TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Velnio akmuo prabilo kryžiais

2013 08 08 6:00
Kadaise žiloje senovėje kuršiai tokiuose akmenyse su iškaltu dubeniu aukojo gintarą. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Klaipėdos istorikai su nuostaba bando įminti naują „Da Vinčio kodo“ vertą mįslę, susijusią su šią vasarą ant apeiginio kuršių Tauralaukio (Velnio) akmens rastais iškaltais mistiškais kryžiukais.

Uostamiesčio pakraštyje, greta prestižinio namų kvartalo, Danės upės kairiajame krante, esantis didžiulis senuosius baltų laikus menantis akmuo žinomas nuo XIII amžiaus, saugomas valstybės, tačiau tik dabar paaiškėjo, kad šis paminklas tiek metų slėpė senovinius į runas panašius simbolius.

Šių eilučių autoriui neseniai aptikus akmenyje, šalia aukojimų dubens, iškaltus tris archajiškus ženklus, mitologinių Lietuvos vietų tyrinėtojai jau pateikė bent keletą įdomių versijų.

Viena jų – trys kryžius primenantys ženklai galėjo būti iškalti dar žiloje senovėje ir susiję su pomirtinio gyvenimo apeigomis, aukomis žuvusiems kuršių kariams arba net velnio išvarymu iš akmens, apsauga nuo vėlių.

Uostamiesčio turizmo specialistai neabejoja, kad šis respublikinės reikšmės paveldo paminklas, aptikus minėtus simbolius, taps vienu iš naujų lankytinų, mistine aura apgaubtų objektų.

Aplipęs legendomis

Didžiulis, 4 metrų ilgio, 3,5 metrų pločio, apie 50 tonų svorio Velnio akmuo yra valstybės saugomas kaip respublikinės reikšmės gamtos paminklas.

XX amžiaus pradžios lietuvių tyrinėtojai pabrėžė, jog šis akmuo minimas dar kryžiuočių kronikose 1253 metais, aprašant Mėmelio sienas.

Apie akmenį sukurta įvairiausių padavimų ir mitų. Pagal vieną jų, Joninių naktį kryžiuotis ir velnias susitarė lošti kortomis. Kai kryžiuočiui ėmė nesisekti, jis sugalvojo ant kortų pribraižyti kryžiukų, ir nuo to velnias kaipmat pradėjo drebėti. Toliau jau nebesisekė velniui, ir šis, pragydus gaidžiui, įsiutęs telžė ranka į akmenį, pagriebė kryžiuotį už sprando ir nusitempė į tamsios Danės gelmes.

Vis dėlto senosios istorijos tyrinėtojai Velnio akmenį sieja su aukomis seniesiems baltų dievams (baltų mitologijoje velnio atitikmuo yra velinas - aut.), nes ant akmens yra išlikęs dubuo - tarsi iškaltas šulinukas, į kurį buvo dedamos aukos.

Kadangi akmuo yra buvusiose kuršių žemėse, neabejojama, kad protėviai tame dubenyje, be kitų aukų, smilkė ir gintarą.

Nors Tauralaukio akmuo yra seniai žinomas ir aprašytas, ištirtas, apie jokius ant jo iškaltus simbolius bent jau oficialiai nebuvo žinoma.

LŽ žurnalistui simbolius pavyko aptikti atsitiktinai. Apžiūrint įspūdingą riedulį, išvagotą įvairiausiais natūraliais raštais, akis užkliuvo už labai neryškaus, žemėmis ir kitokiomis sąnašomis „sulyginto“ kryžiuko. O greta jo – iš kairės ir dešinės – dar du. Visi trys simboliai iškalti negiliai ir sunkiai pastebimi, nes pats akmuo – nelygaus reljefo. Tad nenuostabu, kad ankstesni tyrinėtojai runas primenančių ženklų galėjo nepastebėti.

Šis akmuo pirmą kartą aprašytas dar XIII a., tačiau tik dabar atsitiktinai ant jo rastos „runos“.

Sąsajos su vėlėmis

Apie aptiktus ant Velnio akmens ženklus informuoti garsiausi Klaipėdos krašto tyrinėtojai, Lietuvos etnologai gerokai nustebo ir tuo itin susidomėjo.

Buvęs Klaipėdos universiteto (KU) rektorius archeologas Vladas Žulkus LŽ tikino apie ženklus negirdėjęs. Tą patį tvirtino ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius archeologas Jonas Genys, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Laisvūnas Kavaliauskas. Apie ženklus nebuvo girdėjęs ir KU archeologas Klaidas Perminas, už kelių kilometrų nuo akmens galbūt radęs ankstyvųjų viduramžių kuršių pilį Poys pavadinimu.

Istorikus sudomino ne tik ženklai, bet ir jų padėtis akmenyje. Visi trys ženklai iškalti beveik vienoje linijoje, o kryžiukų uodegėlės gana tiksliai nukreiptos į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę. Žmogus, atsistojęs prie aukojimų dubens, veidu atsigręžia į vakarus, į besileidžiančią už upės saulę.

Pagal archajiškas tradicijas, dauguma apeiginių ir mitologinių objektų, kurie nukreipti į vakarų, saulėlydžio pusę, galėjo reikšti sąsajas su pomirtiniu pasauliu.

Tad ir Tauralaukio akmuo galbūt buvo naudojamas būtent mirusiųjų sieloms nuraminti, apsisaugoti nuo jų, žuvusiems kuršių karžygiams pagerbti. Faktas, kad už kelių kilometrų buvo kuršių Poys pilis, šią versiją tik sustiprina, nes kuršiai itin aršiai kovėsi su Klaipėdai pradžią davusio Memelburgo kryžiuočiais.

