TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus savivaldybėje – žalia šviesa legendinio šachmatininko V.Mikėno paveldo naikinimui

2014 03 31 14:04
1984-aisiais dabartinių Prezidentūros rūmų Baltosios salės scenoje Vladas Mikėnas (centre) ėjo garbingas pasaulio pirmenybių pretendentų mačo vyriausiojo arbitro pareigas. Ar po 30 metų (2014-aisiais) į Prezidentūrą įžengs Vilniaus meras A.Zuokas, užsimojęs sunaikinti V.Mikėno kūrybinį paveldą?

Naujųjų išvakarėse sostinės meras Artūras Zuokas su savo komanda priėmė sprendimą skubiai panaikinti Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklą. Įdomiausia, jog tame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje apie tai net nediskutuota - su niekuo nepasitarę, neišklausę specialistų nuomonės A.Zuokas ir jo žmonės nusprendė, kad tokios mokyklos Vilniui nebereikia. 

Tikėdamiesi sustabdyti į šalies prezidento postą besiveržiančio A.Zuoko griaunamąją veiklą, Vilniaus šachmatų visuomenės atstovai kreipiasi į tautą atviru laišku.

***

ATVIRAS LAIŠKAS

Europos Parlamentas, remdamasis mokslininkų išvadomis, 2012-ųjų kovo 13 d. Strasbūre pritarė moksleivių šachmatų mokymo Europoje plėtojimo programai ir paragino valstybes nares diegti šachmatų mokymą savo švietimo sistemose. Nepaisant visuotinio šachmatų pripažinimo Europos bendruomenėje ne tik sportu, bet ir šiuolaikinės švietimo sistemos sudėtine dalimi - intelekto ugdymo priemone, Europos Sąjungos narės Lietuvos Respublikos prezidento posto siekiantis sostinės meras Artūras Zuokas pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 12 11 sprendimą, kuriuo Švietimo, kultūros ir sporto departamentui pavedama, tarp kitų dalykų, iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklą, įjungiant intelekto žaidimus į fizines galias ugdančių sporto šakų „kolūkį“, „Tauro“ sporto mokykloje. Tokio sprendimo įgyvendinimas pasuktų Lietuvos sostinės šachmatų ir šaškių istorijos ratą atgal į XX amžiaus pokario laikotarpį.

Šiuolaikiniai tarptautiniai pedagoginiai ir psichologiniai tyrimai, atlikti Anglijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Moldovoje, Rusijoje, Venesueloje, Vokietijoje ir kitose šalyse, įrodė itin didelę šachmatų žaidimo naudą vaikų intelekto, asmenybės ugdymui. Panašų teigiamą poveikį vaikams turi ir kiti populiarūs intelekto žaidimai – šimtalangės ir paprastosios šaškės.

Pasaulinio garso Lietuvos šachmatininkas Vladas Mikėnas, 1948-1970 m. vadovavęs Respublikiniam šachmatų ir šaškių klubui, geriau negu kas nors kitas suvokė, kad intelekto žaidimai, vegetuodami bendruose dariniuose su fizinius gebėjimus ugdančiomis sporto šakomis, neturi ateities perspektyvų. Jo iniciatyva Respublikinis klubas 1970 m. lapkričio 1 d. buvo reorganizuotas į Vilniaus specializuotą šachmatų ir šaškių sporto mokyklą. Per trumpą laiką sporto mokykla tapo svarbus sostinės kultūros židinys, šachmatų ir šaškių gyvenimo, mokymo ir metodikos centras, čempionų kalvė. Čia išugdytos kelios kartos sportininkų, kurie garsina Lietuvos sostinės vardą, sudarytos galimybės sostinės vaikams, moksleiviams mokytis šachmatų ir šaškių žaidimų, atskleisti ir tobulinti savo gebėjimus naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, dalyvauti sportinėse varžybose. Nors emigracijos procesai, ekonomikos sunkmetis, minimalus finansavimas apribojo veiklos galimybes, Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokykla pagal 2012 m. darbo rodiklius tapo Lietuvos sportininkų ugdymo centrų konkurso nugalėtoja didžiųjų miestų grupėje ir 2013 m. pradžioje buvo apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės įsteigta taure. 2013-ųjų pabaigą vainikavo trenerio Edvard Bužinskij auklėtinio Anri Plaksij įspūdingas rezultatas, pasiektas Prancūzijoje. Vilnietis tapo pasaulio jaunimo šimtalangių šaškių čempionu, pralenkęs 35 varžovus iš 14 šalių.

