TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vasaros sezonas pažėrė staigmenų

2014 08 27 6:00
Neringos grožybes atranda vis dažniau ją aplankantys turistai ir iš Kanados, Japonijos, JAV. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Permainingų orų paženklinto vasaros sezono pabaigą pajūris pasitinka džiaugdamasis, kad niūrios prognozės dėl šiemet sumažėsiančio poilsiautojų srauto iš Rytų nepasitvirtino. Sutartinai teigiama, jog rusai mūsų kurortams liko beveik tokie pat ištikimi, kaip ir anksčiau, o šio sezono fenomenas - iki tol neregėtas baltarusių antplūdis.

Šiemet populiariausius mūsų pajūrio kurortus maloniai nustebino Krymą į Lietuvą iškeitę turtingi baltarusiai, o rusai, kurių iš esmės nepaveikė jų šalyje įsismarkavusi antivakarietiška propaganda, liko vieni dosniausių ir ištikimiausių vasarotojų. Pajūryje jau analizuojamos šio sezono pamokos, naujos tendencijos ir rengiamos staigmenos kitiems metams.

Baltarusių desantas

Tiek Palangos, tiek Neringos turizmo specialistai ir verslininkai LŽ tvirtino, kad šių metų fenomenas - baltarusiai. Dauguma jų ilsėtis atvykdavo prabangiomis mašinomis, bet nevengė nakvoti ne viešbučiuose. Anot Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovės Irenos Švanienės, baltarusiai, kitaip nei pasiturintys rusai, nespjaudavo ir į kuklesnį būstą. „Jie tikrai mielai apsigyvendavo privačiame sektoriuje. Padidėjęs turistų iš Baltarusijos srautas šiemet labai pagelbėjo. Birželis buvo itin blogas, nelepino orai, tačiau neįprastai karšta liepa kompensavo pirmąjį vasaros mėnesį“, - LŽ sakė ji.

I. Švanienė konstatavo, kad po Žolinės subjurus orams turistinis sezonas jau iš esmės baigėsi.

„Baltarusiai ir rusai mums buvo labai geri klientai, nes jie, kitaip nei lietuviai, apsistodavo mažiausiai savaitei, dviem ar trims. Lietuvaičiai - savaitgalių žmonės. Kainų šiemet nekėlėme ir nemažinome, šeimai su dviem vaikais viena nakvynė piko metu atsiėjo vidutiniškai 150 litų“, - pasakojo palangiškė.

Apie baltarusių antplūdį kalbėjo ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Neringa Gecevičiūtė. „Po Rusijos agresijos "užsidarė" Krymas, todėl baltarusiai atsigręžė į mus. Vadovaudamiesi natūraliu savisaugos instinktu, jie plūstelėjo į Lietuvos pajūrį, kaip arčiausiai esančią poilsio oazę. Tai buvo mokūs poilsiautojai, apsistodavę po kelias savaites“, - LŽ teigė ji.

Po Žolinės atvėsus orams Palangoje vasaros sezonas jau užleidžia vietą artėjančiam rudeniui.

Išsinuomotų Nidą

Mūsų pajūrį iš naujo atrado ir kaimynai lenkai, latviai, estai, netrūko poilsiautojų ir iš tolimųjų kraštų. Anot N. Gecevičiūtės, į Neringą pailsėti ar susipažinti su jos kurortais jau kelintus metus vis gausiau atvažiuoja JAV, Kanados, Australijos, Kinijos ir ypač Japonijos piliečiai.

„Ypač domėjosi japonai, jų šalies žurnalistai ir turizmo sektoriaus atstovai. Mat prieš porą metų Lietuvoje reziduojantys Japonijos diplomatai, apsilankę Kuršių nerijoje, pažadėjo reklamuoti mūsų kraštą. Ir pažadą tesėjo. Šiemet sulaukėme ne vienos japonų delegacijos. Jiems Kuršių nerija - kaip kosmosas. Vienas turistas visai rimtai klausė, kiek kainuotų išsinuomoti Nidą. Nerijos gamta japonus tiesiog pribloškia“, - pasakojo N. Gecevičiūtė.

