Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Valstybė ir savivaldybės renovaciją vykdys atskirai

 
2017 07 13 13:00
Viešųjų pastatų atnaujinimą patikėjus skirtingoms ministerijoms, gali tekti kurti specialius Vyriausybės ir savivaldybių sprendimus.
Viešųjų pastatų atnaujinimą patikėjus skirtingoms ministerijoms, gali tekti kurti specialius Vyriausybės ir savivaldybių sprendimus. Alinos Ožič nuotrauka

Energetikos ministerija lengvina paramos viešųjų pastatų atnaujinimui skyrimo procedūras, bet tai veikiausiai neprisidės prie Aplinkos ministerijos skatinamos kvartalinės renovacijos savivaldybėse programos dėl skirtingų finansavimo šaltinių ir galbūt nesutapsiančių žinybų interesų.

Energetikos ministerija pranešė, kad atnaujinus Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą bus galima gauti finansinę paramą ne tik didinant energijos vartojimo efektyvumą, bet ir diegiant atsinaujinančius energijos išteklius.

Naudojant Energijos efektyvumo fondo teikiamas finansines priemones, nereikės rengti investicinių planų projektams, kurių vertė neviršija 1 mln. eurų, nes būdavo dubliuojama energijos vartojimo audite pateikta informacija. Taip bus taupomos valstybės bei savivaldybių lėšos ir lengvinama administracinė našta užsakovams, teikiantiems paraiškas dėl viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo.

Žvelgia plačiau

Į daugiau nei 1 mln. eurų kainuojančio viešųjų pastatų atnaujinimo investicinius projektus jau bus galima įtraukti ir atsinaujinančių energijos išteklių įdiegimą. Anksčiau atsinaujinančių išteklių naudojimo įranga buvo finansuojamas tik užsakovo lėšomis.

Parama galės būti skiriama ir nuotekų sistemos, geriamojo vandens vamzdynams ir įrenginiams, liftams atnaujinti, vidaus patalpų remontui ir panašioms priemonėms, bet investicijų dalis joms negalės viršyti 20 proc. visų investicijų.

Tikimasi, kad šie pakeitimai skatins viešųjų pastatų atnaujinimo procesą ir padės didinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą; skaičiuojama, jog dėl to iki 2020 metų atnaujintuose viešuosiuose pastatuose energijos vartojimas turėtų sumažės 30–40 procentų.

Skirtingi fondai

Vykdyti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, priimtą 2014 metais, Vyriausybė pavedė Aplinkos ir Energetikos ministerijoms. Aplinkos ministerijai teko kuruoti savivaldybėms pavaldžių pastatų ir kito turto atnaujinimą, o Energetikos ministerijai – priklausančių centrinei valdžiai pastatų.

Energetikos ministerijos atstovė Aurelija Vernickaitė „Lietuvos žinias informavo, kad centrinės valdžios pastatų atnaujinimas finansuojamas Energijos efektyvumo fondo, kurį įsteigė Finansų ir Energetikos ministerijos bei Viešųjų investicijų plėtros agentūra, o savivaldybių pastatams įsteigtas Savivaldybių pastatų fondas. Pirmajam skirta 100 mln. eurų, o antrajam – 17 milijonų.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjos pavaduotojas Marius Smaidžiūnas „Lietuvos žinioms“ pripažino, jog gali pasitaikyti, kad pasirinktame renovuoti kvartale bus ir savivaldybei nepriklausančio turto.

Pavyzdžiui, gali būti įsikūręs muziejus arba kita centrinei valdžiai priklausanti žinyba ar įstaiga, kuri nenori arba dėl lėšų stokos negali dalyvauti kvartalo atnaujinimo projekte.

„Tokiu atveju kiltų problemėlė dėl kvartalo atnaujinimo finansavimo, nes juk renovuojant kvartalą reikia modernizuoti ir inžinerines sistemas, ir aplinką, bet šiuo turtu naudotųsi ir atsisakantis visame projekte dalyvauti kitai žinybai pavaldus pastatas arba pastatai, o Energetikos ministerija tokiems tikslams lėšų neturi. Vadinasi, reikėtų arba atsisakyti tokio kvartalo modernizavimo projekto, arba savivaldybei, kurioje yra pasirinktas renovuoti kvartalas, tartis su Vyriausybe dėl galimybių bendromis jėgomis finansuoti projektą“, – svarstė BETA atstovas.

Renovuojant kvartalą, reikia modernizuoti inžinerines sistemas, o šiuo turtu naudotųsi ir atsisakantys projekte dalyvauti pastatai.

Anot jo, jei toks pastatas nebūtų atnaujintas, bet naudotųsi bendra kvartalo infrastruktūra, tai darytų įtaką kitiems vartotojams ir kainai. Norint pasiekti geriausius rezultatus, kvartale reikia atnaujinti viską.

Reikės bendrų sprendimų

Pasak M. Smaidžiūno, kvartalinė renovacija gali būti finansuojama nebūtinai Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programai skirtomis lėšomis, bet ir bendros partnerystės su verslu lėšomis arba kitais modeliais. Tai gali būti vykdoma savivaldybės biudžeto lėšomis, jeigu savivaldybė jų turi pakankamai. A. Vernickaitės teigimu, Energetikos ministerija taip pat įžvelgia, jog panašiais atvejais kvartalinę renovaciją tektų finansuoti iš kitų šaltinių.

M. Smaidžiūno nuomone, kiekviena savivaldybė turi ir kitų kvartalų, todėl jei savivaldybei nepavyktų kartu su Vyriausybe rasti specialaus sprendimo dėl konkretaus kvartalo atnaujinimo finansavimo, tektų rinktis kitą kvartalą, kuriame nėra savivaldybei nepriklausančio turto. „Tai tik teoriniai pasvarstymai, nes paprastai savivaldybės ir Vyriausybė randa bendrą kalbą“, – konstatavo BETA atstovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"