TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus senamiesčio likimu susirūpino Europos Parlamentas

2016 03 03 8:16
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europos Parlamento (EP) Kultūros ir Švietimo komiteto pirmininkė Silvia Costa kreipėsi į Europos Komisiją, reikšdama susirūpinimą, kad šiuo metu Lietuvoje rengiama UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio tvarkymo koncepcija gali sukelti grėsmę šiam unikaliam istoriniam objektui. Lietuvos Kultūros ministerija teigia taip pat sulaukusi daug abejonių šiuo projektu, todėl skirsianti jam ypatingą dėmesį.

„Vilniaus istorinis centras dėl jo neįkainojamos vertės, autentiškumo ir vientisumo 1994 metais yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Planuojama statybų plėtra Vilniaus senamiestyje (toks projektas buvo pristatomas Lietuvos Kultūros paveldo departamento(KPD), pavaldaus Kultūros ministerijai, interneto puslapyje iki 2016 vasario 1 dienos) tokiam Senamiesčio statusui kelia pavojų. Jei šie planai bus įgyvendinami, Vilniaus senamiesčio vizualinis vientisumas ir jo išraikša bus iš esmės pažeisti“, – vasario 29 dieną Europos Komisijai perduotame rašte pažymi S. Costa.

Kaip skelbė „Lietuvos žinios“, didelės visuomenės reakcijos sulaukė šiuo metu KPD užsakymu rengiamas Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas. Nerimaujama, kad dokumentas, numatantis istorinių zonų atkūrimą Vilniaus senamiestyje, gali atverti vartus naujoms statyboms sostinės širdyje – dėl to kiltų grėsmė, kad UNESCO saugomas Vilniaus senamiestis ateityje galėtų būti įtrauktas į pavojuje atsidūrusių Pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Domisi rekomendacijomis

„Jei Europos Komisija žino apie šiuos (Lietuvos – red.) planus, ar, Komisijos manymu, neturėtų būti atliktas tinkamas poveikio paveldui įvertinimas? Ar tokie planai nereikštų rimto Senamiesčio architektūrinio ir miesto planavimo nuoseklumo bloginimo? Kokias rekomendacijas Komisija ketina teikti Lietuvos valdžios institucijoms? Ar kokie nors Europos Sąjungos fondai prisideda prie Vilniaus senamiesčio renovacijos/išsaugojimo?“, – laiške Europos Komisijai domisi S. Costa.

Rašytiniai europarlamentarų paklausimai Europos Komisijai – viena iš šios institucijos kontrolės priemonių. Galutinį sprendimą, kaip vertinti būsimąjį Vilniaus senamiesčio tvarkymo planą, turėtų priimti UNESCO būstinė Paryžiuje.

Vilniaus senamiesčio tvarkymo planu vadinamas dokumentas pradėtas rengti 2008 metais, bet realius kontūrus įgavo po 2013 metų rugsėjo, kai buvo patvirtintas Senamiesčio vertingųjų savybių aktas. Šis saugomai kultūros paveldo vietovei itin svarbus planavimo dokumentas turėtų užtikrinti senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą, nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių jo tvarkymo priemonių sistemą.

Baiminasi užstatymo

Abejones dėl planavimo procedūros išsakančios Vilniaus senamiesčio išsaugojimu susirūpinusios visuomenės atstovai baiminasi, kad ir galutiniame variante išliks reguliavimas, lemsiantis ne senojo miesto išsaugojimą, bet spartesnį jo užstatymą.

„Ypač didelį nerimą kelia plane numatomas „istorinių zonų atkūrimas“. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme teigiama, kad kultūros paveldo objektai atkuriami tik išimtiniais atvejais. Šiame dokumente atkūrimo sąvokos reikšmė varijuoja nuo „tam tikros minimalios architektūrinės erdvės kaitos“ iki bet kokio naujo pastato, kuris būtų panašių gabaritų kaip kažkada stovėjęs namas, arba naujos urbanistinės struktūros kūrimo, kur niekada nėra buvę užstatymo. Plano kūrėjai aptarimų metu neslėpė, kad neketina daryti istorinių kopijų: kalbėta apie antžeminių gabaritų „atkūrimą“, įskaitant požeminių parkingų įrengimą, kurie niekada nebuvo būdingi Vilniaus istoriniam centrui, taip pat apie visiškai naują statybą senamiesčio dalyje, vadinamoje istoriniais priemiesčiais“, – LŽ sakė teigė aktyviai šiuo klausimu besidominčios sostinės Užupio bendruomenės atstovė teisininkė Rėda Brandišauskienė.