Vis dėlto iš užsieniečių Neringą daugiausia rinkosi vokiečiai (70 proc.), mėgstantys lankyti muziejus, gamtines vertybes, kultūros paminklus.

O Palanga gali pasigirti ją vis labiau atrandančiais Izraelio gyventojais. Šie kartu su ispanais, italais gintarinį pajūrį mieliau renkasi dėl vėsesnio nei, tarkime, Turkijos klimato.

Gimsta sporto turizmas

LŽ paklaustas, kaip vertina šį vasaros sezoną, Palangos meras Šarūnas Vaitkus pirmiausia išskyrė itin ekstremalias poilsiautojų patogumą užtikrinančių žmonių darbo sąlygas.

„Birželis buvo šaltas, o štai liepa... Trys savaitės afrikinio karščio, vienu metu paplūdimiuose buvo galima suskaičiuoti per 100 tūkst. žmonių. Įsivaizduojate, koks darbo krūvis gulė ant gelbėtojų pečių? Kitas dalykas - kaip pašėlę dirbo miesto švarintojai, komunalininkai. Jiems vasara tikrai buvo ekstremali“, - aiškino kurorto vadovas.

Jis patikino, kad rusai Palangos neignoravo, nebuvo atšauktos viešbučių kambarių rezervacijos. Be kita ko, meras atkreipė dėmesį į poilsiautojų iš Latvijos pagausėjimą. „Priežastis - Jūrmala vis labiau tampa rusakalbių citadele, o jie ten diktuoja savo sąlygas. Mūsų kurortą kaimynių šalių žmonės renkasi ir dėl gerų kainų, ir dėl serviso, nes maitinimo, poilsiautojų aptarnavimo sektoriuje konkurencija yra labai didelė, todėl verslininkai stengiasi. Vien šiemet Palangoje ir Šventojoje buvo atidaryti trys nauji viešbučiai, o tai rodo, kad kurortas plečiasi“, - sakė Š. Vaitkus.

Dar viena tendencija: Palanga pradeda traukti sportininkus šiemet atidarius naują sporto kompleksą. Esą jis bus dar patrauklesnis, kai baigsis futbolo stadiono renovacija. „Atvyksta krepšinio rinktinių į treniruočių stovyklas net iš kaimynių šalių, net Vokietijos, Kataro. Miestui tai labai naudinga, nes sportininkai užima viešbučius, naudojasi maitinimo įstaigų paslaugomis. Jau dabar vyksta derybos ir dėl futbolo komandų treniruočių stovyklų“, - pasakojo meras.

Jo teigimu, šiemet Palangoje kaip niekada išryškėjo ir šeimų su mažamečiais vaikais simpatijos šiam kurortui.

Anot Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduotojos Egidijos Smilingienės, šeimos atsigręžia į Palangą dėl labai dinamiškos aplinkos, mat greta naktinių klubų kurorte yra labai daug ramybės oazių: parkų, skverų, dviračių takų, lauko treniruoklių.

Norėjo išskirtinio dėmesio

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Darius Miklovas LŽ pripažino, kad vertinant vasarotojų įpročius galima kalbėti ir apie tam tikrus neigiamus pokyčius. „Šiemet pamatėme, kad mažiau rusų atvyko apsistoti mėnesiui, dviem, jie atostogavo savaitę, dvi ar tris. Nežinau, kodėl taip yra. Tačiau rusų nesumažėjo, jie rinkosi brangiausius viešbučius. Dėl trumpesnio apsistojimo padidėjo viešbučių aptarnavimo sąnaudos. Apskritai ši vasara buvo gera“, - konstatavo jis.

Kartu palangiškis atkreipė dėmesį į didelius pinigų neskaičiuojančių poilsiautojų iš slaviškų šalių reikalavimus. „Jei jau iš Minsko, Maskvos ar toliau atvyksta, tai ir pinigų negaili. Tačiau nori išskirtinio dėmesio, gero aptarnavimo, šypsenų. O mums vasaros sezonui personalą surinkti tampa vis sunkiau, ypač gerų darbuotojų sudėtinga privilioti, nes daug kas nenori sezoninio darbo“, - tikino D. Miklovas.

