TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vieni kuria kalėdinę nuotaiką, kiti – kalėdinę dvasią

2013 11 29 16:28
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gerokai milijardą litų viršijanti savivaldybės skola, šimtai tūkstančių kalėdiniams blizgučiams ir fejerverkams, ir dar prašymas šiems blizgučiams aukoti, nes „ne paslaptis, kad finansinė situacija nėra pati geriausia“, – visa tai puikiai dera sostinės merijos darbuotojų galvose.

Vilniaus, kuriame ypač ryški socialinė atskirtis, valdžiai kalėdinės nuotaikos kūrimas asocijuojasi su gatvių papuošimais, kuriuos miestiečiai dar patys sau galėtų pasiaukoti, ir trimatėmis pasakomis. Tik ne su proga parodyti dėmesį gyvenantiems sunkiausiai. Tiems, kuriems fejerverkai tikrai nepadės pasijusti geriau vienišiems leidžiant Kalėdas prie tuščio „šventinio“ stalo.

Pavasarį pradėta iniciatyva „Dovana Vilniui“, kurioje dalyvavę verslininkai suremontavo fontaną, padovanojo sodinamų gėlių, įrengė šunų vedžiojimo aikštelę. Už tai prie dovanos pritvirtinama padėkos lentelė.

Vėliau iniciatyva buvo papildyta kalėdiniais pasiūlymais. Viešoji įstaiga „Savanorių centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė juridinius ir fizinius asmenis įteikti miestui – tai yra patiems sau – kalėdinius miesto papuošimus. Projektų įgyvendinimui skirti pinigai turėjo būti pervedami į specialią „Savanorių centro“ sąskaitą, kuri skirta projektui „Dovana Vilniui“. „Savanorių centro“ vienintelė dalininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Kalėdinės eglės Rotušės aikštėje, kuriai galima buvo skirti aukas, nurodyta vertė – 56 tūkst. litų. Miesto skveruose norėta pakabinti dekoracijų, kurios simbolizuoja sniego gniužuliukus. Vienos dekoracijos vertė – apie 550 litų. Norėta pakabinti papuošimų ir ant tiltų apšvietimų stulpų arba turėklų. Vienos dekoracijos vertė taip pat apie 550 litų.

Savivaldybės atstovų teigimu, dar rudenį ledų gamintojai kreipėsi norėdami miestui įteikti dovaną Kalėdoms – apmokėti kalėdinį traukinuką. Dovanos vertė – 65 tūkst. litų. Tačiau žodis „dovana“ nereiškia, kad miestiečiams tai bus nemokama pramoga. Traukinuke yra 42 vietos, bilieto kaina keleiviams, kuriems jau sukako septyneri metai – keturi litai, nemokamai vaikui, „jei neužima vietos“ – tai reiškia, jeigu sėdi lydintiesiems ant kelių.

Daugiau dovanų nesulaukta. Tikriausiai nėra stebėtina, kad miestiečiai nebuvo linkę aukoti pinigų kalėdiniams bumbuliukams gatvėse, kuriems ir taip kasmet skiriama pinigų iš biudžeto kišenių.

Verslininkams tai buvo galimybė pasireklamuoti: „įteikę dovaną Vilniui, būsite įamžinti specialiose padėkos lentelėse prie padovanoto objekto“, skelbta viešinant projektą. Tačiau net verslininkams kalėdiniu laikotarpiu, akivaizdu, atrodo labiau prasminga rengti labdaros akcijas ne bumbuliukams apmokėti, bet skurstantiems, vienišiems, senyviems, sergantiems žmonėms paremti, pamaitinti. „Kalėdų papuošimai sukuria šventinę nuotaiką ir švenčių laukimas tampa nuotaikingas ir jaukus. Visi mes užsikrečiame šv. Kalėdų nuotaika. Tad kviečiu visus prisidėti prie miesto papuošimo, dovanoti dovanas ir kartu švęsti gražiausią metų šventę“, – savivaldybės pranešime, skelbiant projekto pradžią, cituotas Vilniaus meras Artūras Zuokas. Panašu, kad dovanų miestui nedovanoję gyventojai ir verslas parodė savo poziciją: jiems būna jaukiau ne nuo blizgučių gatvėse. Jie kalėdiniu laikotarpiu geriau skirs pinigus tikrai labdarai, kurios reikia daugybei žmonių.

