TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Ventės ragas: sužieduoti, bet laisvi

2009 10 08 0:00
L.Jezerskas - daugiausia pasaulyje paukščių sužiedavęs ornitologas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ventės rage prie Kuršių marių, kur darbuojasi daugiausia pasaulyje paukščių sužiedavę ornitologai, iškeltas ir didžiausias gaudymo tinklas. Ir visa tai - dėl begalinio žmogaus noro pažinti tą, kuriam pavydi laisvės.

Pavydžiu žvilgsniu palydėdamas į dangų paukščius žmogus seniai išrado būdą, kaip tuos laisvūnų kelius pasekti. Dar 1899 metais vienas danų mokytojas užmovė savo padarytą aliumininį žiedelį varnėnui, o 1901-aisiais mažame Prūsijos žvejų kaimelyje Rasytėje (dabar - Rybačij, Kaliningrado sritis) vokiečiai įkūrė pirmą pasaulyje ornitologijos stotį - greta svarbaus migruojančių paukščių tako. Greitai tokių centrų ėmė rastis ir aplinkinėse šalyse. Garsusis mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas žieduoti Ventės rage pradėjo prieš 80 metų. Vieta irgi neatsitiktinė. Kad ir koks laisvas būtų paukštis, jam vis tiek baugoka skristi per atvirus Baltijos jūros vandenis, tad rudenį į pietus traukia palei mūsų pakrantę, kol Ventės kyšulyje baigiasi žemė. Perkirtę 5,5 km ilgio pusiasalį jie tarsi atsispiria ilgai kelionei, tačiau čia dauguma ir į tinklus įkliūva.

Grįžta antro žiedo

Vos išvydus, kaip spurda ir blaškosi pagauti šimtai paukštelių, pirmiausia kyla klausimas, ar toks žmogaus noras pažinti jų laisvo skrydžio kelius nekelia streso, nekenkia sparnuočiams. Tačiau vieną po kito užspausdamas zylutėms ant plonų kojelių žiedus Ventės rago

ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas įtikimai atsako: "Ne! Praeina kiek laiko, vėl atskrenda. Jei bijotų, antrą kartą negrįžtų. Neseniai buvome pagavę devynbalsę, žiūriu, mano žiedas, prieš ketverius metus jai uždėtas. Prašo dar vieno. "Negaliu", - aiškinu jai. Vis tiek prašo. Na, sakau, pagal tarptautinius susitarimus žiedas - visam gyvenimui. Tai, žinokit, ta devynbalsė man ir suokia: "O kaip žmonėms du tris kartus galima eiti į metrikacijos biurą? Kodėl man - ne?" Ir nežinojau, ką jai atsakyti. Maždaug iš tūkstančio vienas pagautas turi žiedą." Taip su paukšteliais linksmai šnekučiuodamasis jau 60 metų čia darbuojasi L.Jezerskas, šią stotį įkūrusio T.Ivanausko mokinys. Jei nesišnekėtų, darbas atrodytų kaip prie konvejerio: užspaudžia žiedelį ir mesteli paukštelį į orą. Ir taip visą dieną. Šiemet 84-erių L.Jezerskas jau 30 tūkst. giesmininkų sužiedavo, o per gyvenimą - 700 tūkstančių. Pasaulyje kito tokio ornitologo nėra.

Nuo jo neatsilieka dar vienas stoties darbuotojas - vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys, per 30 darbo metų sužiedavęs daugiau kaip 500 tūkst. paukščių. Jo rezultatas - antras pasaulyje. Čia dirbanti Regina Rangienė - daugiausia pasaulyje paukščių sužiedavusi moteris. Jos sąskaitoje - 350 tūkst. sparnuočių.

Žiedavimo ypatumai

Šiek tiek neramu, ar baikštaus giesmininko širdis nesprogsta iš baimės, kai žmogus traukia jį iš tinklo, deda į dėžę, o paskui žiedą mauna? "Zylutėms - nieko, jos kaip naminės, dar ir į delną kaskart įkirsti taikosi, - darbuodamasis pasakoja V.Jusys. - Strazdai labai jautrūs. Būna, paimi kokį į rankas, o jis ir užverčia kojas. Tačiau nedažnai taip nutinka. Man per gyvenimą gal penki žuvo."

Po "juvelyrinės" procedūros paukščiai greitai purpteli, tarsi jokio uždėto svorio nejaustų. Vis tiek pasiteirauju, ar nesunkūs zylutėms tie žiedai. "Štai ant vielutės suverta 100 žiedų. Dedame ant svarstyklių. Visi jie (dar ir su ta vielute) sveria 5 gramus. Padalykit iš šimto ir žinosit, ar sunkus yra vienas aliuminio žiedas", - išsklaido abejones V.Jusys. Beje, mūsų ornitologai juos perka iš Lenkijos.

"Atsakykit, kas ant žiedo užrašyta?" - egzaminuoja V.Jusys. "Žiedavimo vieta ir data", - bandau spėti. "Visi klaidingai mano ir klaidingai rašo, - aiškina ornitologas. - Tik žiedavimo centro pavadinimas ir kodas, o data ir kita informacija įrašoma į registravimo knygą."

