Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vietoj viešųjų pirkimų – dovanos Vilniui – su meile suolelių, šviestuvų, fontanų

 
2017 09 07 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybė Lukiškių aikštės renovaciją baigia ne tik vėluodama, bet ir ignoruodama viešųjų pirkimų procedūras. Skubindama antrojo etapo rekonstrukcijos darbus, sostinės valdžia veliasi į rizikingus sandorius – ieško mainų, priima verslininkų dovanas ir naikina konkursų rezultatus.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad miestas mėgino įgyvendinti mainus dėl Lukiškių aikštės mažosios architektūros (takelių, suolelių ir šviestuvų) su verslininko Arvydo Avulio vadovaujama UAB „Hanner“, kuri buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje stato gyvenamųjų namų ir biurų kvartalą. Už Vilniui nupirktos mažosios architektūros elementų kainą – maždaug 705 tūkst. eurų – „Hanner“ būtų kompensuota dalis Šnipiškių ir Rinktinės gatvių rekonstrukcijos.

Liepos pabaigoje šie užmojai buvo svarstyti Paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pasiūlymų vertinimo komisijoje ir sustabdyti tik paskutinę akimirką suabejojus, kad tokie mainai greičiausiai šiurkščiai pažeistų viešųjų pirkimų procedūras. „Lietuvos žinioms“ pradėjus gilintis į Lukiškių aikštės rekonstrukcijos reikalus ėmė aiškėti, jog sprendimų, prasilenkiančių su šiomis procedūromis, Vilniui beviltiškai atsiliekant nuo įsipareigojimo atverti aikštę visuomenei šių metų rugsėjį, priimta ir daugiau.

Verslo dovanos ir abejotini mainai vietoj skaidrių viešųjų pirkimų konkursų gelbsti mero Remigijaus Šimašiaus pažadą šį rudenį atidaryti Lukiškių aikštę.

„Lukiškių aikštė vis dar uždaryta. Apšvietimo, suoliukų ir t. t. techninis projektas atsirado tik liepos mėnesį. Nejaugi per metus nebuvo galima surengti ir paskelbti konkurso? Nereikėtų klimpti į neaiškius apsimestinius sandorius – už kažin kokias dovanas, kompensavimą“, – kalbėjo miesto tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas. Jo nuomone, sutrikusi sostinės valdžia dabar balansuoja ties Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo riba.

Suskubta dėl šimtmečio

2016-ųjų vasarą Vilniaus meras Remigijus Šimašius pažadėjo, kad reprezentacinė miesto Lukiškių aikštė bus baigta iki 2017 metų rugsėjo. Pernai liepą ji buvo aptverta ir prasidėjo pirmasis rekonstrukcijos darbų etapas. Už 2,1 mln. eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė, darbus atliko konkursą laimėjusių bendrovių „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumas.

Šiemet liepą susigriebta, kad Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, kaip liudija komisijų posėdžių protokolai, vėluoja, nes savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ užtruko rengdama techninį projektą. Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža liepos 25 dieną surengtame Socialinės ir inžinerinės infrastruktūros objektų, kuriems sukurti, renovuoti ar išplėsti bus panaudota parama, komisijos posėdyje informavo, kad dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų savivaldybė viešojo pirkimo sutartį, jei nebus gauta skundų, galėtų sudaryti tik spalio mėnesį. Todėl kyla rizika nespėti galutinai įrengti Lukiškių aikštės iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo.

Komisijos pirmininkas vicemeras Linas Kvedaravičius pranešė, kad yra gautas „Hanner“ pasiūlymas prisidėti prie Lukiškių aikštės įrengimo mainais už infrastruktūros darbus Šnipiškių ir Rinktinės gatvėse – už analogišką sumą. Tačiau Jekaterina Mackevičienė, merijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja, tuo suabejojo. Anot jos, bendrovė turi teisę teikti tikslinę paramą pinigais, turtu arba paslaugomis, nurodydama, kam ji skirta, bet savivaldybė negali įsipareigoti atlikti lygiaverčių infrastruktūros darbų.

Algis Čaplikas: „Apie tokį projektą Lietuvoje iki šiol nebuvau girdėjęs." LŽ archyvo nuotrauka

„Tame komisijos posėdyje pareigūnai kelis sykius pakartojo, jog reikia pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą“, – tikino posėdyje dalyvavęs tarybos narys A. Čaplikas.

