TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vieta, kur neįgalieji atranda namus

2008 06 07 0:00
Vilniaus rajone, Čekoniškių kaime, vienoje sodybų įsikūrusi bendruomenė - išskirtinė. Ji vienintelė Lietuvoje globoja proto negalią turinčius ìmones, kuriais daugiau nėra kam rūpintis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vilniaus rajone, Čekoniškių kaime, vienoje sodybų įsikūrusi bendruomenė - išskirtinė. Ji vienintelė Lietuvoje globoja proto negalią turinčius žmones, kuriais daugiau nėra kam rūpintis.

Sodybos savininkas Ričardas Lygnugaris apgailestauja tik dėl vieno dalyko - kad negali čia priimti visų norinčiųjų. Šiuo metu eilės laukia mažiausiai 20 likimo nuskriaustųjų. "Visiems jiems reikia pagalbos ir rūpinimosi. Tie žmonės neturi kur kreiptis", - sakė 32 metų vyras. Prieš penkerius metus jis drauge su žmona Inesa įsigijo šią sodybą ir ėmėsi įgyvendinti "Arkos" projektą.

"Arkos" bendruomenių ištakos siekia 1964-uosius. Pirmoji buvo įkurta Prancūzijoje. Buvęs karo laivyno jūreivis Jeanas Vanier, siekdamas padėti proto negalios ištiktiems žmonėms, nusipirko sodybą ir apsigyveno joje su dviem neįgaliaisiais. J.Varnier svajojo įsteigti pasauliečių bendruomenę, kuri rūpintųsi atstumtaisiais. Šiuo metu "Arka" vienija apie šimtą tokių bendruomenių visame pasaulyje.

Vienoje jų, kuri gerai žinoma Prancūzijoje, trejus metus socialine darbuotoja savanoriškai dirbo Inesa. Būtent ji "Arkos" idėjomis sudomino Ričardą. Pora augina ketverių metų sūnelį Kazimierą, dar nė metukų neturinčią Izabelę ir yra įsivaikinusi Deividą, sergantį Dauno sindromu.

Šilumos kupini namai

Važiuojant į Čekoniškių kaime esančią sodybą LŽ keliskart teko teirautis kelio vietos žmonių. Visi jie lyg susitarę pasitikslindavo: "Jūs to gražiojo namo ieškote?" Atvykę prie sodybos įsitikinome, kad ji išdailinta kaip žaisliukas. Trisdešimties arų sklypą puošia gėlės, namas tiesiog dvelkia jaukumu. Pirmame aukšte beveik viskas pagaminta iš medžio - sienų apdaila, baldai, dekoro elementai. Nenuostabu, mat Ričardas - medžio darbų meistras. Vilniuje, Užupyje, įsikūrusiame "Šviesos" centre jis moko neįgaliuosius drožybos.

Pačioje sodyboje galima pamatyti čia gyvenančių žmonių piešinių, keramikos darbų. Prie įėjimo į namą stovi "Arkos" simbolis - trys iš medžio išdrožti angelai, aprašinėti apsilankiusių svečių linkėjimais.

Antras sodybos pastatas šiuo metu remontuojamas. Ten ir suradome šeimininką. Ričardas plušėjo su negalią turinčiu Ugniumi, atvykstančiu pas juos iš Vilniaus, ir sūnumi Deividu.

Atvira erdvė

Sodyboje šiuo metu gyvena du neįgalieji ir trys socialinės darbuotojos. Baigus antro pastato remontą čia atsiras daugiau likimo nuskriaustųjų. Į bendruomenę priimami tik proto, o ne psichikos negalią turintys asmenys. Ričardas įsitikinęs, kad proto negalia nėra liga, nes ji įgimta. "Visada klausiu atvykstančiųjų, kur jie mato ligonius. Čia ne ligoniai", - pabrėžė Ričardas.

Bendruomenėje laikomasi principo, kad čia gyvenantieji dirba kitur, o atvykstantieji iš miesto - sodyboje. Pavyzdžiui, Ugnius įsikūręs Vilniuje. "Tik nerašykite blogai, nes dar neteksiu darbo. O man čia labai patinka", - juokavo jis.

Pasak Ričardo, minėtu principu vadovaujamasi tam, kad bendruomenės gyventojai nesijaustų esantys uždaroje aplinkoje. Jiems suteikiama galimybė integruotis į visuomenę. Į sodybą padirbėti atvykstantys neįgalieji bendrauja su panašaus likimo žmonėmis ir socialinėmis darbuotojomis. Ričardas teigė, jog savanoriškai triūsiančių moterų niekas neįpareigoja čia likti. Vienos dirba po mėnesį, kitos - metus. Ričardo padėjėja Teresė Bugaitė, kurią visi švelniai vadina Teresėle, sodyboje gyvena jau pusantrų metų. Ji į bendruomenę atėjo tiesiai iš universiteto.

Priima našlaičius

Proto negalią turintį Martyną į bendruomenę atvedė dabar jau anapilin iškeliavusi mama. Ji nerimavo, kad nebus kam rūpintis sūnumi. Dabar vyriškiui - per keturiasdešimt. Nors "Arka" dažniausiai priima artimųjų neturinčius žmones, dėl Martyno buvo padaryta išimtis. Sodyboje jis gyvena jau kelerius metus, dirba Vilniuje. Vyras tapo, kuria keramikos dirbinius, rašo eiles.

