TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus kišenę tuština savos įstaigos

2013 04 18 4:46
Sostinės meras A.Zuokas vadinamas daugelio pastaruoju metu steigiamų viešųjų įmonių sumanytoju. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Vilnius, skausmingai ieškantis lėšų apsikuopti prieš vasarą vyksiančius pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius, kasmet dešimtis milijonų litų išleidžia keliems šimtams savivaldybės pristeigtų įstaigų išlaikyti. Naujausi savivaldybės teikiami duomenys atskleidžia, kad šių neretai nuostolingai veikiančių bendrovių vadovų atlyginimai lygiuojami į privatų verslą.

Vilniaus miesto taryba šį mėnesį svarstys sostinės galvų subrandintą siūlymą steigti viešąją įstaigą "Japoniškas sodas". Jos dalininkais turėtų tapti 2011 metų pabaigoje miesto įkurta viešoji įstaiga "Vilniaus miesto parkai" ir privataus verslo atstovai. Naujoji įstaiga per dešimt metų sostinėje turėtų įrengti antrą japonišką sodą, kainuosiantį, mero Artūro Zuoko skaičiavimu, apie 8 mln. litų. Pernai panašią zoną Kairėnuose baigęs formuoti Vilniaus universiteto botanikos sodas išsivertė su 0,5 mln. litų.

Šią vasarą organizuoti skrydžius turėtų pradėti ir savivaldybės iniciatyva įsteigta bendrovė "Air Lituanica". Kadangi ji kurta ne tiesiogiai miesto tarybos sprendimu, o net per kelias pavaldžias įstaigas, kurių steigėja - savivaldybė, įmonei leidžiami pinigai, pirmiausia - vadovams mokami atlyginimai, vilniečiams greičiausiai liks paslaptis.

"Bendrovės "Air Lituanica" personalo algos nustatomos remiantis rinkoje vyraujančiais atlyginimais ir tarptautinių konsultantų parengtu verslo planu. Vilniaus savivaldybė nėra tiesioginė įmonės "Air Lituanica" akcininkė, todėl darbuotojų atlyginimai neskelbiami viešai", - LŽ nurodė merijos Viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antonas Nikitinas. A.Zuokas anksčiau neslėpė, kad bendrovės vadovo alga gali siekti 30 tūkst. litų per mėnesį.

Dar beveik milijoną Vilniaus miestui jau kainavo mero sumanymas pernai įsteigti taksi bendrovę "Vilnius veža". Jai vadovauti prieš kelis mėnesius paskirtas A.Zuoko partijos kolega Benas Renatas Baltusis.

Vilniaus savivaldybė tiesiogiai ar per pavaldžius departamentus iš viso yra daugiau kaip 400 įstaigų kūrėja arba dalininkė. Tiesa, didžioji jų dalis (282) - biudžetinės švietimo įstaigos. Tačiau, oficialiais Vilniaus savivaldybės duomenimis, vien 62 viešosioms įstaigoms iš praėjusių metų miesto biudžeto programų buvo skirta 16,8 mln. litų, šių metų I ketvirtį - 4,7 mln. litų.

Yra, vadinasi, reikia

"Klausimą dėl to, kiek įstaigų reikia savivaldybei jai pavestoms funkcijoms atlikti, sprendžia ne meras, ne administracija, o miesto taryba. Ji nagrinėja, ar miestiečiams bus naudos, jei savivaldybė viena ar kita forma dalyvaus konkrečios įmonės valdyme. Ta nauda gali būti įvairi: galimybė iš vidaus matyti, kas vyksta įmonėje, galbūt dalyvauti nustatant paslaugos kainą, gal - palaikyti bendrovę, kurios gyvavimas svarbus", - LŽ aiškino dėl įtarimų galimos korupcijos byloje suspenduotas Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius (jam pareikšti įtarimai paėmus 40 tūkst. litų kyšį iš savivaldybės bendrovės "Vilniaus vandenys").

