TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

"Verslo angelų" Lietuvoje skraido mažai

2006 12 28 0:00
Specialistai vienu žinomiausių "verslo angelų" vadina JAV lietuvį Juozą Kazicką, kuris užpernai įsigijo "Baltnetos komunikacijų" bendrovę, o prieš penkiolika metų buvo "Omnitel" pirmtakės steigėjas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Asmenines lėšas į verslo projektus investuojančių žmonių, vadinamųjų verslo angelų, šalyje suskaičiuojama vos keletas, nors užsienyje toks verslo finansavimo modelis yra gana populiarus

"Verslo angelu" gali būti laikomas asmuo ar asmenų grupė, naudojanti savo pinigus rizikingoms investicijoms. Tačiau "verslo angelas" ne tik finansuoja projektus ir už tai sulaukia finansinės grąžos. Jis įmonėms, į kurias investuoja, pataria, kaip organizuoti veiklą, su ja dalijasi kontaktais.

Ūkio ministerijos užsakymu Socialinės ir ekonominės plėtros centro atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje veikiantys "verslo angelai" mieliausiai investuoja į 1-2 metų įmones. Investicijoms priimtiniausia suma siekia 50-100 tūkst. litų. Tačiau ir pačių "verslo angelų" Lietuvoje identifikuota vos šešiolika, ir jų tapatybės neskelbiamos.

Tuo metu ES narėse, tokiose kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, jų investicijos į įmones yra milijardinės. Tarkime, vien Didžiojoje Britanijoje veikia nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. "verslo angelų", kurie per metus investuoja apie 6 tūkst. kartų. Bendra investicijų suma sudaro nuo 0,5 iki 1 mlrd. svarų sterlingų (2,57-5,14 mlrd. litų).

Rita Armonienė, Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vedėjos pavaduotoja, mano, kad nedidelį "verslo angelų" skaičių Lietuvoje lemia palyginti neseniai pradėjęs plėtotis verslas. Anot jos, reikia sulaukti, kol susiformuos karta, sukaupusi lėšų, patirties ir žinių, kurias norės investuoti į kitas įmones.

Galimybė smulkiam verslui

"Mažėjant grynajam pelningumui bankai vis mažiau nori finansuoti smulkų ir vidutinį verslą, nes tai nepelninga. Be to, finansuojant inovacijas reikia investicijų į įmonės kapitalą, kurios leistų apsisaugoti nuo rizikos ir nereikalautų papildomo užstato. Rizikos kapitalo fondai taip pat nenori finansuoti nedidelių projektų dėl didelių aptarnavimo sąnaudų ir rizikos. Dėl šių pokyčių Europos smulkios ir vidutinės įmonės ieško alternatyvių finansavimo šaltinių - galimybės gauti lėšų veiklai finansuoti ne per bankus ar formaliuosius rizikos kapitalo fondus. Taip "verslo angelai" tampa vienu investavimo šaltinių. "Verslo angelai" yra alternatyva bankų finansavimui, nes bankai nėra linkę investuoti į rizikingą pradedantįjį verslą. "Verslo angelai" suteikia tiek finansavimą, tiek valdymo patirtį, o tai didina smulkaus ir vidutinio verslo galimybes išlikti", - teigė Armonienė.

Tikslinga kurti tinklą

Į viešas ar privačias organizacijas susibūrę "verslo angelai" įkuria savo tinklus. Šios organizacijos veikia kaip tarpininkai tarp "verslo angelų" ir įmonių. Siekdamos plėtoti "verslo angelų" ir jų tinklų veiklą valdžios institucijos tobulina teisinę ir mokestinę investicinę "verslo angelų" aplinką, teikia finansinę paramą "verslo angelų" tinklams kurti ir remti. Be to, valstybė gali taikyti mažesnį pajamų mokestį asmenims, investuojantiems į pradedančias įmones. Teigiama, kad "verslo angelų" tinklas Lietuvoje išspręstų ne tik verslo finansavimo problemas, bet ir didintų konkurencingumą bei pelną.

Kaip sakė Armonienė, pagrindinė kliūtis siekiant užtikrinti sklandžią "verslo angelų" veiklą ir verslo finansavimą yra nesutapimas tarp "verslo angelų" ir verslininkų valdomos informacijos. "Todėl vienas pagrindinių "verslo angelų" tinklų uždavinių yra sukurti informacijos kanalus tarp "verslo angelų" ir įmonių, ieškančių rizikos kapitalo.

Tokie tinklai stiprina "verslo angelų", kaip kapitalo paskirstymo rizikos kapitalo investicijoms ekspertų, vaidmenį, koordinuoja "verslo angelų" ir verslo atstovų veiklą užsiimant lobizmu valdžios institucijose, organizuoja mokymus", - teigė Armonienė.

Šiais metais ES šalyse veikė 282 "verslo angelų" tinklai. Labiausiai jie susitelkę Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Skandinavijoje.

Reikia pokyčių

Nors kol kas "verslo angelus" Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų, kaip galimus finansavimo šaltinius juos mielai rinktųsi dažnas verslininkas.

"Verslo subjektų ir galimų įmonių steigėjų klausėme, su kokiomis problemomis jie susiduria, kas geriausiai padėtų jas išspręsti, iš ko labiausiai tikisi paramos plėtojant verslą. Vis mažiau žmonių kaip potencialius gelbėtojus nurodo šeimas. Tuo metu didėja skaičius tų, kurie prireikus pagalbos kreiptųsi į bankus ar pasinaudotų "verslo angelų" pagalba", - sakė Jonas Jatkauskas, viešosios įstaigos "Socialinės ir ekonominės plėtros centras" projektų vadovas.

Tačiau, anot pašnekovo, siekiant plėsti "verslo angelų" veiklą visuomenėje reikia skatinti verslumą, raginti būti kūrybingus, mokyti, kaip konstruktyviai prisistatyti potencialiam investuotojui. Jatkevičiaus manymu, to galima pasiekti reformuojant švietimą. Be to, projektų vadovo teigimu, reikia mokyti ir pačius "verslo angelus", nes ne visi įsivaizduoja galimybes, kur galima investuoti ir kiek iš to uždirbti. "Kai kuriais aspektais reikėtų tobulinti ir teisinę bazę. Tačiau Lietuvoje per mažai "verslo angelų", kad dėl kelių verslininkų būtų taisomi įstatymai. Reikia palūkėti, kol išsiplėtos neformalaus rizikos kapitalo veikla", - kalbėjo Jatkauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"