Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus savivaldybė nuo spaudos strėlių prisidengė melu

 
2017 08 23 9:15
Nė vienoje kitoje iš 60 šalies savivaldybių, išskyrus Vilnių, namų administratorių rinkimai neorganizuojami. LŽ archyvo nuotrauka

Kilus ažiotažui dėl sostinėje rengiamų daugiabučių administratorių rinkimų ir žiniasklaidai pradėjus domėtis jų teisėtumu, Vilniaus miesto savivaldybės vadovai išsigando ir pradėjo dangstytis nesamu nurodymu iš aukščiau.Tokią įvykių versiją interviu „Lietuvos žinioms“ pateikė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė.

Sostinės vadovai būtent V. Vaičiūnienei priskiria iniciatyvą organizuoti visuotinius administratorių rinkimus sostinėje ir priimti į darbą savivaldybėje naujų darbuotojų. Esą Vilniaus valdžia nėra laisva, o tik vykdo Vyriausybės įpareigojimą.

V. Vaičiūnienei tokie melu besidangstančių politikų pasakymai kelia šypseną. „Tikrai jokių privalomų nurodymų nesu teikusi nei savivaldybei, nei jos atstovams. Esu pateikusi tik paklausimą, kokių veiksmų savivaldybė žada imtis baigiantis prieš 2013 metus paskirtų administratorių veiklos terminui. Apie jokių darbuotojų skaičių padidinimą nesu užsiminusi net užklausose. Tai savivaldybė iš tiesų daro savarankiškai“, – šypsodamasi sakė pašnekovė.

Išsigando žiniasklaidos

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas tvirtina, kad Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje V. Vaičiūnienė ne tik nurodė savivaldybei surengti daugiabučių namų administratorių rinkimus, bet ir priimti į darbą etatinių darbuotojų šiems rinkimams organizuoti.

Tai V. Benkunskas ne kartą viešai teigė žiniasklaidai, o liepos 26 dieną – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame po balsavimo nuspręsta savivaldybėje įsteigti 19 papildomų etatų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš jų penki dirbs savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriuje. Anksčiau savivaldybė teigė, kad daugiabučių rinkimams organizuoti laikinai – keturiems mėnesiams – įsteigs 30 etatų, bet vėliau vietoj laikinų darbuotojų priims nuolatinius.

Vicemeras V. Benkunskas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad rinkimus organizuoti sostinės valdžią verčia Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje. „Vyriausybės atstovas parašė raštą, kad savivaldybė turi organizuoti rinkimus 4 tūkst. daugiabučių namų. Šiuo atveju savivaldybė jau neturi jokios pasirinkimo laisvės. Darbas yra labai didelis ir sudėtingas, reikalaujantis labai didelių išteklių – tiek žmogiškų, tiek finansinių. Bet šiuo atveju vykdome Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimą“, – tikino politikas.

Kaip žinoma, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį organizuos daugiabučių administratorių rinkimus ir kvies juose dalyvauti daugiau kaip 130 tūkst. butų savininkų, gyvenančių maždaug 4 tūkst. daugiabučių. Rinkimai, kurių teisiniu pagrindu abejoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei administratorių pasamdyti teisininkai, neoficialiais skaičiavimais, gali kainuoti apie 2 mln. eurų.

V. Vaičiūnienė stebisi Vilniaus politikų kalbomis. „Situacija yra keista, šiek tiek komiška, bet nestebina, – šypsojosi ji. – Kilus žiniasklaidos susidomėjimui daugiabučių administratorių rinkimais, manau, savivaldybės atstovai nuo paleistų į ją strėlių norėjo prisidengti savivaldybės priežiūrą vykdančių pareigūnų vardu ir neva jai privalomu nurodymu.“

Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje pavasarį užklausė Vilniaus miesto savivaldybę, kokių veiksmų ji žada imtis baigiantis administravimo sutarčių, sudarytų dar iki Civilinio kodekso nuostatų pakeitimo ir netaikant Civiliniame kodekse numatytos administratorių atrankos procedūrų, galiojimo terminui. Savivaldybė pažadėjo atsakymą pateikti, tačiau iki šiol nepateikė.

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį organizuos daugiabučių administratorių rinkimus ir kvies juose dalyvauti daugiau kaip 130 tūkst. butų savininkų, gyvenančių maždaug 4 tūkst. daugiabučių.

