TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Verslininkas: be saugios valstybės nebus ir verslo

2014 06 30 6:00
Vilkaviškietis verslininkas Gintautas Plečkaitis siūlo steigti šalies gynybos fondą, per kurį verslininkai galėtų aukoti šalies gynybinės galios stiprinimui. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo braškių skynimo užsienyje verslą pradėjęs, o dabar iki individualios įmonės „Elektra“ vadovo išaugęs vilkaviškietis verslininkas, „Bėdų turgaus“ mecenatas, Vilkaviškio rajono tarybos narys Gintautas Plečkaitis neslepia, kad dėl Rusijos ir Ukrainos santykių krizės patyrė nemenkų nuostolių. Tačiau dėl to jis nesisieloja ir tikina, kad yra pasiryžęs skirti lėšų Lietuvos saugumo didinimui, nes jam, kaip verslininkui, yra svarbesni valstybės, o ne jo paties interesai.

- Kaip įvertintumėte šiandieninius valdžios ir verslo santykius?

- Vakarų pasaulyje tiek darbdavys gerbia darbuotoją, tiek ir darbuotojas – darbdavį. Tačiau Lietuvoje verslininkai tiek iš valdžios, tiek ir samdomųjų lūpų labiausiai kritikuojami, kad moka tik minimalią algą. Bet ir tą darbuotojas turi užsidirbti. Jei žmogus gerai dirba, manau, nė vienas darbdavys jam minimalios algos nemokės – mokės daugiau. Bent jau taip turėtų būti, ir taip yra pas sąžiningus ir savo verslo perspektyva susirūpinusius darbdavius. Jie stengiasi algą mokėti tokią, kokią žmogus uždirba. Nuolat girdžiu kalbant, kad tokį ar anokį darbą dirbdamas darbuotojas į rankas turėtų gauti 2,5 tūkst. litų, bet gauna tik 1,5 tūkst., nors ir tų neuždirba. Darbuotojas turi uždirbti ne tik sau, bet ir man, kad turėčiau iš ko jam duoti transportą, ryšio priemones. Tik tai ne visi darbuotojai tai skaičiuoja.

Tačiau svarbiausia – nėra pagarbos verslui iš valdžios pusės. Prieš keletą metų Virbalyje ties mūsų įmone tvarkė gatvę. Sulaukiau siūlymo, kad jei papildomai sumokėsiu pinigų, gatvė bus sutvarkyta ir prie mūsų įmonės. Nors gatvė – tai ne mūsų nuosavybė ir aš, mokėdamas mokesčius, jau ir taip moku ir už gatvių priežiūrą.

Tad tam, kad pagarba atsirastų, reikia, kad pasikeistų kai kurių mūsų valdininkų mąstymas. Mozė žydų tautą po dykumą vedžiojo ne todėl, kad toli eiti reikėjo, bet kad paskutinis vergas numirtų. Su mūsų sąmone taip pat taip yra. Kai išmirs tie, kurie prisimena, kaip gerai buvo kolūkių laikais, nors prie dešros driekdavosi didžiulės eilės, o į Vištytį be leidimo nebuvo galima nuvažiuoti, tol ir vergo mąstysena išliks. Dabar žmonių mąstymas jau kitoks, jau kitoks aplinkos vertinimas. Tai rodo, kad visuomenė keičiasi.

- Jūsų įmonė dėl įvykių Ukrainoje patyrė nuostolių, kaip ir nemažai kitų Lietuvos verslo subjektų. Kai kas dėl to kaltina šalies valdžią.

- Man nesuprantama, kai žmogus savo verslą supina su valstybės reikalais. Man tai nesuderinami dalykai. Taip, mūsų įmonės eksportas į rytines šalis yra stipriai sumažėjęs, bet reikia pripažinti, kad tai ne valstybės problema, bet mano paties – gal reikėjo verslą daugiau kreipti į Vakarus. Tai pamokos.