Na, suprantama, kaip data bus parašyta, jei žiedai iš anksto krūvomis perkami. Juk nežinai, kurią dieną ir kiek sužieduosi. Lietuvoje žieduoti paukščiai turės užrašą "Lithuania, Kaunas" (nes čia mūsų žiedavimo centras), o pagal kodą sužinosime, kad žieduota buvo Ventėje.

"Kartą pagavome karklinę nendrinukę, matome užrašyta "Stokholm". Iškart pamanėme, kad žieduota Švedijoje, - prisimena V.Jusys. - Tačiau pranešę kodą šalies žiedavimo centrui sužinojome, kad paukštis paženklintas už 7 tūkst. kilometrų, Kenijoje. Pasirodo, ten nuvažiavę dirbo švedai." Europos ornitologai dažnai darbuojasi Afrikoje, nes šiame žemyne nėra žiedavimo centrų.

Nesustodamas - 12 tūkst. kilometrų

Ir visi šie sparnuočių kelionės trukdymai - dėl begalinio žmogaus noro kuo daugiau pažinti tą, kuriam laisvės pavydi. Neatsitiktinai atsiradęs ir posakis: "Laisvas kaip paukštis".

"Na, ar atsakytumėte į klausimą, kiek ilgiausiai nesustodamas paukštis gali nuskristi? - klausia V.Jusys. - Neseniai mus pasiekė stulbinamas rezultatas. Laplandiniam griciukui buvo uždėtas ne tik žiedas, bet ir pritaisytas siųstuvėlis. Jis padėjo nustatyti, kad šis paukštis be poilsio gali nuplasnoti net 12 tūkst. kilometrų - nuo Naujosios Zelandijos iki Aliaskos." Kažin ar koks lėktuvas nepapildęs degalų galėtų įveikti tokį kelią. O gležnas mažas paukštelis, nelesęs ir negėręs, pasirodo, įstengia.

Be to, sparnuočiai labai meistriškai moka naudotis oro srovėmis. Pakyla aukštai, kur jos cirkuliuoja, pasirenka reikiamą kryptį ir pasileidžia pavėjui. Nė sparnais mojuoti nereikia.

"Tilvikai irgi labai plačiai po pasaulį klajojantys paukščiai - iš tolimiausio Sibiro atskrenda pasižvalgyti į pietinę Afriką, kur tik širdis geidžia. Jiems nebaisūs didžiausi atstumai. Pakyla į 6-7 km aukštį, pasigauna vėją ir greitai - jau kitame pasaulio pakraštyje", - pasakoja ornitologas.

Tačiau, kaip prisimename iš pilotų pranešimų, lėktuvui pakilus į tokį aukštį už iliuminatoriaus jau spaudžia 30 laipsnių ar didesnis

šaltis. "Žemiausią temperatūrą ištveria žąsys, kiek žinau, iki 70 laipsnių, - apstulbina ornitologas ir toliau juokauja: - Na, žąsys riebios, obuolių prikimštos, joms nešalta."

Tačiau lakštingalų niekaip nesiseka pergudrauti. Nors per 80 metų Ventėje nemažai jų sužieduota, negauta nė vieno pranešimo apie jų žiemojimo vietas.

Skaito pro teleskopą

Informacija apie sužieduotus paukščius domina ne tik ornitologus. Yra tokių keistuolių "medžiotojų", kurie su teleskopais tyko ir užrašus ant sparnuočių kojų skaito. "Vytautas Pareigis iš Juodkrantės tūkstančius yra perskaitęs, - sako V.Jusys. - Pernai lapkritį Kuršių nerijoje jis pamatė Europoje nematytą paukštį - Tolimųjų Rytų kirą, gyvenantį Kamčiatkoje, Japonijoje. Keisčiausia, kad šiemet tas pats kiras buvo pastebėtas besikapstantis Rygos sąvartyne. Nenustebčiau, jei lapkritį jis vėl pas mus atskristų. Į savo tėvynę, matyt, jau nesirengia grįžti."

Kur vėjas neša

Ir nors paukščiai atviros jūros bijo, pasitaiko drąsuolių, kurie Baltiją įveikia. "Nepatikėsite, bet taip elgiasi pats mažiausias Lietuvos sparnuotis - nykštukas. Uždedi žiedą, o kitą dieną jį jau Gotlando saloje pagauna. Juk ne ratu jis skrido, per jūrą. Tačiau, matyt, ne savo noru. Rytinis vėjas jį lengvutį nunešė, - migracijos įdomybes dėsto V.Jusys. - Būna dar įdomesnių atvejų, kai uraganiniai vakarų vėjai paukščių mums prineša ir iš Amerikos."

Užmovęs žiedą V.Jusys savo knygoje įrašo, kokiu kodu kokios rūšies paukštį pažymėjo, ar tai patelė, ar patinėlis. "O kaip atskiriate?" - teiraujuosi. "Jei, kai paimu į rankas, pamerkia akį, vadinasi, patelė. Patinėliai man nemirksi", - šmaikštauja pašnekovas, bet čia pat rimtai patikslina ir parodo - pagal plunksnų spalvą galima ir lytį, ir amžių nusakyti.