Vietoj atsakymo savivaldybė, „Lietuvos žinių“ duomenimis, pati pateikė užklausą Vyriausybės atstovui dėl teisės aktų išaiškinimo. Šiuo metu toks atsakymas, pasak V. Vaičiūnienės, yra rengiamas. „Jeigu jums reikia įsitikinti, kuri šalis meluoja ar nemeluoja, kuri teisi ar netesi, siūlau paprašyti savivaldybės atstovo teiginius patvirtinančių dokumentų kopijų. Aš reikalavimų rengti rinkimus neteikiau, tai tokių kopijų pateikti negaliu“, – laikraščiui teigė V. Vaičiūnienė.

Laiku neatliko darbo

Nė vienoje kitoje iš 60 šalies savivaldybių, išskyrus sostinę, namų administratorių rinkimai neorganizuojami. Todėl „Lietuvos žinios“ klausė Vyriausybės atstovės, kokia jos nuomonė dėl rengiamos gyventojų apklausos – ar ji būtina?

V. Vaičiūnienės nuomone, teisiškai situacija nėra paprasta, tačiau savivaldybė į Vyriausybės atstovo paklausimą esą reagavo kiek netikėtai. „Savivaldybės reakcija, užsidegimas įgyvendinti Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas gali sukelti skaidrumo ir teisėtumo užtikrinimo klausimų“, – sakė ji.

Vyriausybės atstovė priminė, kad savivaldybė daugumą administratorių paskyrė prieš 2013 metus, kai galiojo senoji tvarka. Tuomet administratoriai nebuvo atrinkti pagal naująją tvarką ir jie nebuvo patikrinti pagal nustatytus naujus kriterijus. V. Vaičiūnienė išvardijo keletų naujų sąlygų.

Vilda Vaičiūnienė: „Situacija yra keista, šiek tiek komiška, bet nestebina.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Pirma sąlyga: ar bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikiantis asmuo nėra susijęs su šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjais, asmenimis, teikiančiais atliekų vežimo paslaugas, liftų priežiūros, kai jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje; taip pat kitais asmenimis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą.

Antra sąlyga, kuri turėjo būti patikrinta po 2013 metų: ar administratoriai buvo skirti atsižvelgiant į patalpų bendraturčių valią. V. Vaičiūnienės nuomone, pagal šiuos du kriterijus daugelis penkeriems metams paskirtų administratorių nebuvo patikrinti.

„Net ir skiriant administratorius prieš pat įsigaliojant naujai tvarkai, jiems buvo numatyta sąlyga, kad jie skiriami tol, kol Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka bus sureguliuotas bendrojo naudojimo pastatų administravimas, bet ne ilgiau kaip iki 2017 metų gruodžio 31 dienos“, – teigė V. Vaičiūnienė.

Jos nuomone, Vilniaus savivaldybė iki šiol nėra įvykdžiusi, kaip to reikalauja teisės aktai, daugiabučių administratorių, kurių dėl įvairių priežasčių neišsirinko patys gyventojai, paskyrimo. „Negaliu sakyti, kad visų daugiabučių namų, nes tikrai dalis administratorių paskirti pagal galiojančią tvarką ir jiems neturėtų būti taikomas reikalavimas vykdyti (tikrinimo ar perrinkimo – red.) procedūras“, – kalbėjo V. Vaičiūnienė.

Parengė dirvą pažeidimui

Ji teigė matanti dvi labai stiprias suinteresuotas šalis – savivaldybę ir esamus daugiabučių administratorius. „Vyriausybės atstovas nori likti nuošalyje ir prižiūrėti, kaip savivaldybė vykdo teisėtumą, bet nesikišti į dviejų suinteresuotų šalių santykius“, – poziciją aiškino pareigūnė. Jos manymu, išlikti rinkoje nori dabar paslaugas teikiantys administratoriai, o savivaldybės įmonė „Grinda“ – į rinką patekti.

Vyriausybės atstovas pagal teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus ir teises atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą – stebi, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.

V. Vaičiūnienė mano, kad rinkimų nereikėtų, jeigu savivaldybė per pereinamąjį laikotarpį iki 2014 metų būtų paskyrusi (patikrinusi) daugiabučių administratorius pagal 2013 metais įsigaliojusią naująją tvarką. Šių naujų sąlygų niekaip neatitiktų į daugiabučių administratorių sąrašą pernai įtraukta Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“, nes jos pagrindinė akcininkė valdo tokias įmones kaip Vilniaus šilumos tinklai ir „Vilniaus vandenys“, o tai teisės aktai draudžia.

