TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vėtrungės Klaipėdoje garsins Mažąją Lietuvą

2014 06 28 6:00
Deniso Nikitenkos nuotrauka

2014-uosius Vėtrungių metais ambicingai paskelbęs uostamiestis ruošiasi kulminacijai - jau gaminamos didžiosios burvalčių vėtrungės, visas pamario savivaldybes pirmą kartą reprezentuosiančios vienoje alėjoje.

Vidurvasarį Šiaurės rage bus pastatyta mažiausiai 20 skirtingų vėtrungių su Neringos, Šilutės, Klaipėdos rajonų ir uostamiesčio simboliais bei etniniais motyvais. O lauko plenere Klaipėdos etnokultūros centre vyks iki šiol nematyta vėtrungės gamyba, vadovaujantis šimtmečių senumo žvejų naudotomis technologijomis ir tradicijomis.

Savo vėtrungių ypač laukia klaipėdiečiai, mat uostamiesčiui teko ne atkurti, o iš naujo sukurti kuršvalčių vėjarodes, kad jos darniai įsilietų į bendrą šio unikalaus, verto UNESCO pasaulio vardo, Mažosios Lietuvos paveldo šeimą.

Beje, vėtrungių gimtadieniu galima laikyti 1844-ųjų birželio 26 dieną. Tądien Prūsijos valdžia išleido įstatymą, įpareigojantį Kuršių marių žvejus ant savo burvalčių stiebų kabinti kaimų ženklus, kurie vėliau davė pretekstą vėtrungėms atsirasti.

Sujungs krantus

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis LŽ pabrėžė, kad idėja vienoje vietoje - Šiaurės rage - prie kelto iškelti visų keturių pamario savivaldybių vėtrunges yra kaip tik laiku. „Šįmet kalbininkai Mažąją Lietuvą oficialiai pripažino penktuoju etnografiniu regionu. Mums, pamario gyventojams, ilgus metus neteisingai vadintiems žemaičiais, tai labai svarbu. Toks sprendimas priimtas regiono lyderiui Klaipėdai minint Vėtrungių metus, tad svajojome, kad uostamiestyje dangų puoštų ne tik Klaipėdos, bet ir kitų Mažosios Lietuvos savivaldybių vėtrungės“, - teigė jis.

Mat kiekviena pamario savivaldybė geografiškai patenka į XIX amžiuje taikytą visų Kuršių marių žvejybos kontrolės žemėlapį. „Anuomet kiekvienas žvejų kaimelis turėjo savo ženklą, plaukdami žūklauti ant burvaltės stiebo jį turėjo išsikelti žvejai. Bet senieji žmonės nemėgo tų ženklų, todėl aplink juos ėmė tvirtinti puošnius medžio raižinius, jie ir davė pradžią spalvingosioms vėtrungėms“, - pasakojo N. Lendraitis.

Po penkis vietovių ženklus turėjo uostamiestis (pvz., Kopgalis, Bomelsvitė ir kt.), Klaipėdos rajonas (Dreverna, Svencelė ir kt.) ir Neringa (Nida, Juodkrantė ir kt.), o Šilutės rajone jų buvo keliskart daugiau (Kintai, Šturmai, Ventė ir kt.). „Tad kiekviena savivaldybė iškels vėtrunges su penkiais savo vietovių ženklais. Taip mūsų pamario teritorijos per vėtrunges tarsi susijungs ir vienoje kompozicijoje reprezentuos visą Mažosios Lietuvos regioną. Vėtrungės yra būdingos tik mūsų kraštui, todėl jos, ko gero, geriausiai gali atlikti tarsi šauklio funkciją, kviesti aplankyti Mažąją Lietuvą ir susipažinti su jos paveldu, istorija, lankytinomis vietomis“, - turizmo aspektus vardijo Klaipėdos merijos Kultūros skyriaus vedėjas.

Kiekvienos savivaldybės vėtrungės bus eksponuojamos atskiruose specialiuose stovuose, vadinamuosiuose moduliuose, ant kurių (medžiaginėse kurėno burėse) praeiviai išvys ir pažintinę informaciją apie tą kraštą bei pačias vėtrunges.

Klaipėda remsis istorija

Vienas didžiausių iššūkių iškeliant savo vėtrunges teko klaipėdiečiams, mat tiek Neringa, tiek ir Klaipėdos, Šilutės rajonai gali pasigirti išlikusia senovinių vėtrungių ikonografija, piešiniais, brėžiniais. Todėl bus iškeltos šių pamario vietovių archajiškų vėtrungių kopijos.