Kai Strasbūre įvairių šalių 392 europarlamentarai aprobavo Europos moksleivių šachmatų mokymo programą, ir šalies didžiausios politinės partijos išreiškė paramą programos siekiams, pasirašydamos atitinkamus susitarimus su Lietuvos šachmatų federacija, kai bilijonas žiū-rovų internetu stebėjo 2013 m. pasaulio šachmatų čempionato mačą tarp Magnuso Karlseno ir Višvanatano Anando, sukėlusį naują šachmatų populiarumo bangą pasaulyje, kai vos ne kasdien į sostinės šachmatų ir šaškių sporto mokyklą kreipdavosi vaikai, panorę mokytis nuostabaus karališkojo žaidimo, tuo metu Vilniaus savivaldybės valdininkai, atsakingi už sporto pažangą, subrandino viduramžiais dvelkiantį planą panaikinti specializuotą intelekto sporto šakų mokyklą, susijusią su legendinio šachmatininko Vlado Mikėno gyvenimu ir pedagogine veikla.

Beje, jeigu Vilniaus savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje ir panašių, fizines galias ugdančių mokyklų sujungimo planas sukėlė didelių diskusijų ir abejonių, tai Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos panaikinimo – prijungimo prie „Tauro“ sporto mokyklos atskiru klausimu jokio svarstymo ir balsavimo, kaip rodo video įrašas, nebuvo. Šis punktas, užmiršus jį apsvarstyti, tiesiog buvo perrašytas iš projekto į sprendimą. Buvo balsuojama tik dėl jungiamų į Vilniaus sporto centrą mokyklų skaičiaus ir dėl pritarimo Vilniaus sporto centro steigimui.

. Visuomenės, sporto organizacijų atstovai, Lietuvos šachmatų ir šaškių federacijų vadovai, žymūs politikai, buvę Lietuvos Respublikos vadovai Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas, Vydas Gedvilas, pasirašytuose kreipimuose į Vilniaus savivaldybę, tiek reorganizacijos pradžioje 2010 04 20, tiek 2013 m. gruodžio 23 d., išreiškė nuomonę, kad Vilniaus specializuota šachmatų ir šaškių sporto mokykla, kultivuojanti specifines ir nebrangias sporto šakas, turinti senas tradicijas, pasitikėjimo teise valdomą treniruočių ir varžybų bazę, aukštos kvalifikacijos trenerius, gerus darbo rezultatus turi išlaikyti atskiros biudžetinės įstaigos statusą, kaip tai planuojama kitų specializuotų mokyklų – futbolo ir krepšinio atžvilgiu.

Iš tiesų, būtent šios sporto šakos turi kai ką bendro su šachmatais. Futbolas dažnai vadinamas šachmatais žaliojoje vejoje ir čia žaidimas galva, ypač vartų prieigose turi svarbią reikšmę. Krepšinį pasaulio čempionas Robertas Fišeris, pagal vidinę žaidimo dinamiką, pavadino artimiausiu šachmatams. Kaip krepšinyje, šachmatuose manevruojama tol, kol poziciniu žaidimu paruošiamas prasiveržimas ir lemiamas smūgis.

Idėją „stambinti sporto mokyklas“ ir „naikinamų sporto mokyklų šakas paskirstyti tarp likusių sporto mokyklų“ savivaldybei pasiūlė Vilniaus sporto mokykla „Tauras“ 2010 m., kai reorganizatorių planai numatė jos likvidavimą ir išnykimą steigiamame masiniame sporto šakų kooperatyve - sporto centre. Paslapčiomis buvo sukurta ir konkreti sporto mokyklos „Tauras“ susistambinimo schema, „donoru“ (t. y. naikinamu objektu) ne itin išrankiai pasirinkus absoliutų „svetimkūnį“, antipodą raumenis ir judesius ugdančioms šakoms – Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklą. Nuostabu, bet šis primityvus „Tauro“ išlikimo planas intelekto sporto šakų mokyklos sunaikinimo sąskaita, rado kelią į reorganizavimo dokumentus ir sprendimo projektą.

Deklaruojami Vilniaus biudžetinių sporto mokyklų reorganizavimo tikslai – racionalus finansinių išteklių naudojimas, aukštos sportininkų ugdymo kokybės užtikrinimas, vaikų laisvalaikio užimtumo pagerinimas. Atidžiau pažvelgus į internete skelbtą „Reorganizavimo galimybių studiją“, kurios pagrindu buvo parengti sprendimai, matyti, kad Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos panaikinimo atveju labiau tikėtini visai priešingi rezultatai.