Vis dėlto „Grindos“ įtraukimas į sąrašą, V. Vaičiūnienės nuomone, dar nėra pažeidimas, tik ketinimas vykdyti veiklą. „Tai yra galimas pažeidimas ateityje“, – pažymėjo ji.

Kaip rašė „Lietuvos žinios“, Konkurencijos taryba liepą nurodė Vilniaus savivaldybei pakartotinai įvertinti įsakymo įtraukti „Grindą“ į daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančių įmonių sąrašą ir pažymėjo, kad šiuo metu sąraše kartu su „Grinda“ yra apie 40 privačių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nuomone, savivaldybei suteiktos kontrolės funkcijos gali trukdyti užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir paskatinti piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis tuo atveju, jeigu jos įmonė „Grinda“ konkuruotų su privačiais namų administratoriais.

„Savo įmonei savivaldybė gali pavesti daugiabučių administravimą tik tada, kai galima pagrįsti, jog nėra nė vieno legalaus ūkio subjekto, norinčio teikti tokias paslaugas“, – teigė Konkurencijos taryba.

V. Vaičiūnienė sutinka su Konkurencijos tarybos išvadomis, kad naujo rinkos dalyvio – savivaldybės kontroliuojamos „Grindos“ – atsiradimas gali sudaryti sąlygas pažeisti sąžiningą konkurenciją ir skatinti piktnaudžiavimą savivaldybei suteiktomis teisėmis.

Kita vertus, ji pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas numato išimtis, kai savivaldybės valdomi asmenys gali atlikti ūkinę veiklą rinkoje, jeigu atitinka tris sąlygas. Pirma, jeigu ši veikla būtina siekiant patenkinti bendruomenės bendruosius interesus. Antra, jeigu kiti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, tokios veiklos nevykdo. Trečia, jeigu dėl tokios veiklos savivaldybės įmonei nebus teikiama privilegijų ar diskriminuojami kiti rinkos dalyviai.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, Vilniaus savivaldybė į Konkurencijos tarybos rekomendaciją neatsižvelgė ir neplanuoja savo įmonės išbraukti iš įmonių, galinčių teikti daugiabučių administravimo paslaugas, sąrašo. Nors šiuo metu klientų neturi, ją ketinama įtraukti į rinkimų biuletenį, pagal kurį gyventojai galės rinktis savo namo prižiūrėtoją.

Vicemeras V. Benkunskas teigia, jog Vilniuje susiformavusi tam tikra monopolinė grupė, užimanti didelę dalį daugiabučių administravimo rinkos ir daranti didelį pelną gyventojų sąskaita. Tuo metu „Grindos“ būsima veikla šioje rinkoje kainodaros ar paslaugų kokybės atžvilgiu, vicemero įsivaizdavimu, turėtų tapti veiklos etalonu, būti pavyzdys kitoms įmonėms.

Vyriausybės atstovės V. Vaičiūnienės nuomone, konkurencija šioje rinkoje yra gana didelė, nes veikia apie 40 daugiabučių administratorių. Kita vertus, per metus mieste pakeičiami tik apie 80 administratorių, todėl V. Vaičiūnienė mano, kad gyventojai nepakankamai aktyviai domisi paslaugų, už kurias moka, kokybe. „Jie labiau vertina šias paslaugas kaip prievolę, kurios negali atsisakyti. Nors iš tiesų taip nėra“, – pabrėžė ji.

KOMENTARAS

Abejoja rinkimų būtinumu

Daugiabučių administratorių rinkimų, kurie, neoficialiais skaičiavimais, gali kainuoti apie 2 mln. eurų, teisiniu pagrindu abejoja Seimo Teisės ir teisėkūros komitetas bei verslo teisės paslaugų Baltijos šalyse lyderės advokatų kontoros COBALT teisininkai.

Teisininkų nuomone, nei galiojantis Civilinis kodeksas, nei administratorių skyrimo tvarka nenumato, kad praėjus penkerių metų terminui, kuriam buvo paskirti dabartiniai administratoriai, reikėtų iš naujo juos rinkti.

Tai reikėtų daryti tik tuo atveju, jeigu bent penktadalis daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikštų pageidavimą spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybė gautų namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.

„Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, administratoriaus paskyrimas daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui“, – teigė Seimo Teisės ir teisėkūros komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"