atstovais esame susidraugavę ir jie maždaug prieš dešimtmetį iš mūsų perėmė tvarkyti tą vietą, kur vyksta iškilmės“, - sakė Z. Girčys. Jo teigimu, normalu, kad į Myslibužą vykstama ne dienai ar dviem, nes iki renginio vietos yra maždaug 700 kilometrų. Atstumą įmanoma įveikti per dvylika valandų, bet tuomet reikia vairuotojui pailsėti.

Z.Girčys neslėpė, jog kelionė užsitęs ir dėl kitų priežasčių, esą norima aplankyti keletą S. Dariaus ir S. Girėno atminimui nusipelniusių asmenų kapų. Pavyzdžiui, Julijos ir Jono Žaliapienių. Šie lietuviai, iš tremties taip ir nesugebėję grįžti į tėvynę, buvo įsikūrę Lenkijoje. Sužinoję apie S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą, jie iš Ščecino vykdavo į Myslibužą jos prižiūrėti. „Turime pagerbti šiuos žmones ir ant jų kapų nuvežti vainiką“, - sakė Z. Girčys. Anot jo, keliautojai neišrankūs, todėl nei itin patogių transporto priemonių, nei prabangių viešbučių nereikalauja. 30 proc. maistui ir kitoms būtinoms išlaidoms skirtų pinigų valdininkai apmokės iš savo kišenės. „Džiaugiamės, kad kasmet galime nuvykti į Myslibužą. Bendra tema mus suartino su lenkais“, - patikino pašnekovas.

S. Darius ir S. Girėnas buvo pašarvoti Myslibuže

1933-ųjų liepos 15 dieną, Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Lietuvos pilotų pilotuojama „Lituanica“, taip ir nepasiekusi gimtinės, sudužo Pščelniko miške.

Myslibužo miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno skverelyje prie koplytėlės, kurioje po lėktuvo katastrofos buvo pašarvoti lakūnai prieš pargabenant juos į Lietuvą, yra atidengtas paminklinis akmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"