Pritraukia ir stebyklos

Jei pajūrį būtų lepinę geri orai birželį, Neringos meras Darius Jasaitis šiam vasaros sezonui rašytų 10 balų, tačiau dabar brūkštelėjo aštuonis.

„Šį sezoną dar labiau išryškėjo sąmoningas žmonių noras keliauti į Neringą be automobilio. Kai pradėjo kursuoti greitaeigis katamaranas iš Klaipėdos į Juodkrantę, Nidą, pirmiausia juo suskubo naudotis lietuvaičiai. O dviratininkų apskritai itin padaugėjo“, - LŽ sakė jis.

Meras paminėjo ir naują turistų srautą, kuris jau ryškėja ir tik didės rudenį: tai paukščių stebėtojai. Mat šią vasarą už Neringos merijos lėšas pamaryje buvo pastatyti 8 specialūs sparnuočių stebėjimo nameliai, dar kelis įrengė Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

„Yra tam tikras ornitologų mėgėjų kontingentas, ypač tarp vokiečių, skandinavų, kurie atvyksta specialiai dėl galimybės tuose apžvalgos nameliuose stebėti paukščius“, - tikino D. Jasaitis.

Įteisins aerodromą

Tiek Neringos, tiek Palangos vadovai jau galėjo įvardyti ir kito vasaros sezono iššūkius bei šiemet išmoktas pamokas. D. Jasaitis pirmiausia paminėjo poreikį dar labiau gerinti dviračių takų infrastruktūrą, mat dviratininkai yra ypač pageidaujami turistai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje.

„Plėsime dviračių takus, gerinsime esamus. Norime, kad naujas dviračių takas nusidriektų iki pat Rusijos sienos. Taip pat dar labiau įsitikinome, kad Neringoje žmonėms neužtenka vien gamtos. Esant blogesniems orams daugelis renkasi sportą lauko treniruoklių vietose, tad pastatysime jų dar daugiau. Taip pat kitais metais gal jau bus įrengti dengti teniso kortai“, - dėstė jis.

Kitų metų iššūkiai ir didžiosios svajonės: SPA paslaugų centro statybos prie Nidos centrinio pliažo ir Nidos aerodromo atidarymas.

„Vandens pramogų ir sveikatingumo centro reikia kaip gerų orų. Bet teritorijų planavimo dokumentų rengimas prilygsta Sizifo darbui. Gal ledus pramušime kitąmet. O Nidos aerodromas tikrai bus atidarytas, tam reikia pakeisti esamo lauko tūpimo tako juridinį statusą“, - sakė meras. Anot jo, tuomet į Neringą plūstelėtų ultralengvieji lėktuvai iš Skandinavijos, Vokietijos, kitų šalių, kur keliauti tokiais orlaiviais itin mėgstama.

Palanga dar keisis

Palanga, regis, jau kitąmet turės naują, madingą turistų traukos vietą: tai Nemirseta. Mat jau šiemet pastebėta, kad joje vis dažniau mėgstama degintis, o kitąmet bus atidarytas ir europinis kempingas. „Nemirsetoje kitais metais reikės pastatyti papildomų skęstančiųjų gelbėtojų postų“, - teigė meras Š. Vaitkus.

Dar vienas 2015-ųjų vasaros sezono darbas: kardinali eismo kurorte ir šalia jo pertvarka. Mat gegužę bus atidarytas Palangos aplinkkelis, todėl vykstantieji į Šventąją, Latviją nebedarys to per kurortą. „O Vytauto gatvę apskritai svarstome palikti tik dviratininkams ir pėstiesiems, tad pradžioje padarysime vienpusį eismą. Taip pat bus pastatytas daugiaaukštis mašinų garažas prie Rąžės. Nutiesus aplinkkelį, pradėsime ryžtingiau spręsti ir įvažiavimo į kurortą apmokestinimo klausimą“, - vardijo kurorto vadovas.

Beje, kitą sezoną turėtų pradėti ilgiau veikti ir nemokami viešieji tualetai, kurių Palangoje yra 20. Dabar jie veikia iki 21-22 val., o turėtų dirbti iki vidurnakčio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"