TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vasaros sostinė kaista nuo didžiulių planų

2013 08 16 6:00
Š.Vaitkus Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus į šipulius daužo triukšmingo, neskoningo kurorto įvaizdį ir tikina, kad po metų ar kitų ten sprogs tikras naujų kurortinių paslaugų užtaisas.

- Palanga šiemet užsidėjo Lietuvos kultūros sostinės karūną. Ar ji ne per sunki? Palanga tampa kultūringesnė?

- Palanga visada buvo ir yra kultūringa. Bent jau sprendžiant iš svečių, Kultūros ministerijos vadovų atsiliepimų, iškėlėme labai aukštai kartelę būsimoms Lietuvos kultūros sostinėms. Palangoje išties vyksta labai daug gerų renginių, festivalių, parodų. Pačioje kurorto širdyje – Birutės parke – skambėjo pirmoji Lietuvos opera „Birutė“, paminėčiau ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalį, kuriame kiaurą naktį grojo muzikos virtuozai. Festivalis veja festivalį…

- Palanga oficialiai skelbiasi esanti šeimų kurortas, tačiau čia net nėra ekonominės klasės uždaro vandens pramogų parko. Gal situacija keisis?

- Žinoma, ir ji jau keičiasi, nes pradėjome statyti įvairius objektus, naujus traukos taškus. Tai ir sporto kompleksas, kuris atvers duris kitų metų vasario mėnesį. Rudenį pradėsime rekonstruoti koncertų salę. Baigus darbus žmonės galės joje lankytis ne tik sezono metu, kaip anksčiau, o visus metus. Rengiami kelių didelių teritorijų detalieji planai, nuo kurių viskas ir prasideda. Patvirtinę planus siūlysime verslininkams investuoti į baseinų, vandens parkų statybą. Problema ta, kad Palangoje – labai brangi žemė, tad verslui turės padėti ir savivaldybė, valstybė.

Kadangi Palanga yra orientuota į gydomąsias paslaugas, labai sparčiai judame ir šia linkme. Praėjusį mėnesį patvirtinome dar vienos didelės teritorijos detalųjį planą - buvusių Jūrininkų purvo gydyklų Vytauto gatvėje komplekso. Dabar jau rengiamos techninio projekto sąlygos, ten bus didžiulės gydyklos, kuriose bus naudojami geodeziniai gręžiniai, mineralinis vanduo, purvas.

Be to, kitąmet bus atidarytas didžiulis kempingas Nemirsetoje.

- Daug kas stebisi, kad buvęs kultinis „Lino“ baseinas taip ir stūkso tarsi paminklas be investicijų. Kodėl?

- Šis objektas – privatus. Vietoj šio baseino verslininkai ketina statyti naują baseiną ir gydyklas. Rengiamas detalusis planas, apie išsamesnius veiksmus investuotojai neinformavo.

Apskritai verslininkai suprato, kad turizmo infrastruktūra, nors investicijos atsiperka per ilgesnį laiką, duoda daugiau pajamų nei, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statyba. Tad dabar visos investicijos plūsta būtent į gydymo paslaugų, SPA centrų, baseinų statybas. Pokyčiai jau akivaizdūs, perspektyva – labai šviesi. Jau dabar vieni verslininkai rekonstruodami gydyklų kompleksą įrengė druskų kambarius, įsigijo moderniausią aparatūrą. Bus naujos purvo vonios, 20 metrų ilgio baseinai.

- Kada Palangoje sprogs šis naujų gydyklų, baseinų ir SPA centrų atidarymo užtaisas?

- 2014-2015 metai bus objektų atidarymo bumo metai.

- Pastaruoju metu užsimota kovoti su triukšmu, sklindančiu iš pasilinksminimo įstaigų. Ar pasiteisino priemonės, kurių imtasi, ir kokių gali būti imamasi ateityje?

- Pasiteisino visos priemonės. Svečiai mato gerokai tvarkingesnį Palangos veidą nei prieš 10-15 metų. Mažiau netvarkos, triukšmo, miestą bjaurojančios nelegalios reklamos, apleistų pastatų. Šiemet vien Jono Basanavičiaus gatvėje įvesta tvarka jau daro įspūdį. Ten nebėra chaotiškos gatvės prekybos, verslininkai buvo paprašyti prekiauti uždaruose paviljonuose, nebėra to balagano. Iš šios Palangos arterijos iškėlėme 28 prekybos kioskus. Verslininkai jau patys supranta, kad geriau investuoti į savo sklype esančią kavinę, restoraną, puošti aplinką, negu leisti apstatyti visokiais balaganais. Jiems pinigai sugrįžta ir didėja pajamos.

