TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vietos valdžios reveransas verslininkams

2016 03 15 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau kaip 4 mln. eurų skolų liūne besimurdanti Tauragės rajono taryba 181 tūkst. eurų vienbalsiai skyrė privačiai bendrovei – Vilkyškių pieninei, kad šiomis lėšomis į įmonę būtų atvesta gamtinių dujų atšaka.

Rajono politikai teigia tokiu būdu skatinantys verslininkų investicijas į Tauragę. Esą įrengus gamtinių dujų trasą, kuria Tauragę pasiektų gamtinės dujos, rajonas taptų patrauklesnis verslo plėtotojams, sulauktų daugiau norinčiųjų šiame mieste kurti verslą.

Tačiau kai kurie vietos verslininkai abejoja, ar tokį išlaidavimą galima vadinti investicinės aplinkos gerinimu, nes pinigai skirti konkrečiai įmonei prisijungti prie dujotiekio.

Atseikėjo be diskusijų

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Tauragės rajono taryba sutartinai nutarė, kad iš savivaldybės biudžeto 181,5 tūkst. eurų bus sumokėta AB Energijos skirstymo operatoriui kaip dalis naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo mokesčio, kurį turėtų sumokėti AB Vilkyškių pieninė, ketinanti Tauragės mieste įrengti gamtinių dujų skirstomąjį dujotiekį. Jis būtinas plėtojant baltyminių produktų gamybą Vilkyškių pieninės antrinėje įmonėje AB „Modest“.

„Šie pinigai iš tiesų skirti investicijoms pritraukti ir darbo vietoms kurti, nes bendrovė yra įsipareigojusi sukurti 40 naujų darbo vietų ir jas išlaikyti bent penkerius metus“, – LŽ sakė Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis. Jis pabrėžė, kad pažadėtos darbo vietos bus kuriamos kaime ir daugiausia – jaunimui. Esą darbuotojams bus mokamas ne mažesnis atlyginimas nei yra rajono vidurkis (pernai – 456 eurai). Rajono meras teigė, kad iš viso ateinančių investicijų į dujotiekio tiesimą vertė sieks 2 mln. eurų, o savivaldybė prisideda tik nedidele lėšų dalimi.

Pasak S. Mičiulio, pieno perdirbimo bendrovė kol kas yra didžiausia investuotoja jų rajone per pastaruosius 25 metus. Tačiau tam, kad šios investicijos pasiektų Tauragę, būtina beveik 6 km ilgio dujotiekio atšaka iki Tauragės miesto pramoninio rajono.

Nelabai supranta

Kiti vietos verslininkai LŽ tvirtino, jog Tauragė – per mažas miestas, kad būtų galima laisvai kritikuoti vietos valdžią. Tačiau jie neslėpė nerimo, kad toks savivaldybės tarybos elgesys gali sukurti ne itin gerą precedentą. „Ir kiti investuotojai į mūsų rajoną panorės ateiti tik valdžiai skyrus finansinę paramą“, – perspėjo tauragiškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Kito verslininko teigimu, šiuos pinigus geriau būtų buvę skirti miesto ir aplinkinių miestelių viešosioms erdvėms, gatvėms ir keliams tvarkyti. Jo nuomone, verslo įmonės pačios turėtų ieškoti lėšų investicijoms, o ne ištiesusios ranką minti rajono valdžios slenkstį. „Galbūt daug kas norėtų plėsti verslą, bet paprastai stengiamasi pasikliauti savo galva ir savais arba skolintais pinigais, o ne savivaldybės biudžeto lėšomis“, – sakė jis, neslėpdamas abejonių, ar į savo įmonę įsivedusi gamtines dujas privati bendrovė leis laisvai naudotis nauja dujotiekio trasa.

Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas ir rajono savivaldybės tarybos narys Vilmantas Liorančas prisipažino pritaręs, kad AB Vilkyškių pieninei būtų skirta solidi parama iš savivaldybės biudžeto. Jis tikino negirdėjęs jokių verslininkų neigiamų nuomonių dėl tokios stambiojo verslo paramos. „Tai tik į naudą ir kitiems Tauragės verslininkams. Juk buvo atlikta miesto įmonių apklausa ir paaiškėjo, kad prisijungti prie gamtinių dujų dujotiekio atšakos norėtų dar 17 įmonių. Todėl manau, kad ši savivaldybės investicija atsipirks“, – sakė V. Liorančas. Pasak jo, gamtinėms dujoms pasiekus Tauragę, tai taps stimulu viso regiono plėtrai.

Neturėtų pamiršti ir kitų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė nesiryžo vienareikšmiškai vertinti Tauragės rajono tarybos sprendimo. „Man neteko girdėti, kad kuri nors šalies savivaldybė savo biudžeto lėšomis paremtų ne smulkiąją, o, manau, pelningai dirbančią įmonę“, – sakė ji. Anot Z. Sorokienės, pati savivaldybės taryba sprendžia, kam skirti lėšų iš rajono biudžeto. Tačiau turėtų būti atsižvelgiama į faktą, kad tokiuose rajonuose kaip Tauragės vyrauja smulkusis verslas, tad būtent jam remti reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Daug kur tai ir daroma. Smulkiojo verslo rėmimo fondo lėšomis savivaldybės paprastai padengia dalį naujų įmonių įkūrimo išlaidų (siekinačiu 150–400 eurų), taip pat taikomos ir įvairios mokesčių lengvatos.

„Vietos valdžia rajonuose turėtų būti suinteresuota, kad kuo daugiau gyventojų kurtų nedideles įmones, užsiimtų individualia veikla. Taip jie užsidirbtų lėšų sau bei savo šeimoms išlaikyti ir netaptų socialinės paramos prašytojais“, – pabrėžė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"