Tik uostamiesčiui teko sukurti originalią metodiką, pagal kurią jau pradėtos gaminti vėtrungės. Tai daro vėtrungių meistras iš Kintų Laurynas Juodeška, turintis tradicinių amatų meistro sertifikatą. „Siekiame, kad Klaipėdos vėtrungės būtų panašios į senąsias kitų vietovių vėtrunges, savo išvaizda ir gamybos technologija būtų kuo arčiau žvejų paveldo. Vėtrungių aukso amžiumi galima vadinti XIX amžiaus pabaigą ir XX amžiaus pirmąją pusę, tad vėtrungėse bus galima išvysti minėto laikotarpio Klaipėdą“, - LŽ sakė jis. Siekiant vėtrungėmis ne tik papuošti miestą, bet ir šviesti visuomenę, jose vaizduojami jau išnykę, tačiau reikšmingi Klaipėdos simboliai, vaizdiniai. „Pavyzdžiui, Bomelsvitės vėtrungėje bus išpjaustytas baltasis švyturys, kuris iki Antrojo pasaulinio karo rodė kelią laivams ant šiaurinio molo. Naudosime ir kuo įvairesnius laivus, nebeišlikusius pastatus, istorines asmenybes. Kitaip tariant, pažvelgęs į Klaipėdos vėtrunges žmogus sužinos daug naujo apie miesto istoriją, jį garsinusius įvykius, žmones, objektus“, - teigė vėtrungių meistras.

Gamina ir VDA studentai

Jau pagamintos ir pirmosios vėtrungės, viena jų - su Kopgalio (Smiltynės) ženklu. Joje – pilnas žmonių ir šurmulio senasis kurhauzas, jau nebeegzistuojantis medinės architektūros Smiltynės restoranas, senasis keltas, valtininkas bei visos Kuršių nerijos simbolis - briedis.

Vėtrunges L. Juodeškai padeda gaminti Vilniaus dailės akademijos trečiakursiai. Vilnietis Vincentas Kuodis ir panevėžietis Tautvydas Trakimas pernai jau dalyvavo kuriant Kintų vėtrungių alėją. „Pagal L. Juodeškos sukurtus brėžinius gaminti klaipėdietiškas vėtrunges labai įdomu, nes prisiliečiame prie mums visiškai naujos pamario kultūros. Tai unikalus kraštas su nuostabiu paveldu – vėtrungėmis“, - LŽ įspūdžiais dalijosi Smiltynės kurhauzą pjaustantis V. Kuodis.

L. Juodeška sutiko atskleisti ir pačių vėtrungių gamybos paslapčių. „Atrinkus konkrečiai vietovei būdingus simbolius, motyvus, piešiami supaprastinti vaizdiniai, jie vėtrungėje sujungiami į istoriją“, - teigė jis. Anot L. Juodeškos, daugelis žmonių labai nustemba pirmą kartą iš arti pamatę ar į rankas paėmę didžiąją vėtrungę, nes ji būna sunki ir arti 1,5 metro ilgio.

Vyks lauko plenerai

Visos vėtrungės bus iškeltos per liepos 17-20 dienomis vyksiantį tarptautinį folkloro festivalį „Parbėg laivelis“. Klaipėdoje bus galima ne tik pasigrožėti pirmąja miesto istorijoje vėtrungių alėja, bet ir tiesiogiai pamatyti, kaip gaminami šie mažosios architektūros šedevrai.

Kaip pažymėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, jos vadovaujama įstaiga 1998 metais jau naudojo vėtrunges kaip festivalio simbolį. „Tikrai verta atsigręžti į šį unikalų paveldo šedevrą. Ypač malonu, kad vėtrungių gamybos idėja užsidegė jaunimas, klaipėdiečiai pamažu pažįsta vėtrunges, o ilgainiui išmoks ir jas pasigaminti“, - LŽ sakė ji. Etnokultūros centro kiemelyje meistrai gamins unikalią vėtrungę pagal archajiškas tradicijas, bus stengiamasi atkurti XIX amžiaus pabaigos žvejo darbą.

Kūrybinės dirbtuvės vyks ir Lietuvos jūrų muziejuje, etnografinėje sodyboje. Liepos ir rugpjūčio trečiadieniais joje lankytojai galės spalvinti vėtrunges, susipažinti su jų gamybos tradicijomis, o vasaros pabaigoje sodyboje bus surengta lankytojų išpuoštų vėtrungių paroda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"