- Jei galėtumėte spragtelėti pirštais, ir jūsų noras gražinant Palangą išsipildytų, ko, kaip meras ir palangiškis, norėtumėte?

- Gali nuskambėti visai neromantiškai, bet labiausiai norėčiau, kad būtų gerokai spartesni ir paprastesni teritorijų planavimo procesai. Verslas nelaukia, jis nori investuoti dabar, o ilgos ir metų metus trunkančios teritorijų planavimo rengimo bei derinimo procedūros labai stabdo investicijas. Yra daugybė suvaržymų. Tikiuosi, kad naujos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, priimtos Seime ir supaprastinančios detaliųjų planų rengimo, statybos leidimų išdavimo procedūras, palengvins reikalus. Kalbu apie tas paprastesnes procedūras, kurios susijusios su investicijomis į sveikatos paslaugas, sportą, pramogas.

- Tačiau Druskininkai, Birštonas, net Alytus kažkaip sugebėjo ir pagal tuometę teisinę bazę plėsti turizmo paslaugų sektorių, statyti naujus objektus, o Palanga iki šiol tik kalba apie įvairias kliūtis...

- Čia jūs jau išsigalvojate... Ten procesai nevyksta greičiau, jie tokie patys kaip Palangoje. Gal jie tuos procesus pradėjo anksčiau nei mes, gal investicijos buvo pritrauktos anksčiau, dėl to ir atrodo, kad viskas greičiau vyksta. Be to, nemažai kitiems kurortams, pavyzdžiui, Druskininkams, investuojant padėjo valstybė. O Palangoje to anksčiau niekada nebuvo. Tik ankstesnė ir ši vyriausybės pradėjo rodyti deramai dėmesio mūsų kurortui.

- Kasmet vis populiarėja žiemos šventės, kurorto gatvės per jas prisipildo kaip vasarą. Ar yra idėjų nesezoninių švenčių rengti dar daugiau? Ar jos pasiteisina, ar pasmerktos sunykti?

- Tikrai galvojama apie nesezoninių švenčių plėtrą. Stintų šventė jau tapo ne tik tradicinė, bet ir tarptautinė, kasmet vis naujos šalys ją atranda. Bet tai – vienkartinė savaitgalio šventė, o tokių renginių reikia daugiau. Turime ir „Kalėdų šviesos miestą“. Nuo gruodžio 2 dienos atidarytame kurhauze prasidės kalėdinės klasikinės muzikos dviejų savaičių trukmės festivalis. Renginių tik daugės. Pirmiausiai dėl to, kad tik dabar kurorte atsiranda naujų erdvių - kurhauzas, bus renovuota 2200 vietų Vasaros estrada. Jos rekonstrukcija prasidės rugsėjo, spalio mėnesiais ir truks iki 2016 metų. Šiuos objektus panaudosime ir nesezoniniams renginiams.

- Palangos savivaldybės fenomenas – seniūnija Šventoji, kuri vadinama podukra. Šis kurortinis miestelis dar nesulaukė savo investicijų eilės, ar tiesiog nelieka pinigų nuo Palangos dalybų stalo?

- Kurortams apskritai skiriama labai mažai pinigų. Mūsų biudžetas – tik 60 mln. litų, o 80 proc. jo finansų skirstoma per švietimo ir kultūros sritis. O kur miesto tvarkymas ir kita? Jei nebus valstybės finansavimo, Europos Sąjungos fondų paramos, neišsisuksime.

Bet Šventoji nėra podukra, tai – labiau politikų sugalvotas terminas. Taip, ji nėra tokia, kokią norėtumėme matyti, bet suvokime, jog tie pokyčiai neįmanomi per keletą metų, juoba kad miesteliu nebuvo tinkamai rūpinamasi 20 metų. Mes tik pradėjome tvarkyti Šventąją.

Pirmiausia, Šventojoje nebuvo teritorijų planavimo projektų. Ir vėl grįžtu prie savo noro... Nesant šių dokumentų, negalima jokia investicijų trauka. Be to, atėję į valdžią neradome jokių techninių projektų... Šie projektai jau atlikti, ir kitąmet tikimės sulaukti pirmųjų investicijų.

Neseniai dalyvavau pasitarime dėl Šventosios uosto. Nudžiugino, kad yra planuojamos didelės investicijos į uosto infrastruktūrą. Uostas 2016 metais turėtų įgyti visai kitokį veidą ir tapti pagrindiniu traukos objektu. Tik papildomos investicijos pritraukia verslą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"