TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vestuvinis turizmas lietuviams neįdomus

2016 05 07 6:00
Raimondo Kiuro nuotrauka

Pernai Seimo priimtos Civilinio kodekso pataisos suteikė galimybę tuoktis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, tačiau naudotis šia privilegija vis dar neskubama.

Bene patraukliausia vieta tuoktis – pajūris – laukia vestuvininkų iš visos šalies, juolab kad santuokos leistų gerokai papildyti ir vietos savivaldybių biudžetą. Vis dėlto viltys, kad graži pajūrio gamta privilios nemažai žiedus sumanyti nusprendusių asmenų iš visos šalies, kol kas nepasiteisino.

„Keista, tačiau norinčiųjų tuoktis Palangoje šiemet nė kiek nepadaugėjo, nors tai gali daryti visi. Dar prieš metus tokia galimybė buvo suteikiama tik tuo atveju, jei vienas jaunavedžių būdavo registruotas mūsų kurorto savivaldybėje. Matyt, uždraustas vaisius buvo saldesnis“, – svarstė LŽ kalbinta Palangos merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė.

Tikėjosi bumo

Taisyklė, kad pageidaujamoje savivaldybėje galima susituokti tik tokiu atveju, jei vienas jaunavedžių joje yra registruotas, galiojo ilgą laiką. Tuomet žmonės neretai net imdavosi tokių gudrybių kaip fiktyvi ar laikina registracija. Pernai vasarą Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisą, kuri įtvirtino naujovę – leista tuoktis bet kurioje šalies savivaldybėje, nepriklausomai nuo registracijos.

Pataisos autorius Seimo narys Juras Požela prognozavo, kad ji paskatins vadinamąjį vestuvinį turizmą. „Civilinės metrikacijos skyriuose registruoti santuoką kainuoja 20 eurų, o gamtoje ar kitoje vietoje – 60 eurų. Šie pinigai patenka į savivaldybių, kuriose vyksta ceremonijos, iždus. Tad merijos, kurios sugebės privilioti daugiau vestuvininkų, gaus papildomų pajamų. Kartu bus galima pareklamuoti ir lankytinas tų savivaldybių vietas, gamtinius, kultūrinius objektus, skatinti turizmo plėtrą“, – tada dėstė jis.

Dabar aiškėja, kad bent jau pajūris tikrai netapo tokiu traukos tašku vestuvininkams.

Pliažai nevilioja

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus specialistai 2012 metais ne santuokos rūmuose sutuokė 60 porų, 2013-aisiais – 69, 2014 metais – 82, pernai – 73 jaunavedžius. Šiemet išvykstamąsias ceremonijas jau pasirinko 55 poros.

„Todėl akivaizdu, kad Civilinio kodekso pataisos neturėjo didelės įtakos jaunavedžių įpročiams. Žinoma, ir iš kitų savivaldybių atsiranda žmonių, norinčių tuoktis Klaipėdoje, tačiau itin masiniu reiškiniu to nepavadinčiau. Tradiciškai jaunieji pageidauja ceremonijų Pilies muziejuje, požeminėje poternoje, Klaipėdos universiteto Botanikos sode, laive, restoranuose, kavinėse. Pačiame pajūryje žiedai sumainomi labai retai: šiemet tik viena pora išreiškė tokį norą“, – LŽ pasakojo laikinai uostamiesčio Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos pareigas einanti Zita Dapšienė.

Panaši situacija ir Klaipėdos rajone, turinčiame nemažą laukinių paplūdimių ruožą. „Pernai išvykstamųjų santuokos registracijų buvo 70, šiemet kol kas numatyta 60. Bumo nėra. Galbūt taip yra dėl to, kad nebeleidžiamos ceremonijos ant Olando Kepurės skardžio, kuris buvo labai populiari vieta tuoktis. Pernai ten sutuokėme 22 poras. Viena pora ceremonijos vieta yra pasirinkusi sutvarkytą Kalniškės piliakalnį prie Gargždų“, – LŽ sakė rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dalia Freigofaitė.

Lemia materialiniai aspektai

Minėtos Civilinio kodekso pataisos itin laukė Palanga. Šio kurorto valdžia puoselėjo viltis reklamuoti gražiausias vietas santuokoms registruoti.

Anot Palangos merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vadovės V. Buivydienės, įsigaliojus pataisai vestuvininkų iš kitų rajonų šiek tiek padaugėjo, tačiau labai nedaug. „Dažniausiai ceremonijos vyksta ant Palangos piliakalnio, Birutės parko rotondoje, rožyne, kavinėse, Šventojoje, atokesnėse kopų vietose. Pernai sutuokėme 36 poras gamtoje ar restoranuose, o šiemet kol kas užsiregistravo tik apie 30. Anksčiau žmonės labiau verždavosi tuoktis Palangoje, ieškodavo įvairiausių būdų, kaip prisiregistruoti mūsų savivaldybėje“, – pasakojo ji.

Vestuvininkų iš Lietuvos antplūdžio nepajuto ir Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai. Jų manymu, nepaisant vestuvinio turizmo galimybių atvėrusios naujovės, Kuršių nerija žmonėms yra per brangi. „Situacija yra panaši kaip ir pernai ar užpernai. Neringą renkasi labiau pasiturintys žmonės, kuriuos vilioja išskirtinė gamta ar nostalgija, prisiminimai. Daugiausia porų sutuokiame ant Parnidžio kopos, prie Saulės laikrodžio. Populiarūs ir Kuršių marių molai Nidoje, dažnai ceremonijos vyksta pramoginiuose laivuose viduryje marių. Ta pataisa, matyt, mums įtakos neturės, nes svarbesni yra materialiniai aspektai“, – teigė kurorto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Edita Vaičiūnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"