Dar viena asociacija į pomirtinį pasaulį – senojoje mitologijoje „pliusas“ arba kryžiai vienodo ilgio uodegėlėmis buvo žvaigždės simboliai. Pavyzdžiui, ant tik pajūriui būdingų medinių paminklinių antkapių krikštų žvaigždės simboliai (žvaigždutės ir tokio paties kryžiuko, kaip ant Tauralaukio akmens, forma) reiškė nuorodą į dausas, į žvaigždes, kur keliaudavo mirusio žmogaus siela.

Rebusas tyrinėtojams

Žymus Lietuvos etnologas mokslo istorikas, Vilniaus edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka LŽ teigė, kad simboliai ant Velnio akmens yra gana reikšmingas atradimas.

„Ženklai yra labai aiškūs. Tikrai stebėtina, kad anksčiau jie nebuvo fiksuoti. Beje, garsieji šiaurės petroglifai – uolų raižiniai - pastebėti saulėlydžio metu, nes reljefas buvo labai negilus“, - sutapimą, kodėl ženklus pavyko pamatyti tik vakarop, paaiškino etnokosmologas.

Jis taip pat teigė, kad akmenyje iškalti kryžiukai nėra krikščioniškos kilmės, nes tai gali būti lygiapetis kryžius.

„Tai senovinis primityvus simbolis. Akmens amžiuje tikriausiai jis reikšdavo ugnį. Ryšys su velinu taip pat galimas, nes pagal mitologiją ugnį kregždė atnešė iš pragaro, o velniai išmokė žmones kalviauti“, - teigė jis.

Lygiapečiai kryžiai dar vadinami primityviosiomis svastikomis, neturinčiomis visiems gerai pažįstamų lenktų uodegėlių.

Kone garsiausias lietuvių etnologas, neseniai už nuopelnus valstybei gavęs apdovanojimą iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų, Jonas Trinkūnas LŽ teigė, kad atradimas tikrai vertas dėmesio. „Gražu, kad iškyla kuršių paveldas“, - LŽ teigė jis.

Etnokosmologas, parašęs knygą apie senovės lietuvių Zodiaką, Jonas Vaiškūnas LŽ sakė, kad lygiakraščiai kryžiukai nėra išimtinai krikščioniškas simbolis. Tai daugelio pasaulio tautų naudojamas daugiaprasmis kosmologinis ženklas, aptinkamas ant įvairiausių dirbinių ir daiktų - nuo akmens iki tekstilės.

„Viena iš kelių trijų kryžiukų hipotezių – toks ženklinimas gerai žinomas mūsų krašte iš žiemos saulėgrįžos šventės sausio 6-ąją papročio, kai saulei „apsigręžus“, pradėjus ilginti savo kelią virš horizonto, buvo ženklinama gyvenamoji erdvė. Trys kryžiukai naudoti siekiant apsaugoti ją nuo tamsiuoju metų laiku žmonių gyvenamoje aplinkoje vešėjusių ir nuo saulėgrįžos į aną pasaulį privalančių sugrįžti vėlių. Šiuo atveju tokia tradicija gerai siejasi su akmens įvardijimu – Velnio akmuo“, - atskleidė J.Vaiškūnas.

Jo teigimu, atradimas reikšmingas, nes pateikia naujos svarbios medžiagos, pagrindžiančios šio akmens mitologinę-sakralinę paskirtį.

Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius teigė, kad visi trys kryželiai įdomūs ir seni. „Kitas klausimas, kiek seni ir kokiu tikslu iškalti? Ar šventinant akmenį, siekiant jo „velnius“ išvaikyti, ar ženklinant ribas? Bet kuriuo atveju radinys patvirtina, kad būtina visa, kas sena, gerai žinoma, kaskart atidžiai apžiūrėti, pasitikrinti“, - komentavo jis.

Nustatyti, kokio senumo yra ženklai, gali būti itin keblu, nes archeologijoje plačiai naudojamas radioaktyviosios anglies tyrimas akmenims netaikomas.

L.Klimka/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trauks turistus

Tai, kad ant turistams beveik nežinomo akmens rasti aiškiai atpažįstami ženklai, duoda papildomą stimulą Klaipėdos krašto turizmo sektoriui plėsti lankomų objektų sąrašą.

Anot Klaipėdos miesto Turizmo informacijos centro (TIC) vadovės Romenos Savickienės, surinkus informaciją apie naująjį radinį jis neabejotinai bus pažymėtas kaip lankytinas objektas naujai išleistuose dviračių trasų, turistiniuose žemėlapiuose.

„Bet kuris turistams įdomus objektas mums yra svarbus. Informacija apie aptiktus mistinius ženklus ir papildoma medžiaga apie patį Tauralaukio akmenį bus perduota gidų gildijai. Tie, kurie domisi senuoju paveldu, be abejonės, tikrai apsidžiaugs radę nuorodą į kuršių aukojimų akmenį su archajiškais simboliais ant jo“, - LŽ sakė TIC vadovė.

R.Savickienė teigė, kad tai būtų pirmasis kuršių paveldo objektas, įtrauktas į turistinį žemėlapį. „Tiesą sakant, nežinau, ar kuriame nors mieste dar yra taip lengvai viešuoju transportu ar dviračiu pasiekiamas panašus objektas: akmuo su archajiškais simboliais, savotiškomis runomis...“ – svarstė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"