Galiausiai rugpjūčio 3 dieną per Socialinės inžinerinės infrastruktūros plėtrai pasiūlymų vertinimo komisijos pasitarimą, kuriam pirmininkavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, buvo pritarta į pirminę darbotvarkę neįtrauktam, tačiau papildomai įrašytam „Hanner“ pasiūlymui – savo objektų socialinės paramos lėšas skirti Lukiškių aikštės projektui įgyvendinti.

UAB „Hanner“ rugpjūčio pabaigoje „Lietuvos žinias“ informavo, kad bendrovė nėra pradėjusi jokių darbų, susijusių su Lukiškių aikštės mažąja architektūra.

Neskaidriausiu būdu

Pasidomėjus sostinės savivaldybės, kaip dabar atliekami Lukiškių aikštės antrojo etapo rekonstrukcijos darbai, „Lietuvos žinios“ sulaukė atsakymo, jog nuspręsta pasitelkti vidaus sandorio formą.

Kaip žinoma, vidaus sandorius šių metų pavasarį siūlė uždrausti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji net vetavo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Tačiau Seimas valstybės vadovės pasiūlymą atmetė. Vilnių valdančio Lietuvos liberalų sąjūdžio, kurio pirmininkas yra R. Šimašius, frakcijos Seime balsai tuomet pasidalijo – prezidentės raginimą uždrausti vidaus sandorius ir savivaldybėse palaikė 8 frakcijos nariai, prieš buvo 6.

„Balsavimas nenustebino – akivaizdu, kad politinės valios kovoti su korupcija ir šiame Seime nepakanka. Ignoruodami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarnybų ir Valstybės kontrolės rekomendacijas atsisakyti vidaus sandorių, kaip vienos neskaidriausių pirkimų formų, parlamentarai palieka atvirą landą korupcijai plisti savivaldybėse“, – tąkart komentavo D. Grybauskaitė.

Vidaus sandoriai liko. Dabar jie gelbsti Lukiškių aikštės rekonstrukciją, o galbūt ir merą R. Šimašių nuo gėdos dėl neištesėtų pažadų.

V. Pauža, atsakydamas į „Lietuvos žinių“ klausimus, paaiškino, kad „Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgusi į Lukiškių aikštės svarbą ir šimtmečio renginių minėjimo terminus, nusprendė antrojo etapo aikštės rekonstrukcijos darbus įgyvendinti savo jėgomis, pasitelkdama didelę patirtį turinčias savo įmones, administracijos sudarytų vidaus sutarčių pagrindu.“

Darbai patikėti UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“ bei UAB Vilniaus gatvių elektros apšvietimo tinklams.

Alinos Ožič nuotrauka

Apsileidimas ir tiek

A. Čaplikas nemano, jog dėl to, kaip baigiami Lukiškių aikštės tvarkymo darbai, yra didelės klastos ar korupcijos. Jo įsitikinimu, tai labiau „apsileidimas, nekompetencija ir politinės atsakomybės trūkumas“.

„Kai buvo parengtas mažosios architektūros techninis projektas, turėjo būti paskelbtas viešasis pirkimas. Nustatytas laimėtojas būtų atlikęs reikalingus darbus už mažiausią kainą. Bet pirkimas išskaidytas į dalis, nueita kažin kokių dovanų miestui keliu. Vilnius, neskelbdamas pirkimų, gauna dovanų – vieni dovanoja suoliukų, kiti – apšvietimą. O miestas už tai atleidžia verslo įmones nuo tam tikrų įsipareigojimų. Apie tokį projektą Lietuvoje iki šiol nebuvau girdėjęs“, – stebėjosi A. Čaplikas.

„Lietuvos žinios“ prašė Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus komentarų iš Lukiškių aikštės rekonstrukcijos organizaciniam procesui vadovaujančio vicemero L. Kvedaravičiaus arba administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės, bet šie sostinės vadovai į klausimus neatsakė. Iš atsiųsto V. Paužos laiško aiškėja, kad tokie infrastruktūros elementai kaip suoleliai ir šviestuvai miestui bus padovanoti privačių bendrovių pagal projektą „Dovana Vilniui“. Šis projektas pradėtas 2002 metais ir atnaujintas 2013-aisiais. Dovanotojų sąraše – ir verslo įmonės, ir diplomatinės įstaigos, įtrauktos į jį už įvairius gerus darbus: suolelius, gėlynus, perėjų sutvarkymą ir t. t.