1984 metais Gario Kasparovo (kerpa juostą) ir Vasilijaus Smyslovo (šalia G.Kasparovo iš dešinės) iškilmingai atidarytas Vilniaus šachmatų klubas liko tik gražus prisiminimas. Dabar grėsmė kilo paskutiniam šachmatų ir šaškių kultūros mohikanui - Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos panaikinimas Lietuvos sostinę (ir Lietuvą) paverstų nykia šachmatų provincija.

Ši sporto mokykla, optimizavusi savo struktūrą, dabar, kaip ir buvusiais ekonominės blokados laikais, turi tik 2 pedagoginio administracijos personalo darbuotojus ir 2,5 etato ūkinių darbuotojų, su minimaliais atlygiais ,treniruočių ir varžybų bazės (300 kv. m.) priežiūrai (valytoja, ūkvedė ir 0,5 etato darbininko) – iš viso 4,5 etato (studijoje nurodytas „barzdotas“ 6,25 etatų skaičius neatitinka realybės). Pareigybių ir etatų sąrašo prieš ir po reorganizavimą palyginimas atskleidžia, kad Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos prijungimas prie „Tauro“, numatomas prancūzišku pleiskanotos galvos gydymo metodu – giljotina, „nukertant“, be trenerių, visą 4,5 etato pedagoginį administracijos ir ūkinį personalą (net ir 0,5 etato darbininką-įgudusį šachmatų figūrų, lentų restauratorių ir laikrodžių bei inventoriaus remonto meistrą) ir tai duos tik mizerišką ekonominį efektą. Išeitinės pašalpos ilgamečiams darbuotojams tą efektą padarys nulinį, o mintis, kad mokyklos likvidavimo kaina sutaupytos (t. y. atimtos) lėšos ateityje sugrįš būtent šachmatų ir šaškių sportui, atrodo komiškai.

Kokybinio šachmatininkų ir šaškininkų ugdymo šuolio tikimybė, panaikinus specializuotą šių šakų mokyklą, labai abejotina. Šiuolaikiniai šachmatai ir šaškės – sudėtingas, savitas minties darbo, skaičiavimų ir vertinimų pasaulis, apimantis didelę grupę intelekto žaidimų ir rungčių (klasikiniai, korepondenciniai, R. Fišerio šachmatai, šachmatų kompozicija, šimtalangės ,braziliškos, paprastos, šiuolaikinės šaškės, kompozicijų sprendimų ir sudarymų rungtys ir kt.), susijusių su dideliais teorinės ir varžytinės informacijos srautais, kompiuterinių technologijų panaudojimu, kompiuterinėmis mokomosiomis programomis ir duomenų bazėmis, programuoto mokymo diegimu treniruočių procesuose.

Pagal reorganizavimo galimybių studijos schemą, į pertvarkos atliekas nurašius du specializuotos intelekto sporto šakų pedagoginius administracijos darbuotojus, kurie rūpinasi organizaciniu ir metodiniu treniruočių, dalyvavimo varžybose proceso aprūpinimu, metodine informacine pagalba treneriams – technikos universiteto doktorantę ir tarptautinį šachmatų didmeistrį, diplomuotą pedagogą, vietoj jų sporto mokykloje „Tauras“ atsiras universalus šachmatų ir šaškių, tinklinio, stalo teniso žaidimų kuratorius-direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Tokia permaina pasiekti aukšto ugdymo kokybę – uždavinys nelengvas, tačiau Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos sunaikinimo dėka „Tauras“, pagal galimybių schemą, išlaiko beveik visą savo didžiulį administracinį personalą (iš 17,5 etatų numatoma atsisakyti tik 2 valytojų ir 0,5 etato slaugytojos). Yra vilties, kad tarp kiemsargių ir budinčių penketuko atsiras koks nors šachmatų ir šaškių mėgėjas, galintis atlikti šių žaidimų kuratoriaus konsultanto funkcijas.

Iš kitos pusės, „Tauro“ sporto mokyklos galimybės, net prisijungus šachmatų ir šaškių sporto šakas, dar sumažinti 2,5 etato savo personalo, rodo joje esamos darbo jėgos perteklių, kurį apmažinus būtų pasiektas panašus ekonominis taupymo efektas be Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos panaikinimo.