Beveik milijardo litų skolą turinti sostinės savivaldybė iš šios sumos daugiau kaip pusantro šimto milijonų yra skolinga savo įmonėms. Prieš trejus metus Vilniui vadovavęs tuo metu Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausęs Vilius Navickas pareiškė, kad įmonių situacija bloga dėl to, kad šios valdomos neefektyviai, kad jų funkcijos ne visada aiškios, o vadovų postuose ir kontroliuojančiose valdybose atsiduria su valdančiosiomis partijomis siejami asmenys. Tuo metu sostinės tarybai buvo pasiūlytas projektas privatizuoti iki 40 blogiausiai veikiančių įmonių, kitas - jungti su panašią veiklą vykdančiomis ir taip taupyti joms tenkančias išlaidas. Tačiau per trejus metus pertvarka iš esmės nepajudėjo.

Susipažinus su Vilniaus savivaldybės šią savaitę pradėtais viešinti jai pavaldžių įstaigų administracijų atstovų I ketvirčio atlyginimais, tampa akivaizdu, kad geriausiai sostinėje vertinami būtent daugiausia kritikos anksčiau sulaukdavusių savivaldybės įmonių vadovai. Jų algos neretai peržengia 10 tūkst. litų ribą.

Nuostolingai veikiančios bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" direktoriaus G.Nakučio atlyginimas lygiuojamas į privačių įmonių vadovų pajamas. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Atlyginimai - lyg versle

Šioje srityje ypač išsiskiria dvi miesto įstaigos: iš skolų neišsikapstanti UAB "Vilniaus viešasis transportas", įkurta 2011 metais, sujungus ties bankroto riba balansavusius "Vilniaus autobusus" ir "Vilniaus troleibusus", bei savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos", pernai gavusi 0,62 mln. litų grynojo pelno. Pastaroji kontroliuoja visą miesto eismą, o kaip pagrindiniai jos uždaviniai įvardyti prieš kelerius metus fiasko patyręs šviesoforų sistemos diegimas ir vis stringantis elektroninio bilieto projekto įgyvendinimas.

Dar 2009-aisiais visas šias įmones taupant lėšas, mažinant administraciją ir darant veiklą efektyvesnę ketinta sujungti. Rengiantis įgyvendinti sumanymą vadovauti "Susisiekimo paslaugoms", kurios turėjo tapti centrine įstaiga, kaip teigiama, tuomečio mero V.Navicko iniciatyva, iš pradžių laikinai, o paskui visam laikui buvo pakviestas verslininkas Gintas Bliuvas. Vis dėlto planuotas sujungimas neįvyko. Vietoj to atsirado nauja viešojo transporto įmonė, kurios vadovu, kaip kalbama, ne be vicemero R.Adomavičiaus pastangų, tapo buvęs "Vilniaus autobusų" direktorius Gintaras Nakutis.

"Ar reikia dviejų susisiekimu besirūpinančių įmonių? Sveikas protas sakytų, jog ne. Bet šiuo atveju atsiranda labai daug oponentų, teigiančių, kad jei visi transporto klausimai bus vienos savivaldybės įstaigos rankose, bus užkirstas kelias privačiam vežėjui", - savivaldybės sprendimą turėti dvi panašias funkcijas atliekančias įmones LŽ aiškino R.Adomavičius.

Žaidimas demokratija Vilniui kainuoja ne taip ir mažai. Vien nuostolingai dirbančios bendrovės "Vilniaus viešasis transportas" vadovo atlyginimas praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau kaip 12 tūkst. litų, devynių kitų administracijos atstovų - po 9200 litų. Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius šių metų pradžioje uždirbo 7384 litus.

"Diskusijos apie vadovų atlyginimus - kitas klausimas. Bet jei kalbame apie "Vilniaus viešąjį transportą", įmonę, turinčią du tūkstančius darbuotojų, pasižiūrėkime, kiek uždirba panašaus dydžio privačios bendrovės vadovas. Tikrai daugiau. Be to, esu tikras, kad jei Vyriausybė grąžintų Vilniaus savivaldybei skolas, susidariusias kompensuojant lengvatines keliones, paaiškėtų, jog sostinės viešasis transportas skolų neturi. Dabartinės įmonės problemos nereiškia, kad vadovas dirba blogai", - kalbėjo suspenduotas vicemeras.

