TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vietoj kelio ženklų – praeivių konsultacijos

2013 07 24 6:00
Kelio iš Kėdainių į Kauną mįslė: kuria kryptimi sukti? Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Ne vienam per Lietuvą automobiliu važiuojančiam keliautojui kartais tenka karštligiškai dairytis kelio nuorodos arba kelio teirautis praeivių. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai tikina, kad informacijos yra tiek, kiek reikia.

Kuria kryptimi reikėtų pasukti, kai nori patekti į Kauną, tačiau prieš akis - tik kelio ženklas su nuorodomis "Cinkiškės", "Jonava", "Šiauliai"? Šią dilemą teko spręsti iš Kėdainių į Kauną vykstančiam Dariui Lelešiui. Jo nuomone, neaiškių kelio ženklų yra ne tik minėtame kelyje, bet ir kitur. Vairuotojo teigimu, kai keliauja po Lietuvą, kelią jam išsiaiškinti padeda praeiviai.

LAKD atstovų teigimu, papildomi kelio ženklai blaškytų vairuotojų dėmesį, be to, valstybei kainuotų labai brangiai. Beje, jau vykdomos pirkimo procedūros naujo maršrutinio orientavimo dokumentui parengti.

Kur paslėpti didmiesčiai

Su tokiomis problemomis susiduriančiam D.Lelešiui kartais patariama įsigyti GPS navigacijos įrangą. „Kodėl turėčiau ją pirkti? Manau, valdininkai, privalantys rūpintis valstybės lėšomis statomais ženklais, turėtų pamąstyti, ko trūksta ir ką reikėtų daryti kitaip, kad bent Lietuvos žmonės susigaudytų savo šalyje“, - LŽ sakė vairuotojas. Vyras įsitikinęs, jog naivu tikėtis, kad visi mūsų krašto gyventojai yra išsamiai susipažinę su visomis vietovėmis. Esą yra tokių miestų ir miestelių, apie kurių egzistavimą dažnai net nenutuokiama. D.Lelešius stebėjosi, kodėl prie svarbesnių, didesnių sankryžų kryptys į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą nurodytos itin retai. „Kaip iš Kėdainių nukakti iki greitkelio arba „Via Balticos“ magistralės? Turiu pasikliauti vien savo intuicija ar spėlionėmis, nes judrioje sankryžoje negali paklausti kelio“, - sakė pašnekovas. Jo tvirtinimu, nuorodų į pagrindinius šalies miestus turėtų būti kur kas daugiau nei dabar.

Dažnai po užsienio kraštus automobiliu keliaujantis vyriškis tvirtino, kad daugelyje Europos valstybių ir be navigacijos įrangos jis gana lengvai orientuojasi, o Lietuvoje kelią dažnai sužino ne iš rodyklių, o iš praeivių.

Vengia ženklų miško

LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas LŽ patikino, kad prie kiekvieno miesto, kiekviename kelyje ar kiekvienoje sankryžoje nurodyti visų miestų neįmanoma. „Susidarytų ženklų miškas, o vairuotojai nebespėtų visų užrašų perskaityti. Dėl to net gali nukentėti eismo saugumas. Be to, kelio ženklai yra gana dideli ir brangūs“, - tikino R.Indrulėnas ir pridūrė, kad krypties rodyklės Lietuvoje įrengiamos pagal maršrutinio orientavimo taisykles. Tačiau, pasak jo, sudėtinga konkrečiai pasakyti, kiek krypties rodyklių į kiekvieną miestą įrengta, nes viskas priklauso nuo miesto dydžio, jo reikšmės, į tą miestą vedančių kelių skaičiaus. Pavyzdžiui, krypties rodyklių į Akmenę skaičius gal net keliasdešimt kartų skirsis nuo krypties rodyklių skaičiaus į Vilnių ar Kauną. Lietuvoje iš viso įrengta 12 564 išankstinės krypties rodyklės ir krypties rodyklės.

R.Indrulėno teigimu, 2007 metais buvo išleistas LAKD direktoriaus įsakymas „Dėl valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisyklių KMOT‘07 patvirtinimo“. Šiame įsakyme numatyti bendri maršrutinio orientavimo principai, jais vadovaujantis daugiausia krypties rodyklių buvo įrengta 2007-2009 metais. „O nuo 2010-ųjų, sumažėjus bendram kelių finansavimui, ženklams ir atramoms pakeisti bei trūkstamiems pastatyti buvo skiriama labai mažai lėšų. Todėl papildomų krypties rodyklių beveik nebuvo įrengta“, - LŽ sakė valdininkas.

Pasak jo, pastatyti vieno kvadratinio metro kelio ženklą su cinkuotomis atramomis, atsižvelgiant į atspindinčios plėvelės kokybę, įskaičiuojant ir darbą, kainuoja nuo 500 litų. Kuo ilgesnis vietovės pavadinimas (pvz., Vilkaviškis), tuo didesnis statomas kelio ženklas, atitinkamai kyla ir jo kaina. Išankstinės krypties rodyklės yra gerokai didesnės – maždaug 12 kvadratinių metrų. Tokio ženklo kaina gali šoktelti iki 5-6 tūkst. litų ar dar daugiau.

Miestų skaudulys

Šiuo metu, R.Indrulėno teigimu, kaip tik vykdomos pirkimo procedūros naujo maršrutinio orientavimo dokumentui parengti. Jau paskelbtos techninės specifikacijos. Šį dokumentą numatoma baigti rengti 2015 metais.

Tačiau, net ir jį parengus, krypčių rodyklių Lietuvoje neturėtų padaugėti. LŽ žurnalistės paklaustas, ar žinotų, kaip nuvykti iš Kėdainių į Kauną ir ar toje vietovėje pakanka vien nuorodų „Cinkiškės", "Jonava", "Šiauliai“, valdininkas buvo kategoriškas: „Vairuotojas, Lietuvoje nerandantis Vilniaus ar Kauno, matyt, nelabai gerai mokėsi mokykloje. O užsienio valstybių vairuotojai, vykstantys per Lietuvą, turi GPS prietaisus.“

UAB „Tauro ženklas“, gaminančios kelio ženklus, vadovas Audrius Lisauskas LŽ teigė, kad daugiausia problemų dėl krypties rodyklių kyla miestuose, kiek geresnė situacija valstybinės reikšmės keliuose. „Maršrutinio orientavimo taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas negali perskaityti daugiau kaip trijų pavadinimų, todėl ženkluose nurodomas tik tam tikras kiekis informacijos. Vis dėlto nuorodų į didžiuosius miestus trūksta“, - sakė A.Lisauskas. Anot jo, jei būtų nuspręsta esamus kelio ženklus papildyti nauja informacija, prireiktų nemažai valstybės lėšų, nes Juose nepalikta vietos naujiems duomenims įrašyti, tad visus norimus pakeisti tektų gaminti iš naujo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"