TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Valdžios kirtis kaimo vaikams

Naujoji vidurinių mokyklų akreditavimo tvarka rajonų vadovams kelia siaubą. Jie perspėja, kad ją įgyvendinus po kelerių metų bent jau vidurinių ugdymo įstaigų kaimuose tikrai nebeliks.

Įsigaliojus švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus gruodžio pabaigoje pasirašytam įsakymui dėl vidurinio ugdymo programų akreditavimo tvarkos, Marijampolės savivaldybės tarybos nariai pirmieji paskelbė pavojų. Pasak jų, jei įsakymas bus vykdomas, jau iki 2015 metų rajone nebeliks nė vienos vidurinės mokyklos. 

Marijampolės politikai jau kreipėsi į Vyriausybę ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad būtų inicijuotos teisės aktų pataisos, leidžiančios kaimo teritorijoje esančioms vidurinėms mokykloms turėti ne dvi, kaip reikalaujama akreditavimo sąlygose, o tik vieną vienuoliktą klasę. 

Esą jei šiuo metu esamose dviejose Marijampolės rajono vidurinėse mokyklose - Igliaukos Anzelmo Matučio ir Liudvinavo Kazio Borutos - per trejus metus nepavyks suklomplektuoti po dvi vienuoliktas klases, jos nebeatitiks vidurinio ugdymo programų akreditavimo kriterijų ir bus reorganizuotos į pagrindines. Tačiau ir šios, jei nebus tam tikro skaičiaus mokinių, būtų visai uždarytos arba joms vėl prireiktų ieškoti papildomo finansavimo. 

Išlygos leisti formuoti po vieną vienuoliktą klasę numatytos tik pasienio ruožuose ir nevalstybinėse mokyklose. Visos kitos, nesuformavusios dviejų vienuoliktųjų klasių, atsidurs už borto.  

Negalės gauti vidurinio išsilavinimo

Nuo Igliaukos iki Marijampolės - apie 20 kilometrų, o nuo Liudvinavo - maždaug 8 kilometrai. Reorganizavus šias mokyklas, vidurinio išsilavinimo siekiantiems mokiniams ir jų tėvams kiltų labai daug rūpesčių (būsto nuomos, transporto, maitinimo). Gerokai padidėtų ir savivaldybės išlaidos mokiniams pavėžėti. 

Apskaičiuota, kad vien Liudvinavo Kazio Borutos mokyklos 11-12 klasių mokinių pavėžėjimo išlaidos per metus savivaldybės biudžetą patuštintų apie 60 tūkst. litų. Tačiau susisiekimo bėdų neišspręstų nė geltonasis autobusiukas. 

"Aukštesnių klasių mokiniai mokosi pagal individualų tvarkaraštį, todėl visiems tinkamų maršrutų organizuoti paprasčiausiai neįmanoma", - bėdas LŽ dėstė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jakevičienė. Anot jos, švietimo ir mokslo ministro pasirašytas dokumentas, kuriuo reikalaujama, kad vidurinėse mokyklose privalo būti sukomplektuotos dvi vienuoliktos klasės, iš kai kurių kaimo vietovėse gyvenančių vaikų atima galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą. Neabejojama, kad dalis mokinių dėl šios priežasties turės jo atsisakyti, nes paprasčiausiai neturės galimybių lankyti toliau esančių vidurinių mokyklų.

Sukasi, kaip gali

Tuštėjančias pagrindines mokyklas savaip pasišovė gelbėti Alytaus rajono valdžia. Kad kaimo vaikams nereikėtų toli važiuoti į kitas vietoves, nuspręsta jas prijungti prie didesnių, turinčių daugiau mokinių. 

Suskaičiuota, kad vien pernai į Alytaus rajono mokyklas atėjo pora šimtų moksleivių mažiau, anksčiau vidutiniškai tiek mokydavosi vienoje vidurinėje mokykloje. Dėl tokio spartaus tuštėjimo valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų joms išsilaikyti nebeužtenka. Vien šiais metais savivaldybė iš savo biudžeto mokykloms turės skirti per milijoną litų. Alytaus rajono merija dėl to net mažina kultūros, komunalinio ūkio ir kitų sričių finansavimą. 

Ieškodama išeities, Alytaus rajono valdžia per mažai mokinių turinčias mokymo įstaigas nusprendė paversti didesnių mokyklų skyriais. Jau kitais mokslo metais Alytaus rajone bus reorganizuotos trys mokyklos: Nemunaičio pagrindinė mokykla taps Makniūnų pagrindinės mokyklos, Venciūnų - Alovės pagrindinės mokyklos, Vaisodžių - Butrimonių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriais. 

Mokinių vis mažėja

Anot Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, taip bus sutaupyta nemažai lėšų ir išsaugotos mažos mokyklos. "Kuo anksčiau imsimės prijungimo, tuo ilgiau išlaikysime švietimo įstaigas kaimuose. Taip išlaikysime ir mokytojų darbo vietas, sumažės tik vadovų ir aptarnaujančio personalo", - LŽ sakė meras. 

Jau įvyko pirmieji rajono vadovo ir Švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Židanavičiaus susitikimai su kaimo pagrindinių mokyklų kolektyvais, mokinių tėvais. Anot Nemunaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus Vido Rekešiaus, tokie žingsniai neišvengiami. Jo vadovaujama mokykla jau daugelį metų buvo mažiausia rajone ir kasmet ji vis labiau tuštėja. "Šiemet išeis devyni dešimtokai, o į ikimokyklinę klasę rugsėjį neateis nė vienas mokinys. Merija iki šiol mus palaikė, tačiau klasėje likus tik trims mokiniams, išlaikyti visą personalą - didelė prabanga", - aiškino 18 metų mokyklos direktoriumi dirbantis V.Rekešius.

Švietimo skyriaus vedėjo R.Židanavičiaus teigimu, per pastarąjį dešimtmetį rajone jau uždaryta keliolika mokyklų. Tėvams ir mokytojams kiekvienos ugdymo įstaigos uždarymas dažniausiai sukeldavo neviltį ir pasipriešinimą. Tačiau iki šiol viską nulemdavo argumentai, kad išlaikyti mažai mokinių turinčias mokyklas neapsimoka. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"