Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus savivaldybei gresia nuo liūties nukentėjusiųjų ieškiniai

 
2017 06 30 14:06
Lietuvos teismų praktikoje jau yra buvę keli pergalės prieš savivaldybę atvejai

Nors per šalį praūžusios audros padariniai dar tik skaičiuojami, aiškėja, kad liūtis gali gerokai paploninti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, mat galimybė verslui ir gyventojams prisiteisti patirtus nuostolius ne tokia jau miglota, kaip gali manyti dalis nukentėjusiųjų.

Draudikai skaičiuoja ketvirtadienį Lietuvoje praūžusios audros padarytą žalą. Skaičiuojama, kad vidutinė padaryta žala siekia apie 500–600 eurų, o bendra žalos suma viršys 200 tūkst. eurų.

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad liūtis ir audra įmonės klientams padarė nemažiau kaip 200 tūkst. eurų žalos, vidutinis nuostolis – per 600 eurų. Tuo metu kita draudimo bendrovė „Ergo“ teigia, kad prognozuojama jos klientų žala dėl audros gali viršyti 27 tūkst. eurų, o vidutinė vienos žalos suma – 484 eurus.

„Jei važiuojant per gilią balą vanduo pasiekia oro paėmimo vamzdį, vanduo yra įsiurbiamas į automobilio variklį ir nepataisomai jį sugadina. Dažnai per dideles liūtis tenka ne tik siųsti pagalbos kelyje tarnybą, kad ištrauktų automobilį iš vandens, bet ir keisti variklį. Hidrosmūgio sukelti nuostoliai priklauso nuo automobilio ir gali svyruoti nuo 1,5 iki 10 tūkst. eurų“, – tvirtino „If“ draudimo transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

Su tuo Vilniuje ketvirtadienį susidūrė ne vienas vairuotojas. Ar jie gali iš savivaldybės reikalauti kompensacijos?

Advokatų kontoros „Cobalt“ komercinių ginčų praktikos grupės vadovas Marius Inta komentuodamas situaciją LŽ teigė, kad žalos atlyginimo iš savivaldybės ar kitų asmenų galima siekti, jeigu įrodoma, jog žala atsirado dėl šių asmenų padarytų pažeidimų. Pavyzdžiui, dėl savivaldybės pareigos užtikrinti savivaldybės kelių, su jais susijusių kitų objektų (lietaus surinkimo įrenginių, gatvių apšvietimo sistemų, pan.) priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Būtina nustatyti, kad žalą lėmė būtent tokie pažeidimai.

Tikėtina, kad draudimo bendrovės, išmokėjusios tūkstantines kompensacijas nuketėjusiems imsis ieškoti, kas joms atlygintų patirtus nuostolius. Tokiu atveju bendrovės galėtų kreiptis į teismą ir pačios reikalauti atlyginti žalą. Pasak teisininko, kiekviena draudimo bendrovė tai turėtų nuspręsti individualiai, mat natūralu, kad didelė liūtis – gamtos reiškinys, todėl toks liūties faktas savaime nelemia draudimo bendrovės atgręžtinio reikalavimo teisės į savivaldybę.

Tiesa, teisininkas pridūrė, kad nebūtinai visi akmenys turi skrieti tik į savivaldybės daržą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, jog savivaldybė kelių priežiūros paslaugas perka iš trečiųjų asmenų, todėl kyla pastarųjų asmenų atsakomybės klausimas“, – tvirtino jis.

M. Intos teigimu, ginčo trukmė panašaus pobūdžio bylose skiriasi ir gali svyruoti nuo 6 mėnesių iki keleto metų. Pasiteiravus apie perspektyvas laimėti tokį ginčą, M. Inta tvirtino, jog kiekvienas atvejis – individualus, tačiau Lietuvos teismų praktikoje jau yra buvę keli pergalės prieš savivaldybę atvejai.

„Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų, kurioje buvo keliamas draudiko reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei atlyginti žalą, padarytą audros metu ant automobilio užvirtus medžiui, priteisė reikalaujamą sumą. Teismas sprendė, jog nepaisant fakto, kad draudiminio įvykio kilimo metu smarkiai lijo su perkūnija, pūtė stiprus vėjas, tačiau nagrinėjamu atveju tai neatitinka nenugalimos jėgos kriterijų ir nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės pareigos tinkamai rūpintis keliais. Kitoje byloje teismas priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės žalos atlyginimą, kai dėl vandens sankaupos važiuojamojoje kelio dalyje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis“, – pavyzdžius vardijo M. Inta.

Pasak teisininko, vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar verta bylinėtis, ar bylos baigtis bus sėkminga, niekada nebūna.

Marius Inta

„Tik detali su patirta žala susijusių aplinkybių, informacijos bei dokumentų analizė turėtų būti pagrindu apsisprendžiant, ar teismo ginčą inicijuoti. Čia svarbiausia, kaip jau minėta anksčiau, analizuoti, kokias pareigas savivaldybė turi kelių ir kitų viešosios infrastruktūros objektų priežiūros srityje ir ar šios pareigos buvo pažeistos. Todėl, pavyzdžiui, jei asmuo pageidautų bylinėtis dėl liūties sugadinto skėčio, sąžininga būtų rekomenduoti tokio ginčo net nepradėti. Nes savivaldybė nei pareigos, nei objektyvių galimybių reguliuoti liūties ir jos stiprumo neturi“, – teigė jis.

LŽ primena, kad kai kurie verslininkai prabilo apie nuostolius dar tą pačią dieną. Prekybos centrus „Unideco“ ir „Medžio centras“ Vilniuje valdantys verslininkai ketina kreiptis į teismą dėl savivaldybės įmonės „Grinda“ teikiamų paslaugų nevykdymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Verslininkų žodžiais, nuostoliai siekia 59 tūkst. eurų.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"