Tai, kad niekas nedovanojo Vilniui kalėdinių „sniego gniužuliukų“, nereiškia, kad jie nieko nekainavo, nors ir netiesiogiai. Skelbiant kalėdinę „Dovana Vilniui“ iniciatyvą, pažadėta apie projektą nuolat viešinti žiniasklaidoje, internetinėje erdvėje, taip pat plakatuose ir informaciniuose stenduose visame mieste. Savivaldybė, atsakydama į portalo lzinios.lt klausimus, teigė viešinimui pinigų neskyrusi: „Šiuo dalyku rūpinasi Vilniaus festivaliai, iš savivaldybės pusės lėšų neskirta“. VšĮ Vilniaus festivaliai koordinuoja renginio „Kalėdos Vilniuje“ organizavimą. Pačios viešosios įstaigos steigėja yra savivaldybė, įstaiga finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir rėmėjų lėšų. Įstaigos atstovai dar neatsakė į klausimą, kiek lėšų išskirta projekto viešinimui.

Ar tai, kad buvo prašoma dovanoti kalėdinius papuošimus miestui, reiškia, kad skolose skęstanti savivaldybė šiemet nusprendė mažiau išleisti jiems iš biudžeto? Ne.

Pernai gatvės buvo puošiamos taip pat, kaip ir užpernai, taigi ir išleista tiek pernai, tiek užpernai po beveik 95 tūkst. litų.

Vilnius šiais metais programai „Kalėdos sostinėje 2013“ iš biudžeto skyrė 350 tūkst. litų, iš rėmėjų – 211 tūkst. litų. „350 tūkst. – visai Kalėdinei programai, ne tik gatvių puošybai. Panaši suma ir šiemet apie 90 tūkst. gatvėms, bet įeina ir 2 eglės su visais žaislais ir apšvietimu, plius bokšto girliandos, plius eksploatacija. Plius 2 eglių įžiebimo koncertinės programos, plius Kalėdų 3D pasaka ant Katedros. Šiais metais abi Kalėdų eglės papuoštos naujomis dekoracijomis, atnaujintas miesto gatvių papuošimas“, – paskubomis vardijama savivaldybės atsakyme.

Vilniaus kalėdinę nuotaiką pildys ir Rotušės aikštėje vykstanti tradicinė mugė, kurioje galima nusipirkti „ambasadorių žmonų ir ambasadų darbuotojų rankomis kurtų suvenyrų, tų šalių kalėdinių gardėsių“, veiks mokama vieno banko įrengta ledo čiuožykla, bus ir fejerverkai įžiebiant Katedros aikštės eglę. Nuotaika galbūt bus šventinė, bet ar kalėdinė?

Žinoma, tai nereiškia, kad miestas neturi rengti švenčių. Tačiau tam, kad gyventojai pajustų jos dvasią, fejerverkų ir bumbuliukų neužtenka. Nereikia tam ir šimtų tūkstančių litų, tik gerų iniciatyvų. Berašant šią trumpą apžvalgą, kaip Vilnius kuria „šventinę nuotaiką“, paštu atėjo pranešimas iš Marijampolės savivaldybės, kad šios iniciatyva penktus metus iš eilės bus verdama karšta sriuba, kuria galės pasimaitinti visi, kenčiantys maisto ir šilumos trūkumą: neįgalieji, benamiai, rizikos grupių asmenys, socialinių problemų turinčios ir nepilnamečius vaikus auginančios šeimos, pagyvenę, vieniši Marijampolės gyventojai. Projekto rėmėjais yra tapę vietos ūkininkai, įvairios organizacijos, bendruomenės, verslininkai, pavieniai bendruomenės nariai, nepanorę būti viešinami ar gauti kokių nors padėkos lentelių.

Matyt, kiek merijų – tiek supratimų apie kalėdinio laikotarpio prasmę, o šio marijampoliečių skelbimo palyginimas su minėta A.Zuoko citata tai iliustruoja geriausiai: vieni kuria šventinę nuotaiką, kiti – dvasią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"