TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vienuolių palikimas atiteko miesteliui

2014 02 24 14:00
Troškūnų bendruomenės namai įsikūrė vienuolių pastatytoje bajorų mokykloje. Anykščių rajono savivaldybės nuotrauka.

Vienuolių bernardinų Anykščių rajone įkurtoje mokykloje kadaise mokėsi bajorų vaikai, vėliau – būsimi mechanizatoriai. Paskui mokykla buvo paversta siuvykla, o dabar joje įsikūrė šio miestelio bendruomenė.

Troškūnai, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 400 žmonių, prieš gerokai didesnes gyvenvietes, miestelius ir net miestus gali didžiuotis puikiais bendruomenės namais: skliautuotomis lubomis ir šildomomis grindimis. Šis poros šimtų metų pastatas daugiau nei už 3 mln. litų, kurių didžioji dalis gauta iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, neseniai prikeltas naujam gyvenimui. Moderniu tapusiame senajame statinyje nuolat verda gyvenimas.

Kur kitados mokėsi bajoraičiai

Troškūnų gyvenimas itin glaudžiai susijęs su vienuoliais bernardinais, į šį kraštą atvykusiais pačioje XVII amžiaus pabaigoje. Teigiama, kad juos atsikvietė Troškūnų didikas, dvarininkas Vladislovas Sakalauskas. Šio dvarininko, jo palikuonių ir vienuolių pastangomis Troškūnuose viena po kitos buvo pastatytos dvi medinės bažnyčios, kurioms buvo lemta sudegti. Tada po trylikos statybos metų Troškūnų centre iškilo dabartinė didžiulė, itin puošni bažnyčia, galinti papuošti bet kurį Europos miestą. Baigę bažnyčios statybas, vienuoliai susirentė originalų mūrinį U formos vienuolyną. Pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, Panevėžio vyskupijai priklausantis vienuolyno pastatas gyvuoja iki šiol.

Būdami išsilavinę, Troškūnų vienuoliai ėmė rūpintis savo žinias perduoti kitiems. Jų pastangomis taip pat XVIII amžiaus pabaigoje buvo pastatyta ir padėjo veikti vidurinė mokykla, neilgai trukus virtusi gimnazija, o XIX viduryje pervadinta Panevėžio bajorų mokykla, kuri praėjus kiek laiko dėl patogumo buvo iškelta į sparčiau už Troškūnus besivysčiusį Panevėžį. Štai ši buvusi bajorų mokykla dabar ir tapo naujaisiais Troškūnų bendruomenės namais.

Ir senas, ir modernus

Po 1863-iųjų sukilimo Lietuvoje buvo uždaryti visi tuomet veikę vienuolynai. Tas pats nutiko ir Troškūnų bernardinų vienuolynui. Uždarytas vienuolynas daugiau nei pusei amžiaus buvo paliktas likimo valiai ir gerokai apgriuvo. O jį atstatyti 1929-aisiais ėmėsi vienuoliai pranciškonai. Per aštuonerius metus vienuoliai prikėlė vienuolyną, jame įkurdino naujokyną bei vargšų prieglaudą. Vienuoliai taip pat suremontavo bažnyčią, tačiau Lietuvą okupavę sovietai vienuolyno pastatą nacionalizavo, o vienuolinę veiklą, kaip kitados Lietuvą okupavusios carinės Rusijos valdžios atstovai, vėlgi uždraudė.

Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas pasakojo, kad sovietai nacionalizuotame Troškūnų vienuolyne ir buvusioje bajorų mokykloje įkurdino žemės ūkio mokyklą, kurioje buvo rengiami mechanizatoriai. Ilgainiui mechanizatorių mokykla buvo perkelta į Anykščius, ten ji įsikūrė naujame sovietinės architektūros pastate. O po ištuštėjusio vienuolyno skliautais įsikūrė siuvėjų cechas – Utenos trikotažo gamyklos padalinys. Tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę paaiškėjo, kad išlaikyti Troškūnuose siuvimo cechą nerentabilu, jis buvo uždarytas, o siuvėjos liko be darbo. Seniūnas skaičiavo, kad pastatas, kuriame buvo bajorų, vėliau – mechanizatorių mokyklos, o paskutiniu laiku – siuvimo cechas, tuščias stovėjo maždaug porą dešimčių metų. Tuomet sugalvota jį pritaikyti visuomenės poreikiams. ES struktūriniams fondams rašytas projektas, kurio vertė – per tris milijonus litų, lėšos gautos, vyko atkūrimo darbai, ir štai troškūniečiai savo reikmėms turi seną, o drauge itin modernų pastatą. Anot seniūno, bendruomenės namuose, kurie dar vadinami ir daugiafunkciu centru, įvairaus amžiaus žmonės renkasi į būrelius, renginius, susitikimus, priiminėja svečius. „Mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės turėdami tokį puikų, gražų, patogų ir mums visiems reikalingą pastatą, kuriame gera ir patiems būti, ir svečių pasikviesti“, - tvirtino seniūnas A.Jankauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"