Dar daugiau, „Tauro“ sporto mokykloje užpatentuotą sporto mokymo įstaigų jungties principą, pagal prancūzų gydytojo Ž. I. Giljoteno metodą, pritaikius sporto mokyklų įjungimui į kuriamą Vilniaus sporto centrą, pvz. suporavus mokyklas ir parinkus „donorus“ kazino arba rusiškos ruletės principu, galima gauti iš tiesų grandiozinį ekonominį efektą. Arba bent jau suvokti Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos panaikinimo schemos absurdiškumą.

Ar bus išgirstas Vilniaus savivaldybėje, kur itin aukštai vertinamos ekspertų, konsultantų paslaugos, visuomenės balsas, sustabdytas beprasmiškas Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklos naikinimas, savivaldybės sprendimas, pakertantis intelekto sporto žaidimų šaknis, pažeidžiantis sostinės vaikų, jaunimo, neįgaliųjų interesus, ignoruojantis šachmatų ir šaškių specifiką, kenkiantis atstovavimui ir ryšiams su federacijomis, rėmėjais, atimantis teisę į turtą ir patalpas, nubloškiantis šachmatų ir šaškių sporto šakas atgal į tolimus XX a. laikus, užbraukiantis žymiausio Lietuvos šachmatininko, šachmatų kultūros puoselėtojo Vlado Mikėno ir jo bendradarbių ištisų dešimtmečių kuriamojo darbo pastangas?

2010 m. balandžio 17 d. žymiausio Lietuvos šachmatininko Vlado Mikėno atminimui, įvertinant jo nuopelnus Lietuvos šachmatų kultūrai, buvo išleistas proginis pašto ženklas ir vokas „Vladui Mikėnui-100“. Netrukus bus paminėtos 104-osios pasaulinio garso šachmatininko gimimo metinės.

Jeigu Estijoje atmintinos vietos, susijusios su žymiausio estų šachmatininko Pauliaus Kereso gyvenimu, yra pagarbos ir nacionalinio pasididžiavimo objektai (kaip Pauliaus Kereso šachmatų namai Taline), tai jo bendražygio Vlado Mikėno kūrybiniam paveldui Vilniuje rodoma nepagarba ir gresia barbariško sunaikinimo ir užmiršimo pavojus.

Dabar, kai Europos ir kitose šalyse vaikų šachmatų mokymui skiriama daug pastangų ir lėšų, sostinės savivaldybėje užsimota grąžinti šachmatų ir šaškių sportą atgal į XX a. pokario laikus, o sporto valdininkų sprendimai primena bankroto administratorių veiksmus.

Intelekto sporto šakoms reikalingi ne naikinimo, regreso planai, o renesanso ir pažangos programa. „Reikia tokių sprendimų, kurie ... gyvenimą padarytų geresnį“ – tai kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Artūro Zuoko žodžiai (Vilniaus diena 2014 01 30-02 05, Nr. 5).

Vilniaus žmonių gyvenimo geresnio nepadarys savivaldybės sprendimas panaikinti 1970 m. Vlado Mikėno iniciatyva įkurtą Vilniaus miesto šachmatų ir šaškių sporto mokyklą.

Daugumai žymių praeities ir dabarties politikų būdingas bruožas – pagarba šachmatų žaidimui, kuriuos pasaulio literatūros klasikas Volfgangas Gėtė pavadino žmogaus proto tiriamuoju akmeniu. Kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus Artūras Zuokas turi pasirinkimą: išgirsti žmonių nuomonę ir parodyti pagarbą šachmatams arba mėginti žengti į Prezidentūros rūmus per legendinio šachmatininko Vlado Mikėno kūrybinio paveldo griuvėsius.

Pasirašo:

Edvard Bužinskij - Lietuvos šaškių federacijos viceprezidentas, tarptautinis didmeistris, tarptautinės kategorijos treneris

Alius Mikėnas - šachmatininko Vlado Mikėno fondo prezidentas

Andrius Tučkus - Vilniaus šachmatų federacijos prezidentas

Vidmantas Zaura - Vilniaus šachmatų federacijos viceprezidentas

Pavelas Rubinas - tarptautinis didmeistris, šachmatų treneris

Svetlana Laima Zemleckienė - neįgaliųjų „Naujojo teatro“ direktorė, šachmatininkė

Artūras Bardzilauskas - VŠĮ Socedukacijos ir kultūros centro „Ateik“ prezidentas, šachmatininkas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"