R.Adomavičius: "Klausimą, kiek įstaigų reikia savivaldybei, sprendžia ne meras, ne administracija, bet miesto taryba." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Negaili tūkstančių

Atlyginimais negali skųstis ir kitų savivaldybės įmonių vadovai. Pavyzdžiui, bendrovės "Gatvių apšvietimo tinklai", statančios ir prižiūrinčios miesto žibintus, direktoriaus alga I šių metų ketvirtį viršijo 9 tūkst. litų. Iš skandalų neišbrendančių "Vilniaus vandenų", pakirtusių net R.Adomavičiaus karjerą, dabartinio vadovo (jie dėsningai keičiasi sulig valdančiųjų partijų pasikeitimu) atlyginimas siekia 9480 litų. Bendrovės "Grinda", atsakingos ne tik už miesto gatvių tvarkymą, bet ir už benamių gyvūnų priežiūrą, direktorius uždirba beveik 12 tūkst. litų.

Viena kitos veiklą dubliuojančių (savivaldybės atstovų teigimu - papildančių) Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei prieš metus įkurtos viešosios įstaigos "Vilniaus miesto parkai" vadovų atlyginimai atitinkamai siekia apie 4,7 tūkst. ir 4 tūkst. litų. Vilniaus vystymo kompanijos, anksčiau vadintos "Vilniaus kapitaline statyba", vadovas gauna 4,5 tūkst. litų, panašios įstaigos "Atnaujinkime miestą" galva - 6 tūkst. litų algą.

Net visiška atgyvena - savivaldybės valdoma viešoji Pylimo pirtis - direktoriui kas mėnesį garantuoja daugiau kaip 2 tūkst. litų siekiančias pajamas, o nuostolingai veikiančio Vilniaus centrinio knygyno, vasario pradžioje parduoto aukcione, vadovei metų pradžioje dar buvo išmokėtas 3 tūkst. litų atlyginimas.

Privačios bendrovės "V&J Consulting" vadovas, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas:

"Manau, didžiosios dalies įmonių savivaldybei nereikia - visų jų teikiamas paslaugas (kelių tvarkymo, valymo ir panašiai) galima pirkti rinkoje. Dirbdamas meru rėmiausi Estijos sostinės Talino pavyzdžiu. Tas miestas savo įmonių beveik neturi, nedalyvauja paslaugų įmonių valdyme. Talino žinioje yra tik viešojo transporto ir miesto vystymo bendrovės. Kai kuriose kitose bendrovėse, tarkime, vandens tiekėjų, Estijos sostinė yra dalininkė, bet nevaldo kontrolinio akcijų paketo. Mano požiūriu, šis variantas tiktų ir Vilniui: savivaldybė turėtų įmonėse dalį akcijų, o kitos galėtų priklausyti bet kuriam miestiečiui, norinčiam jų nusipirkti.

Kai savivaldybė valdo šimtus įmonių, apie kokią kontrolės ar veiklos kokybę galime kalbėti? Savivaldybių įmonių valdymas neefektyvus, be to, kas galėtų paneigti, kad tokia situacija patogi savo žmones į jas deleguojančioms politinėms partijoms?"

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas:

"Jei savivaldybės įsteigta įmonė reikalinga jos funkcijoms vykdyti, ji, be abejo, turi veikti. Kitaip visi darbai atiteks savivaldybės administracijai. O kai pradeda daugėti etatų, tai vėl atrodo negerai. Vis dėlto atsakyti, kiek įstaigų reikia, kad veikla būtų efektyvi, tikrai negalėčiau. Juolab jog ir privataus kapitalo atėjimas į savivaldybės įmones vertinamas skirtingai. Tarkime, kai kurios savivaldybės išnuomojo savo šilumos tinklus. Kiek esame už tai keikiami?

Ne vieną kartą ir ministrams, ir Seimo nariams sakiau: pagaliau nuspręskime - privataus kapitalo atėjimas yra gerai ar blogai? Privatus verslas bet kuriuo atveju pirmiausia žiūri savo interesų, ir tai suprantama. Jei kalbame apie socialines, kitas būtinąsias paslaugas, privatus verslas, jeigu jo nepažabosime, gali siekti tik savo tikslų, o dėl to kentėtų žmonės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"