Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus krašto išskyrimas kelia abejonių

 
2017 06 09 10:00
Andriejus Stančikas: "Pietryčių Lietuvos plėtros fondas būtų skirtas įvairiems projektams šiame regione finansuoti. Panašūs fondai galėtų būti steigiami ir kitiems regionams."
Andriejus Stančikas: "Pietryčių Lietuvos plėtros fondas būtų skirtas įvairiems projektams šiame regione finansuoti. Panašūs fondai galėtų būti steigiami ir kitiems regionams." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne pirmas siūlymas nuo Kremliaus įtakos tautinėms mažumoms saugotis skiriant daugiau pinigų Pietryčių Lietuvai, Seime svarstomas su dvejonėmis. Viena vertus, pripažįstama, kad daugiataučiams Vilniaus ir Šalčininkų rajonams reikia daugiau dėmesio, tačiau abejojama, ar galima išskirti vieną regioną iš kitų.

Stiprinti vieną ekonomiškai silpniausių ir daugiausia tautinių mažumų, pirmiausia – lenkų, gyvenamą Pietryčių Lietuvos kraštą įkuriant specialų fondą dar 2015 metais paragino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors praėjusią kadenciją keli konservatoriai teikė tai numatančias įstatymo pataisas, Seimas jas atmetė.

Andriejus Stančikas: „Pietryčių Lietuvos plėtros fondas būtų skirtas įvairiems projektams šiame regione finansuoti. Panašūs fondai galėtų būti steigiami ir kitiems regionams.“

Opozicinės parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas prieš kelis mėnesius vėl įregistravo siūlymą įsteigti Pietryčių Lietuvos plėtros fondą. Dabar jam paramą išreiškė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), ragindamas Vyriausybę inicijuoti tokio fondo steigimą. Tačiau parlamente esama ir nemažai abejojančiųjų tokio žingsnio reikalingumu.

Spręstų problemas

Pagal L. Kasčiūno projektą, siūlomas steigti fondas apimtų daugiataučius Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Kaip aiškinama, jie nepakankamai veiksmingai išnaudoja greta jų esančios šalies sostinės potencialą ir pagal savo socialinės bei ekonominės raidos rodiklius atsilieka nuo vidutinio šalies lygio. Fondas veiktų tol, kol ši padėtis pasikeistų.

Atsižvelgdamas į būtinumą veiksmingiau spręsti socialinius ir ekonominius klausimus, didinti patrauklumą investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui, taip užtikrinant regiono stabilų augimą Seimo KRK taip pat siūlo Vyriausybei inicijuoti Pietryčių Lietuvos plėtros fondo įsteigimą, kuris padėtų spręsti regiono socialines ir ekonomines problemas, finansuojant specialius projektus, taip pat padidinti valstybės biudžeto lėšas valstybės melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui bei investicijoms.

Galėtų atsirasti ir daugiau fondų

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad Pietryčių Lietuvos plėtros fondas būtų skirtas įvairiems projektams šiame regione finansuoti. „Kai žinomas fondas – lėšų šaltinis, atitinkamai šiame regione bendruomenės gali įgyvendinti savo idėjas. Atitinkamai jos turi dėl to apsispręsti, diskutuoti, prieiti prie sprendimo, kas joms yra svarbiausia“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Stančiko, Vilnijos kraštas nėra ypatingai specifinis, kai kuriuose šalies rajonuose esama dar blogesnės padėties. Tačiau jo išskirtinumas – čia gausiai gyvenantys tautinių mažumų atstovai.

Ar įkūrus specialų fondą ir skyrus papildomą finansavimą išskirtinai vienam regionui kiti šalies rajonai nesijaustų nuskriausti? A. Stančiko nuomone, panašūs fondai galėtų būti steigiami ir kitiems regionams.

