TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Verslumo pamokos - nuo jaunų dienų

2006 12 07 0:00
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius sako, kad verslumas privalo tapti viena pagrindinių žmogaus savybių
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ateinančiais metais bus sukurta programa, kurią įgyvendinus verslumo pagrindų būtų mokoma dar mokyklos suole. Manoma, kad dėl to daugės norinčiųjų steigti įmones, mažesnis bus žlungančių bendrovių skaičius.

Iki kitų metų pabaigos Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija ketina parengti "Nacionalinę darbdavio ugdymo programą". Ši programa - viena Ūkio ministerijos įsipareigotų priemonių įgyvendinant vadinamąją Lisabonos strategiją.

Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas, teigė, kad ėmus įgyvendinti šią programą tikimasi didėsiančio pasiryžusiųjų steigti įmones skaičiaus. Kitas laukiamas rezultatas - didesnis rinkoje išsilaikančių įmonių skaičius.

Vėliau "Nacionalinės darbdavio ugdymo programos" kūrėjai pereis į kitą etapą - programos integravimą į šalies mokymo sistemą.

Stinga gerų darbdavių

Audronė Žvirblienė, Ūkio ministerijos Ūkio strategijos departamento direktorė, mano, kad šalies ūkio rodikliai neblogi, didėja pramonės ir prekybos apimtis. Tačiau, valdininkės tvirtinimu, to nepakanka, kad Lietuva galėtų konkuruoti su kitomis šalimis. "Kad būtume konkurencingi, turime diegti naujas technologijas. Tai ne tik informacinių technologijų taikymas, bet ir vadyba, tinkamas darbo organizavimas. Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, turinčių vadybos gebėjimų. o darbdavys turi mokėti dirbti su kolektyvu. Daug žmonių emigravo iš Lietuvos, nes neturėjo darbdavio, kuris sugebėtų juos sulaikyti, nupasakoti veiklos perspektyvas", - teigė Žvirblienė. Ji viliasi, kad "Nacionalinė darbdavio ugdymo programa" leis pakeisti susiklosčiusią situaciją ir išugdys tokius darbdavius, kurių šiandien Lietuvoje stinga.

Geri pavyzdžiai

Šiandien Lietuvoje jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programas vykdo ne pelno organizacija "Lietuvos Junior Achievement". Jos direktorius Eugenijus Savičius teigė, kad verslumo ugdymas jau įtrauktas į mokymo programas mokyklose. Tačiau, Savičiaus manymu, pasiekti norimų rezultatų nėra taip paprasta, nes verslumas susijęs su žmogaus savybėmis. Savičius teigė, kad verslumo mokyti reikia nuo mažų dienų.

"Jauną molį lengviau minkyti. Bet koks švietimas efektyvesnis, jei pradedama mokyti anksti. Reikia skatinti jau mokykloje moksleivius mokyti steigti bendroves. Apskaičiuota, kad Skandinavijos moksleiviai, susidūrę su tokiais mokymais, savo verslą ryžtasi kurti 2,5 karto dažniau, negu panašių dalykų neragavusieji. Apie mokymų Lietuvoje rezultatus kol kas anksti kalbėti, nes į verslumo ugdymo traukinį įsėdome dar palyginti visai neseniai", - kalbėjo Savičius.

Skatins svajoti

"Mūsų problema - mažas veiklos efektyvumas, kuris neigiamai veikia ir gyvenimo kokybę, - aiškino Jasinavičius. - Nuo išsivysčiusių valstybių labiausiai atsiliekame sukuriamos pridėtinės vertės dydžiu. Nors darbo našumu jos mus lenkia tik du kartus, gyvenimo kokybe nuo išsivysčiusių valstybių atsiliekame net dešimt kartų. Pakelti gyvenimo kokybę būtų galima, jei imtumėme gaminti tai, ką galime brangiau parduoti. Verslumas turi tapti visų mūsų pagrindine savybe, kuri turi būti ugdoma dar ikimokykliniame amžiuje skatinant vaiką svajoti ir raginant svajones įgyvendinti".

Per mažai darbdavių

Anot Jasinavičiaus, Lietuvoje tik 1,5 proc. gyventojų yra įmonių savininkai. "Šis procentas turi darbo jėga aprūpinti visus kitus. Štai Italijoje 100 gyventojų tenka 15 įmonių. Jei įmonėje, kaip įprasta Lietuvoje, dirba apie 100 žmonių, o kiekvienas jų kasdien savininkui atneša po 1 litą, tai gaudamas per dieną 100 litų darbdavys gali išgyventi. O jei būtų kaip Italijoje, kur įmonėje dirba 4 žmonės, per dieną gaudamas po 4 litus darbdavys nuolat suktų galvą, kaip padaryti darbą efektyvesnį", - kalbėjo Jasinavičius.

Jo teigimu, ankstesnėse epochose visuomenės sluoksniavimasis buvo pagrįstas teise disponuoti turtu. Šiandien pakilti į tam tikrą visuomenės sluoksnį leidžia verslumas. Pasak Jasinavičiaus, Lietuvoje pastaraisiais metais turtingiausi tapo ne paveldėjusieji turtą, o verslininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"