Ne vien aš, bet ir daugiau verslininkų pritaria minčiai, kad negalima valstybės parduoti, kad negalima pirmenybės teikti verslo interesams, o ne valstybės. Valstybės interesai turi būti svarbiausi. Didžiajai daliai verslininkų, su kuriais tenka kalbėti, taip yra. Ir tikrai nemaža jų dalis pritartų sumanymui prisidėti lėšomis prie valstybės gynybos stiprinimo – ar nauju mokesčiu, ar kaip nors kitaip. Gal vertėtų kurti kokį nors gynybos fondą, kuriam verslininkai galėtų paaukoti pinigų. Tai daryčiau ne tik aš, bet ir kiti verslo žmonės. Teko kalbėti ne su vienu, kurie sutiktų skirti po keliasdešimt tūkstančių litų. Ir taip per šalį susirinktų tas 100 mln. litų, kurio taip reikia naujai įrangai, šaudmenims. Žinoma, atsirastų, kurie tuo liktų nepatenkinti, bet tiek verslas, tiek ir žmonės turėtų suprasti, kad jei nebus valstybės, tai ir jų verslo gali nebelikti.

- Tai ar lietuviai jau gali save vadinti laisvais savo šalies piliečiais?

- Manau, kad taip, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip tą laisvę suvoki. Jei savyje jautiesi laisvas, tai gal ir esi laisvas. Laisvė nereiškia, kad turi būti anarchistas, ji nereiškia, kad gali daryti viską, ko širdis geidžia ar būti pataikūnu, padlaižūnu. Net ir Vakarų pasaulyje kova už demokratiją vyksta visą laiką. Taip ir Lietuvoje. Kuo daugiau laiko praeina nuo 1990 metų, tuo žmonės laisvėja. Jie jau supranta, kad nėra vieno žmogaus, kuris galėtų kažką leisti, kažką drausti ar duoti. Reikia pačiam galvoti, mąstyti, daryti.

- Kasmet dalį uždirbtų pinigų skiriate labdarai. Kodėl taip darote?

- Kai Dievas sukūrė žmogų, vieniems jis davė ir rankas, ir burną, o kitiems – tik burną. Esu išauklėtas taip nuo vaikystės. Prisimenu, mama eina į bažnyčią ir visuomet pinigėlį duoda ubagui. Ir dabar taip yra. Jei šiandien turiu galimybę padėti kitiems, tai ir darau. Vyko „Paežerių dvaro“ festivalis. Parėmiau aš, dar keletas firmų, koncertavo garsūs atlikėjai. Jei ne parama, to koncerto tikrai nebūtų buvę. Tai kas, kad susirinko ne pilna salė. Atėjo tie, kam tikrai reikia tokios muzikos. Tai šventė žmonėms. Tokių švenčių reikia, bet negalima, kad jos kažkam taptų didžiuliu pelnu. Dabar rengiamasi Vilkaviškio miesto šventei. Ir vėl atsiras rėmėjų, kurie jai duos tūkstantį ar kitą. Bet vėliau sulauks valdžios malonės ir nuolaidų. Taip neturėtų būti. Jei jau šventė, tai turi būti šventė visiems, o ne kažkam pelningas verslas.

- Viena aktualiausių šio metų šalies problemų – jos „tuštėjimo metas“...

- Čia valstybė nieko negali pati daryti, nes valstybė esame mes visi. Lyg ir gaila, kad žmonės išvažiuoja, bet, žiūrint į tas klaidas, kurios buvo padarytos, tai toks jų elgesys yra dėsningas. Manau, didžiausia klaida buvo padaryta žemės ūkyje tuoj po Nepriklausomybės paskelbimo. Mykolas Krupavičius prieškaryje padarė žemės ūkio reformą taip, kad iš Lietuvos kaimo praktiškai nebuvo jokios emigracijos. Žmonės turėjo ką veikti, ką dirbti. Tuo tarpu šiandien šalyje yra ūkininkų, kurie valdo 500, 1000 hektarų žemės, o gal ir net dar daugiau. Europos Sąjungos (ES) lėšomis jie susipirko techniką ir dabar samdo vieną ar du traktorininkus, kurie atlieka visus darbus, ir daugiau darbuotojų nebereikia. 200 hektarų – tai jau pakankamai didelis ūkis. Pasižiūrėjau Lenkijoje – ten 100 hektarų ūkis jau yra nemažas ir sėkmingai dirba. O pas mus...