Aneta į bendruomenę pasiprašė pati. Merginos mama buvo alkoholikė, neprižiūrėjo dukters. Aneta lankė Vilniuje esantį Jurgio Matulaičio socialinį centrą. Ten irgi priimami proto negalią turintys žmonės. Tačiau šis centras veikia tik dieną.

Aneta ne kartą mynė savivaldybės administracijos, kitų įstaigų slenksčius ir prašė rasti vietą, kur galėtų prisiglausti. Galiausiai Ričardas pakvietė merginą į savo sodybą.

Darbuotojai gyvena kartu

Bendruomenės darbuotojai labai prisiriša prie savo globotinių, puikiai žino, ko kam ir kada reikia. Pavyzdžiui, mėgstamiausias Martyno užsiėmimas - laistyti prie namo esantį nedidelį daržą,

kuriame auga svogūnai, krapai, bulvės. "Jei Martynas būna piktas, susijaudinęs, mes jam pasiūlome palaistyti daržą. Ir žmogus nusiramina, šypsosi, jam gera", - pasakojo Ričardas.

Aneta savo kambaryje gėlėms skirtame lovelyje augino ridikėlius. Paskui labai nenoriai sutiko juos persodinti į daržą. Visa tai - gamtos terapija. "Svarstome ateityje turėti tikrą ūkį. Auginti triušius, vištas, galbūt net karpių užveisti. Turime tvenkinį, tik reikia jį išvalyti", - kalbėjo R.Lygnugaris. Bendruomenei tai būtų ir nebloga finansinė paspirtis.

Gyvena iš aukų

Pinigų sodybai trūksta. Bendruomenė išsilaiko iš aukų ir čia gyvenančių žmonių pajamų dalies, kuri siekia 40 procentų. Tačiau to pakanka tik būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kartais neįgaliuosius paremia bendrovės ir privatūs asmenys. Štai vienos langus gaminančios firmos direktorius, apsilankęs sodyboje, pasirūpino, kad name būtų sudėti nauji plastikiniai langai. Esama ir šeimų, kurios nuolat perveda į bendruomenės sąskaitą po 100 ar 200 litų. Šiokią tokią paramą suteikė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus viršininko pavaduotojas Vaidotas Ilgius LŽ sakė, kad pernai bendruomenei skirta 30 tūkst. litų. Tačiau netrukus bus pusmetis, kai lėšų nesulaukiama. Pasak V.Ilgio, praėjusių metų liepą pakeitus

įstatymus dabar paramą galima suteikti tik gavus pačių bendruomenės narių arba jų globėjų prašymus.

T.Bugaitė patvirtino, kad jie apie teisinius pokyčius žino, prašymai jau irgi pateikti, tačiau reikalai juda pernelyg lėtai. "Mus siuntinėjo per visas įstaigas, bet tikimės, jog netrukus kliūčių nebeliks", - vylėsi ji.

Bendruomenės įkūrėjai ieško galimybių įdarbinti proto negalią turinčius žmones. "Kažkodėl manoma, kad tokie žmonės gali būti tik menininkai. Taip tikrai nėra", - LŽ tvirtino Teresė.

"Visos tos žvakės, atvirukai - jų nėra kur dėti. Kam daryti tai, kas neapsimoka, - teigė Ričardas. - Noriu, kad žmonės jaustųsi esantys reikalingi visuomenei."

Nuolat plūsta lankytojai

Į sodybą atvyksta daug svečių. Ir ne tik apsidairyti, bet ir padirbėti. Jie padeda remontuoti patalpas, atlikti ūkio darbus. Kol kas atvykėliai gali apsigyventi tik palapinėse, bet baigus antro pastato remontą ten bus įrengta speciali patalpa.

Savaitgaliais sodyboje pasirodo kelių žmonių grupelės, vasarą svečių paprastai pagausėja. Itin daug jų atvažiuoja iš Vilniaus arkivyskupijos "Caritas" Amatų mokymo centro, kuris siekia padėti 16-25 metų elgesio sutrikimų turintiems jaunuoliams integruotis į aplinką, lavinti darbo įgūdžius. Neretai tarp jų būna nusikaltusių, teismo laukiančių vaikinų.

Ričardas su šypsena prisiminė vilnietį Pavelą, kuris lankydavosi sodyboje. "Dabar vaikinas jau už grotų. Gaila. Bet pas mus jis dirbo puikiai", - apgailestavo sodybos šeimininkas. Pavelas kelias paras triūsė, remontavo namą ir tik tada pasiteiravo, kam ir kodėl jis čia dirba. "Paaiškinau, kad yra tokia bendruomenė. Vaikinas apsidžiaugė - matai, ne tik gerai laiką praleido, bet ir padėjo neįgaliesiems", - pasakojo Ričardas. Akivaizdu, kad sodyba turi gerą aurą, žmonės čia tampa geresni. Matyt, todėl ir netrūksta pasiryžusių padėti savanorių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"