TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vandens telkinių tarša kelia susirūpinimą

2016 07 29 6:00
Pernykštę sausesnę vasarą dumbliai poilsiautojų Dusioje nevargino. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kone pusė šalies ežerų ir kitų vandens telkinių yra užteršti, o didžiausi teršėjai – neatsakingi ūkininkai. Gamtininkai nuogąstauja, kad jei situacija nesikeis, į kai kuriuos net ir didelius ežerus žmonės negalės įkelti kojos. Taip pastaruoju metu nutiko Dusios ežerui. Nuo jo skuba neatsilikti ir Kauno marios.

Už aplinkos apsaugą atsakingi valdininkai ramina: jau rengiami planai, kaip sumažinti vandens telkinių taršą. Užmojus ketinama įgyvendinti iki 2020 metų.

Dusia nesvetinga

Šią savaitę ištiko šokas ne vieną žmogų, nusprendusį išsimaudyti Dzūkijos jūra vadinamame didžiausiame Pietų Lietuvoje Dusios ežere. Ežeras labiau priminė dvokiančią pelkę, o ne vieną gražiausių ir poilsiautojų mėgstamiausių vandens telkinių. Visas ežero pakraštys prie Metelių regioninio parko direkcijos pasidengęs melsvadumbliais. Tiesa, po vakarykščio gausesnio lietaus vandens paviršiuje jų kiek mažiau – melsvadumbliai ėmė leistis į dugną.

„Vaizdas nemalonus“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis. Jis neslėpė, kad buvo poilsiautojų, kurie bandė tokiame vandenyje maudytis, bet išdrįsusieji nusivylė, nes buvo išberti.

„Tokios dumblių gausos, koks šiemet Dusioje, dar niekada nebuvo. Pernai dumbliai irgi buvo pakilę, bet jų buvo kur kas mažiau ir vandenyje draikėsi gal tik kokias tris savaites. Šiemet tai tęsiasi jau du mėnesius, ir kuo toliau, tuo dumblių daugiau“, – pasakojo R. Krugelis. Anot jo, vandens žydėjimo procesas vyksta ir kituose dideliuose ežeruose – Obelijoje, Metelyje, bet ten jis trunka neilgai.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė Dusios ežero vandens mėginius ir bandys ištirti, kokios medžiagos galėjo sukelti tokį dumblių augimo protrūkį. Tyrimų rezultatų laukiama kitos savaitės pabaigoje. Tačiau, pasak R. Krugelio, ir taip aišku, kad didžiausią įtaką Dusios ežero būklei padarė žmonių veikla.

Parko darbuotojai įtaria, kad ežerui kenkia netvarkingi ūkininkai. Esą šie skystu mėšlu tręšia pasėlius ir ganyklas, o po stipraus lietaus nuo kalvotų laukų viskas suteka į ežerą. Stiprus vėjas taršą išnešioja po ežero pakrantes, o išsiskyręs fosforas padeda daugintis dumbliams.

„Nematau kitos tokios taršos priežasties – didelių gyvenviečių prie Dusios juk nėra. Nenorime ieškoti kaltųjų, bet nustatyti taršos priežastis ir jas likviduoti yra būtina“, – pabrėžė Metelių regioninio parko direktorius.

Kauno marios – nepatrauklios

Ne tik Dusios vanduo netraukia poilsiautojų. Jie nelinkę maudytis ir Kauno marių 2-ajame paplūdimyje. Ten taip pat prasidėjo vandens žydėjimas. Vanduo pakrantėje apsitraukė žalsvai melsvos spalvos dumbliais.

Liepos viduryje, atlikus Kauno maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, kad Kauno marių 1-ojo ir 2-ojo paplūdimių vandens kokybė neatitinka higienos normų, todėl poilsiautojams laikinai buvo nerekomenduojama ten maudytis. Vėliau pavojus buvo atšauktas – gausiau palijus mikrobiologinio tyrimo rezultatai vėl leido maudytis.

Tačiau tuo metu pradėjo kilti vandens temperatūra ir ėmė augti dumbliai. Kauno merijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgos Pakrosnienės teigimu, Kauno marios yra dirbtinis vandens telkinys, kuriame sutrikdyti gamtos procesai. Vandens žydėjimas liepą ar rugpjūtį – daug metų stebimas reiškinys.

Jam įtakos turi ir tai, kad Kauno marios – vienas daugiausia užterštų vandens telkinių šalyje.

Iš beveik 3 tūkst. ežerų bei tvenkinių kone 40 proc. jų priskiriama prie rizikingų vandens telkinių dėl padidėjusios taršos. Be to, Nemuno upės baseino rajone žemdirbystės teritorija sudaro apie 50 proc. visos baseino teritorijos, o intensyvus žemės ūkis yra vienas užterštumą lemiančių veiksnių.

Geriau nesimaudyti

Tačiau ne vien dėl padidėjusio užterštumo vasarą daugelio vandens telkinių vanduo žydi. Tai galima matyti ir Vištyčio (Vilkaviškio r.), Daugų (Alytaus r.) bei kituose ežeruose. Anot gamtininkų, tai natūralus procesas. Tik įprastai jis turėtų trukti neilgai – vieną kitą savaitę.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražvydė Norkienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad sistemintą informaciją apie žydinčius vandens telkinius, kuriuose tuo metu suaktyvėję dumbliai, sunku rasti, nes renkami duomenys tik apie mikrobiologinį vandens užterštumą maudyklose. Ir tik retkarčiais vandens tyrimus atliekančios savivaldybės ar laboratorijos centrą informuoja apie žydintį vandenį ar padidėjusį jo drumstumą.

„Tokiame vandenyje nerekomenduočiau maudytis ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems“, – pabrėžė G. Norkienė. Melsvadumbliuose gali būti ir toksinų. Todėl labai svarbu, kad maudynių metu niekas vandens negurkštelėtų.

Chemikalų nepils

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė pripažino, kad pagrindinė tiek Dusios ežerą, tiek Kauno marias kamuojančių bėdų priežastis – į vandens telkinius patenkanti tarša. „Ją reikia mažinti. Tai daryti numatyta parengtoje Vandenų plėtros programoje 2016–2020 metams. Pirmiausia numatyta sumažinti taršą iš žemės ūkio“, – sakė valdininkė.

Anot jos, yra dvi pagrindinės priemonės – būtinybė prie vandens telkinių auginti tik tam tikrus augalus ir pasiekti, kad visiems didesniems nei 50 ha ariamos žemės turintiems ūkiams būtų privalomi tręšimo planai.

A. Kniežaitės-Gofmanės tikinimu, naudoti cheminį fosforo surišimo metodą, kuris buvo sukėlęs nemenkų diskusijų tarp mokslininkų, neketinama.

Aplinkos ministerija numačiusi ir dar vieną būdą vandens telkinių taršai mažinti – kelti reikalavimus nuotekų valykloms, kad jos išvalytų kuo didesnį kiekį buitinių nuotekų. Taip pat ketinama griežčiau kontroliuoti, ar į vandens telkinius nepatenka buitinių nuotekų. Mat vis dar yra gyventojų, kurie nuotekų vamzdžius yra nutiesę tiesiai į upę ar ežerą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"