Mažėtų orientacija į Rytus

L. Kasčiūnas tikisi, kad Seimo KRK pritarimas siūlymui steigti fondą Pietryčių Lietuvai suteiks papildomą impulsą reikalui pasistūmėti į priekį ir neliks tik tuščias pareiškimas. Anot jo, komitetas tokį sprendimą priėmė po apsilankymo Vaidotuose, Vilniaus rajone, kur susitiko su vietos bendruomene ir valdžios atstovais. „Kaip suprantu, Vaidotų bendruomenė davė suprasti, kad reikia rūpintis šituo regionu ir ta idėja, kurią gvildename metus ar dar ilgiau, nepaliko abejingų ir Vilniaus rajone, Vaidotuose“, – kalbėjo jis.

L. Kasčiūno teigimu, poreikis Vilniaus kraštui skirti papildomą dėmesį ir finansavimą susijęs su jo daugiatautiškumu ir socialine atskirtimi. „Kai šie dalykai sąveikauja kartu, tai yra ne tik socialinė, bet ir nacionalinio saugumo problema. Savo tyrimais esame įrodę, kad kuo mūsų tautinių bendrijų atstovai yra ant žemesnio socialinio laiptelio, tuo jų asmeninė geopolitinė orientacija labiau nukreipta į Kremlių. Tai yra akivaizdu. Norinti integruoti šiuos žmones į mūsų kultūrinį, politinį, ekonominį gyvenimą, reikia kelti jų gerovę. Tai darant natūraliai mažės ir paralelinės visuomenės apraiškos, ir orientacija į Rytus. Tai yra labai svarbu“, – tvirtino Seimo narys. Tuo pačiu jis akcentavo, kad netolygumai Vilniaus apskrityje yra milžiniški. Sostinė yra turtingas ir visą šalį į priekį vedantis miestas, bet tik išvažiavus iš jo matyti didžiulė socialinė atkirtis. L. Kasčiūnas sako, kad tokio netolygaus išsivystymo, kaip Vilniaus apskrityje, niekur kitur nėra.

L. Kasčiūnas teigė aktyviai ieškantis paramos Seime savo projektui. Svarbiausia čia – sulaukti didžiausios parlamente Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pritarimo, taip pat teigiamos Vyriausybės pozicijos. „Natūralu, kad kalbantis išryškėja tam tikri klausimai. Pavyzdžiui, ar tai turi būti atskiras instrumentas, ar pakanka tą pačią idėją integruoti į regioninės politikos instrumentus, kurie yra ir dabar, ar tai daugiau daryti per Tautinių mažumų departamentą ir t.t.“, – aiškino parlamentaras.

Vis dėlto sulaukti pritarimo fondo steigimui gali būti sudėtinga, nes anksčiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad nereikia išskirti vieno šalies regiono, o būtina stiprinti visus.

Ką pasakysime likusiai šalies daliai?

Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė sako, kad dėl siūlymo steigti Pietryčių Lietuvos plėtros fondą reikia diskutuoti. Vis dėlto kol kas ji linkusi manyti, kad galbūt nereikėtų išskirti vieno regiono iš visų kitų. „Jeigu steigiami atskiri fondai, kaip Pietryčių Lietuvos, o ką mes pasakysime kitai daliai šalies?, – svarstė ji. – Iš esmės neturiu ir negalėčiau pasakyti konkrečios savo pozicijos, reikia išgirsti argumentus. Nesu susipažinusi taip plačiai ir detaliai su savo kolegų argumentais, todėl ir mano komentaras būtų skurdus“.

R. Baškienė galvoja, kad tautinėms mažumoms valstybė turi skirti maksimalų dėmesį, teikti reikiamą paramą ir pagalbą, kad gyvendami Lietuvoje jie jaustųsi puikiai ir būtų pilnaverčiais mūsų šalies piliečiais. „Dėmesys tautinėms mažumoms, socialinės atskirties mažinimo klausimas – ar tam reikia atskiro fondo? Ar nėra kitų būdų padėti? Čia reikia atskiros programos? Galbūt. Priemonių plano? Taip. Šitam regionui reikia daugiau dėmesio“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė, pridurdama, kad pirmiausia problemas reikia spręsti bendradarbiaujant su savivaldybėmis. Esą jeigu merai, seniūnai sako, kad šiam regionui reikia daugiau dėmesio, Vyriausybė ir Seimas turi į tai atsižvelgti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"