Kita priežastis – ES lėšų panaudojimas. Kiek jų buvo skirta pagal įvairias programas, o kas padaryta už jas, ypač, kad būtų plėtojai netradiciniai verslai? Atvažiavo pas mane iš užsienio svečių – pavaišinau juos obuolių sūriu, tai tiesiog alpo nuo skonio. Dar ir dabar man seilės tįsta prisiminus, kokius saldinius sūrius darydavo mano močiutė. Bet šiandien to niekas nedaro, nes reikia pradžios, reikia tegul ir nedidelių investicijų. Joms galėjo būti skirti ES pinigai, bet taip nepadaryta. Mūsų rajone pastatė keletą „monstrų“, kurie dabar stovi beveik nenaudojami – bendruomenės neturi pinigų pastatams išlaikyti. Pinigai, kurie galėjo būti panaudoti verslo kūrimui, jo plėtrai, nuėjo ne ten, kur reikia.

- Grįžkime prie Vilkaviškio problemų. Pastaraisiais metais rajono vadovybę drebina įvairūs skandalai. Dėl ko jie atsiranda?

- Priežasčių galima surasti daug. Teko iš vieno žmogaus girdėti, kad po praėjusių rinkimų vienas išrinktas tarybos narys prasitarė, kad jau praėjo laikas dirbti kitiems, dabar atėjo laikas dirbti sau. Jei jau toks išrinktų tarybos narių mąstymas, tai paskui ir atsiranda trintis ir nesusikalbėjimai. Jie lyg ir mano, kad priimdami sprendimus yra protingi, o kiti – kvaili. Bet paskui paaiškėja, kad ne visai taip yra. Buvo daug diskutuojama, kaip reikėtų sutvarkyti Vilkaviškio miesto centrinę aikštę. Minčių, kaip tai padaryti, buvo daug, bet niekas nepagalvojo, už kokius pinigus tai būtų daroma.

Didžiausia problema, kad vadovaujamasi principu „nors ir kvailas, svarbu savas“. Tai ne vien tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos problema. Suprantu, kad pasikeitus valdžiai reikia keisti kai kuriuos valdininkus, bet tik tuos, kurie dirba blogai. Bet dabar stengiamasi keisti tuos, kurie siejami su kita partija. Ir tai jau yra tragedija. Stebina, kad tokie kuriai nors partijai priklausantys valdininkai, patys turėję savo verslą, bet nesugebėję jo išsaugoti ir bankrutavę, dabar moko kitus, kaip reikia „daryti“ verslą.

Kai kada abejonių ne tik man, bet ir kitiems žmonėms kelia valdžios būdai taupyti. Kaip pavyzdį galiu pateikti mūsų rajono savivaldybės skelbtą moksleivių maitinimo konkursą. Iš pradžių buvo planuota tam išleisti per 12 mln. litų, bet galop paslauga nupirkta už kiek daugiau kaip 7 mln. litų. Pasidomėjom, kaip viešieji pirkimai vyko seniūnijose. Pasirodo, viena prisipirko vos ne toną vinių, kita – dar kažko. Jau nekalbant apie žoliapjovių, trimerių remontus, kuriems išleisti didžiuliai pinigai.

- Jūs esate vienas iš nedaugelio šalies savivaldybių tarybų narių, kurie dirba iš idėjos, nei iš valstybės, nei iš savivaldybės biudžeto neimdami nė lito, kai tuo tarpu kitų šalies savivaldybių tarybų nariai gaudami beveik po tūkstantį litų tikina, kad jiems tiek – per mažai...

- Nė vienas savivaldybės tarybos narys prievarta juo netapo. Jie visi į šias pareigas ėjo savanoriškai. Čia kaip ir gražinimosi talka. Už dalyvavimą joje taip pat niekas nemoka. Tad nemanau, kad ir tarybos nariams reikėtų mokėti. Juk jie taip pat ateina talkininkauti. Jei jau yra konkrečios sąnaudos, tai gal ir vertėtų svarstyti – reikia mokėti, ar ne. Bet ne taip – pateiki čekius – ir tau apmoka. O juk ten neparašyta, kad kažką darei kaip tarybos narys. Gal telefonu kaip tarybos narys paskambinai tik kartą ir kalbėjai tik minutę kitą, o apmokėjimui jau duodi didžiules sąskaitas. Sprendžiu pagal save – važiuoti į posėdžius nereikia, su rinkėjais susitikimų praktiškai nevyksta, telefoninių pokalbių taip pat beveik nebūna. Tai už ką aš turiu imti pinigus?

Manau, kad nė vienam tarybos nariui tokie pinigai neturėtų būti mokami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"