Dažniausiai Ventės tinkluose pagaunami paukščiai: mėlynosios, juodosios, didžiosios zylės, varnėnai, liepsnelės. "Smulkiausi paukšteliai daugiausia vaikų išperi, nes jais reikia visą armiją plėšrūnų išmaitinti. Kas tik netingi tuos mažuosius gaudo, - žiaurią gamtos realybę atskleidžia V.Jusys. - Zylutės per dvi vadas vasarą net iki 25 vaikų užaugina. Jei visi išliktų, įsivaizduojate, kiek jų čia skraidytų. O, pavyzdžiui, ereliui rėksniui ir vieno vaiko pakanka, nes žino, kad to vienintelio nieks nenuneš. Jis priešų neturi."

Vos spėja

Didžiausias pasaulyje Ventės rago ornitologų tinklas yra net 25 m aukščio ir 113 m ilgio. Jame paukščiai užsibūna neilgai, pora valandų. Per tiek laiko jie turi būti sužieduoti ir paleisti - tokie reikalavimai. Tad pasitaiko dienų, kai čia dirbantys trys ar keturi ornitologai vos spėja suktis. Kartais tūkstantį, kartais 2 tūkst. sužieduoja, o rugsėjį buvo diena, kai rekordiškai daug paukščių paženklino - 4 tūkstančius.

"Šiemet iš viso jau sužiedavome apie 45 tūkst. sparnuočių, pernai - 75 tūkst., tačiau laiko dar yra iki lapkričio vidurio, kol paukščiai migruoja. Pasivysime pernykštį rezultatą", - tikina V.Jusys. Vadinasi, paukščių nemažėja. Tai irgi geras ženklas.

Ornitologai suskaičiavo, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 365 rūšių paukščių - tiek, kiek metai turi dienų. Prieš 30 metų žinojome tik 290 rūšių. Ir nežinia, ar tik tiek jų buvo, ar ne visas buvome suskaičiavę.

Beje, šiemet Lietuvoje ne tik pastebėta, bet ir aptikta Šakių rajone perinčių bitininkų. Tai spalvoti, kolibrius primenantys paukšteliai, gyvenantys Australijoje, Afrikoje. Pamatęs pamanytum, kad toks mūsų kraštui neįprastas ryškiaplunksnis tik iš narvelio galėjo pasprukti.

Žuvų tinklai - paukščiams

Lietuvos ornitologai gali didžiuotis, kad jų tinklai gana saugūs, iš storo kaproninio siūlo. "Tai tie patys, kuriais žuvis gaudo. Žvejai nurašo, mes perkame ir dar keletą metų naudojame. O pasaulyje dažniausiai keliami voratinkliniai tinklai. Jie geri, tačiau turi nuolat budėti šalia, nes paukščių kojytės į plonytes gijas taip įsipainioja, kad greitai negali pajudėti. Ilgiau kaip keliolika minučių taip nevalia palikti. Mūsų tinklai moderniausi, paukščiai jais laipioja kaip narvelyje", - pasakoja V.Jusys.

Ruduo prasideda birželį

"O žinot, kada paukščiams prasideda ruduo? Birželio 1 dieną, ir nuo tada jie traukia piečiau. Mūsiškiai varnėnai birželio pabaigoje jau būna Vokietijoje", - klausimu ir atsakymu pribloškia ornitologas V.Jusys. Kodėl jie taip anksti išskrenda? "O ką jiems čia veikti? Išsiperi ir išskrenda", - laisvu sparnuočių gyvenimu vis žavisi pašnekovas.

Baisios tradicijos

Labiausiai V.Jusys džiaugiasi, kad Lietuvoje niekas giesmininkų negaudo ir nevalgo. "O kas pasaulyje darosi! Prancūzai net smulkius paukštelius - liepsneles, strazdus - kepa. Kiek ten iš jų mėsos! Sunaikina milijonus. Ne suvalgo, o sunaikina, kitaip negalima pavadinti. Atrodytų, badu miršta, kad taip elgiasi, - piktinasi ornitologas. - Vienas prancūzas man yra pasakojęs, kaip jie su vynuoges lesančiais varnėnais kariauja - praskrenda lėktuvas ir nupurškia jų pulkus chemikalais. Žūva tūkstančiai. O strazdų Prancūzijoje kasmet nušaunama apie 20 milijonų. Šiuos paukščius ne tik šaudo, bet ir klijais medžių šakas ištepa, kad prilipusius pagautų. Baisios tradicijos."

Galime džiaugtis, kad pas mus paukštelių valgymo tradicijos išnyko, nors kadaise kuršiai varnas irgi kepė. Neatsitiktinai pirmasis Rasytėje sužieduotas paukštis buvo pilkoji varna, matyt, iš varnagaudžių išprašyta. Beje, ir mūsų krašte būta baisių tradicijų: sugavę varną kuršiai įkąsdavo jai į galvą ir taip nugalabydavo. Jie nesakydavo "sugauta varna", o tik - "nukąsta varna".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"