TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus katedros varpinė – vėl atvira lankytojams

2014 05 15 13:42
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ketvirtadienį duris atvėrė dešimt metų uždaryta stovėjusi Vilniaus katedros varpinė. Nuo penktadienio varpinę galės aplankyti visi norintys.

Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis varpinės atidarymo metu sakė, kad bokštas yra vienas svarbesnių Vilniaus miesto ženklų, o dabar žmonėms bus pažįstamas ir iš vidaus. „Galima bus pažvelgti į Vilnių iš aukščiau, pasigrožėti miestu. Tikiu, tai paskatins ir širdis kilti aukštyn virš kasdienybės rūpesčių, liūdesio ar nusivylimo, turėsime daugiau vilties ir gebėjimo šviesiau žvelgti į mūsų gyvenimą“, – kalbėjo vyskupas.

Vilniaus arkikatedros administratorius monsinjoras Robertas Šalaševičius įsitikinęs, kad varpinės visuomet turi šiek tiek mistiškos traukos, nesvarbu, ar tai būtų miesto katedros, ar kaimo bažnytėlės varpinė. „Visiems norisi pamatyti, kas gi toje varpinėje yra. Varpo paskirtis yra kviesti žmones maldai, susitikimui su Dievu. O čia galima pamatyti tai, ką mes visi girdime“, – sakė mons. R.Šalaševičius.

Vilniaus katedros varpinė buvo uždaryta visą dešimtimetį. Pastaruosius trejus metus truko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. Projekto vadovė architektė Aušra Gvildienė varpinės atidarymo renginyje papasakojo, ką išvydo tik atvėrusi varpinės duris, ir kas vykdant darbus joje atrasta.

„Tai, ką radome šiame bokšte, iš esmės buvo sena, bet ir pamiršta. XX amžiaus antroje pusėje architektas Sigitas Lasavickas įvedė bokšto perdangas, – anksčiau jis buvo tiesiog kaip šulinys, be aukštų, viena bendra erdvė. Įrengęs šias perdangas, jis sudarė galimybę ir mums toliau jas pritaikyti, – pasakojo architektė. – Kai atėjome į bokštą, viskas buvo labai apleista, nesimatė autentiškų konstrukcijų, jos buvo apkaltos įvairiomis lentomis, lentutėmis. Išgryninome tai, kas yra autentiška, sena“.

Pasak A.Gvildienės, buvo rasta dalis XIII amžiaus gynybinio bokšto, tačiau ji yra gana giliai po žeme, tad ją eksponuoti būtų sudėtinga. Taip pat rastas senas, maždaug XVIII amžiaus įėjimas, išlikusios ir jo durys.

Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo objektą, įgyvendintas projektas „Katedros varpinės tvarkybos darbai – remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio bendra suma yra 969 636 litai, iš jų - Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 816 907 litai. Ekspozicijos įrengimą rėmė Vilniaus arkivyskupija, Vokietijos Kelno arkivyskupija, Kultūros ministerija, bendrovė „Baltisches Haus“.

„Tam, kad pastatas gyventų, jam turi būti suteikta paskirtis. Tą paskirtį šiandien ir turime – tai kultūros, informacijos centras, traukos vieta, į kurią žmonės visuomet gali ateiti, sužinoti, pasidaryti po apylinkes“, - sakė A.Gvildienė.

Miesto panorama, varpai ir komiksai

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu, rašoma Bažnytinio paveldo muziejaus pristatyme. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų.

XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalis. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 metrai, su kryžiumi – 57 metrai.

Pagrindinė varpinės funkcija – skambinti varpais. Katalikų Bažnyčioje pamaldų metu varpais pradėta skambinti VII amžiuje. Šie muzikos instrumentai priskiriami vadinamiesiems idiofonams.

2002 metais Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: šv. Kazimiero, šv. Stanislovo, šv. Elenos, šv. Onos ir pal. Jurgio Matulaičio. Didžiausias varpas sveria 2 595 kilogramus, mažiausias – 464 kilogramus. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.

Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama. Vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai galės susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą „Gedimino sapnas“. Virtuali kelionė „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“ pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais. Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuos ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus katedros požemių administracija.

Lankytojai varpinėje apsilankyti galės nuo penktadienio, gegužės 16 dienos. Gegužę-rugsėjį varpinė veiks pirmadieniais-šeštadieniais 10-19 val., spalį-balandį – antradieniais šeštadieniais 10-18 val. Kaina – 15 litų, su nuolaida – 8 litai.

Dėl griežtų paveldo apsaugos reikalavimų, vienu metu į patį viršų gali lipti grupės iki penkių žmonių. Žiemą į patį viršų lipti nebus galima, nes paskutiniuose aukštuose angos yra nestiklintos, nedengtos, dėl to laiptai ir apledys, ir apsnigs, tad nebus saugu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"