TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vėlyvo rudens Londono etiudai

Autoriaus akvarelė

Kiek keliaujančiųjų - tiek žvilgsnių. Kiekvienas savaip regime ir jaučiame aplinką bei prielankumą nepažintam kraštui.

Londonas man pasirodė esąs begalinė tėkmė, tarsi antroji Temzė, atslūgstanti ir vėl patvinstanti istorijomis, prisipildanti tyliai srovenančių kiekvieno čia esančiojo, kiekvienų gatvės durų, žibintų, medžių pasakojimų.

Keletą pusdienių praleidau vaikštinėdamas po rudeniškais rūkais apsisiautusį Londono Battersea parką. Ten takelių pakraščiuose šnara pluoštai dešimties svarų banknotų spalvomis nusidažiusių platanų lapų, krūmuose tarška karetaitės, šen ir ten bėgioja energingų vedlių prižiūrimi įvairiausių veislių šunys - jie irgi pasakoja apie save - nerūpi dogams ir pinčeriams nei čia pat po veją šokinėjančios varnos, nei voveraičių uodegos: vienas skuodžia gaurais lenkdamas žolynus - esu linksmuolis kudlių kudlius, kitas krypuoja apsunkęs, mėgdžiodamas seną jūrų užgrūdintą kapitoną, trečias lyg eiklus džentelmenas žirgliuoja tarp gėlynų, bet iš vos kryptelėjusios jo galvos supranti - viską mato ir viskuo domisi! Parko tvenkiniuose, atspindžių margu vandens paviršiumi, lyg šachmatų figūros tyliai juda antys, žąsys, anglies juodumu žvilgantys laukiai - įdomu būtų perprasti šį mįslingą žaidimą! Kormoranų pulkelis šildosi vasaros laivelių prieplaukoje, tik vienas, turbūt alkaniausias, šmirinėja pakrantėmis, nardo, o iškilęs su grobiu snape - gurkt, skandina žuvelioką bedugnėje gerklėje...

Pilkasis garnys, lyg užkerėtas kalifas, liūdnas slapstosi už gluosnio šakų žaliuzių, kitąkart, matyt, pažadintas iš snaudulio, suklinka, pakyla ir baimingai rėkdamas apskrenda tvenkinio salą, tačiau paukščiai nė nepažvelgia į jo pusę, - kiekvienas savais rūpesčiais gyvename... Čaižiai triūbuodamos, vos išsilenkdamos tarp krūmynų prašvilpia žalios raketos, sutūpia į netoliese kerojantį plačialapį ilgomis ankštimis aplipusį medį, leidžia prieiti arčiau, patyrinėti - pasirodo, tai ilgauodegės, bemaž šarkos dydžio papūgos!

Battersea parkas įkurtas 1858 metais dešiniajame Temzės krante, priešais Čelsį. Parko erdvėse, tarp senų alėjų, giraičių, įrengti sporto aikštynai, nedidelis zoologijos sodas, kavinės, rožynai, tradiciniai anglų sodybų ir dvarų želdynai. Viename jų, Senajame anglų sode, pasijutau tarsi svečiuose pas Beatrix Potter - jos pasakose. Kol piešiau sodo suolą, fontaną, rožę, mačiau ir pelę švaruolę bėgančią į atokiau esantį sandėliuką, ir daržininką - storulį pelėną, voverių lenktynes, susigūžusius karvelius, pūpsančius lyg romantiškoje iliustracijoje - ant gėlyno vartelių arkos.

Miesto triukšmas išviliojo iš parko į Čelsį, Kensingtoną, Vestminsterį, Covent Garden gatves, Trafalgaro aikštę, Temzės krantines. Praeiviai - juodarūbiai, kai kurie vienmarškiniai, rudens žvarbą pagerbiantys tik keliskart apvyniotu aplink kaklą šaliku. Atrodo, visi kažkur matyti - iš filmų, romanų, detektyvų ir sonetų, vakaro prietemoje išnyrantys veidų monologais ir vėl dingstantys. Už sankryžos - dar platesnė gatvė, raudoni dviaukščiai autobusai, vikrūs taksi automobiliai - lyg karietos, išdrožtos iš graikiško riešuto kevalo, teatrališkos vitrinų šviesos, tolstantys siluetų šešėliai - tik "pabas" galėtų bent trumpam sustabdyti tą nepertraukiamą nepažįstamųjų atsisveikinimo maršą. Tarp skimbčiojančių baro bokalų, keisčiausių formų veidrodžių - į keramines grindis atsirėmusi vis kitokia kėdė, greta plataus medinio stalo, čia pakliuvusio gal iš karaliaus Jurgio laikų užeigos, ampyro stiliaus staliukas, keli art deco formų foteliai, židinys. Aplink susigrūdę pasakotojai sustoję rateliais, poromis, būreliais, akys ir taurės švyti, žiburiuoja tarsi scenoje.

Vėl neriu į gatvės prietemą. Aikštėje prie Bakingemo rūmų - nė vieno žmogaus. Tarp sparnuotų alegorinių figūrų imperatoriškai didingo paminklo soste, daugybės žibintų baltai apšviesta, pasaulį stebi karalienė Viktorija, šiaip jau įpratusi matyti daugiatūkstantines turistų minias, šįkart gali skirti dėmesį tik man vienam. Netrukus jau stoviu po Velingtono arka. Čia šviesu, dar iš po debesų išnyra pilnatis, tad žemėlapyje ieškau reikalingos gatvės. Staiga brazdindami dviračius triukšmingi lyg parko papūgos prašvilpia žaliomis liemenėmis apsitempę policininkai. Ar ne juos buvau sutikęs šiandien prie Britų muziejaus? Tuomet policininkai lydėjo dviratininkų demonstrantų koloną. Stabteliu prie sankryžos, užsidega iš karto trys žalios šviesoforo akys, jose įžiūriu simbolius - pėsčiojo, dviratininko ir žirgo. Ar tai reiškia, kad Londone galima būti kuo nori?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"