Verslo dovanos ir abejotini mainai vietoj skaidrių viešųjų pirkimų konkursų gelbsti mero Remigijaus Šimašiaus pažadą šį rudenį atidaryti Lukiškių aikštę. Alinos Ožič nuotrauka

Dovanotas fontanas virsta byla

Netrukus šiame sąraše turėtų atsirasti ir bendrovės „Poolservice.LT“ bei „Orkela“, dovanojančios ir įrengiančios Lukiškių aikštėje fontaną. Sutartis su įmonėmis buvo sudaryta praėjusių metų pabaigoje. V. Pauža nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė „jau pasirašė rangos sutartį su konkurso laimėtoju, rangovai pradėjo fontano įrengimo darbus“.

Taip ir neaišku, ar vis dėlto tai dovana, ar konkursas. Nes V. Pauža neužsimena, kad toks konkursas vyko ir buvo nutrauktas. Sprendimą teismui yra apskundusios geriausią pasiūlymą teikusios UAB „LitCon“ ir UAB „Tvarkdarys“. Ši ūkio subjektų grupė darbus žadėjo atlikti už 281 tūkst. eurų, o kita konkurso dalyvė – UAB „Infes“ ir UAB „Poolservice.LT“ grupė – už 316 tūkst. eurų.

„Poolservice.LT“ dabar dovanojo miestui fontano įrengimo techninį projektą. Bet tai labai nedidelė, kelis vertės procentus sudaranti projekto dalis. Kitą fontano dalį miestui žada dovanoti UAB „Orkela“. Kaip skelbia rekvizitai.lt, ši 2 darbuotojus turinti įmonė pernai buvo pasiekusi 30 tūkst. eurų apyvartą.

Iš konkurso pašalintos UAB „LitCon“ pardavimų direktorius Simas Pauža stebėjosi, kad bendrovės, kuri yra įrengusi didžiausią Vilniaus fontaną Bernardinų sodo Rožyno aikštėje, pasiūlymas buvo atmestas. Argumentuota, esą perkančiajai organizacijai pasirodė, jog nepakanka dokumentų, kad tiekėjas yra arba įrangos gamintojas, arba turi teisę atlikti jos garantinę priežiūrą.

„LitCon“ pasiūlė gamintojo „OASE Gmbh“ įrangą. Perkančiajai organizacijai buvo pateikti dokumentai, kad „LitCon“ partnerė UAB „Tvarkdarys“ yra „OASE Sp. Z.o.o.“ (antrinė „OASE Gmbh“ įmonė, veikianti Lenkijoje ir atsakinga už Rytų Europos rinką) įgaliota atlikti „OASE Gmbh“ technologinės įrangos garantinę priežiūrą. Perkančiajai organizacijai šie dokumentai pasirodė nepakankami. Buvo nustatyta, kad „LitCon“ pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų“, – dėstė „LitCon“ atstovas.

Kitas konkurso reikalavimas – patirtis įrengiant interaktyvų dinaminį fontaną, o darbų vertė – ne mažesnė nei 100 tūkst. eurų. Bernardinų sodo fontanas kainavo brangiau, tačiau perkančioji organizacija nutarė į tai neatsižvelgti.

„Paaiškiname, kad sąvoka „interaktyvus dinaminis fontanas“, „interaktyvus“ yra vartojama fontano, kaip priemonės, savybėms apibrėžti. Interaktyvus dinaminis fontanas – turintis abipusį ryšį su naudotoju (šiuo atveju galutinis fontano naudotojas – gyventojas ar miesto svečias) ir numatantis vartotojų dalyvavimą, komunikaciją bei turinio kontrolę su dvipusiu ar daugiapusiu grįžtamuoju ryšiu, t. y. net esant vartotojų eilei fontano valdymo sistemoje, sistema pateikia pranešimą vartotojui apie jo vietą eilėje, pasirinktos funkcijos galimus parametrus, jų valdymą ir t. t.“, – nurodė miesto savivaldybė, atmesdama „LitCon“ pasiūlymą.

Šį sprendimą teismui skundžiančios bendrovės atstovų tokie paaiškinimai neįtikino. „LitCon“ pasiūlymas, be jokios abejonės, atitiko Lukiškių aikštės fontano konkurso sąlygas“, – pabrėžė S. Pauža.

Vakar Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Lukiškių aikštė atidaroma lapkričio 3 dieną. Ir jos akcentas bus fontanas, kuris „prisitaikys prie žmogaus judesių, dinamiškai keis srovių formas ir aukštį, vandens srovės bus apšviestos spalvas keičiančiais šviesos diodų (LED) šviestuvais“.

Lukiškių aikštės rekonstrukcija iš viso kainavo 3,8 mln. eurų.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"