KPD Vilniaus padalinio vadovas Vitas Karčiauskas tvirtino, kad senamiestyje numatomas ne „atkūrimas“, bet urbanistinės struktūros restauravimas, nes 1994 metais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą Vilnius esą ir buvo įtrauktas kaip viduramžių urbanistinė vietovė. „Senamiestyje iki šiol turime nedideliu žemės sluoksniu užpiltus senuosius pamatus ir rūsius. Todėl ar jie bus konservuojami ir eksponuojamas tik viduramžių planas, ar bus apsispręsta atkurti ir antžeminę dalį – tai politinis klausimas, niekas neskubina šio proceso. Mus domina to, kas yra po žeme, apsauga, o apie tūrinę erdvinę kompoziciją šiandien tik pasakome, kad yra tokia galimybė“, – kalbėjo paveldosaugininkas

Kyla grėsmė

Minimas „Atkūrimas“ nerimo kelia ir Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai. „Kas slepiasi po atkūrimu? Tai labai jautrus dalykas, ypač senamiesčio erdvėse. Vilniaus senamiestyje iki šiol yra labai daug apleistų vietų, kurias reikėtų sutvarkyti. Jei paliksime jas toliau nykti, o pradėsime atkurti nesančius statinius (kaip suprantate, tai bus nauji objektai, ne XVII-XIX amžiaus pastatai), tai kels tikrai daug klausimų“, – LŽ apie šią situaciją sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Ji teigė girdėjusi teiginius, esą „atkurti“ Vilniaus senamiesčio istorines zonas reikalauja jos atstovaujama organizacija. „UNESCO tikrai to nereikalauja, tuo labiau viešosiose erdvėse, nes jos yra istoriškai susiformavusios“, – kalbėjo A. Junevičienė.

Pasak jos, jei Vilniaus erdvių planuotojai vis dėlto apsispręstų imtis plataus mąsto istorinių erdvių atkūrimo, UNESCO dėl to kiltų labai daug klausimų. „Jei UNESCO gautų tokią žinią ar iš Lietuvos institucijų (o mes tikime, kad esame sąžininga valstybė, kuri pati informuoja apie priimamus sprendimus), ar kitu atveju iš mūsų, ar net užsienio šalių piliečių, ši organizacija imtųsi priemonių išsiaiškinti, ką ketinama daryti. Galbūt jie įvertintų, kad vienas ar trys pastatai nelabai sumenkintų senamiestį, gal būtų kitų sprendimų. Žinoma, niekas nepultų iš karto traukti Vilnių į pavojuje atsidūrusio pasaulio paveldo sąrašą, tačiau tokia rizika, be abejo, būtų“, – aiškino A. Junevičienė.

Ministerija stebi

Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano, parengto praėjusių metų lapkričio pradžioje, sprendiniai iki šių metų vasario 1-osios pagal supaprastintą procedūrą, nes taip esą numato įstatymai, buvo pristatomi visuomenei. Kultūros ministerija skelbia, kad pateiktam projektui gauta daugiau kaip 600 pastabų ir pasiūlymų, todėl planas dar tris mėnesius bus tikslinamas ir tada dar kartą skelbiamas viešai.

„Neteisingai interpretuojant Specialiojo plano sprendinius gali susidaryti įspūdis, kad jame suplanuota naujais pastatais užstatyti Vilniaus istorinio centro viešąsias erdves, arba, kad plano sprendiniais leidžiama ant valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir kitų Vilniaus senamiesčio istorinių pastatų užstatyti papildomus aukštus, kas prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kam jokiu būdu nepritartų už Vilniaus istorinio centro apsaugą atsakinga institucija – Kultūros ministerija. Išreikštos abejonės dėl Vilniaus senamiesčio viešųjų erdvių naikinimo „atkūrimu“ Kultūros ministerijai sukėlė abejones, todėl sieksime, kad šis klausimas būtų paveldosaugos ekspertų apsvarstytas ypač išsamiai ir urbanistinių erdvių renovavimas plane liktų tik tose vietose, dėl kurių susitars visuomenė ir paveldosaugos ekspertai“, – apie susidariusią situaciją LŽ sakė kultūros minsitro patarėja Dalia Vencevičienė.

Jos teigimu, Kultūros ministerija numato net kelis Vilniaus senamiesčio tvarkumo plano taisymo ir tikslinimo etapus: su patikslintu projektu, kurį ketinama parengti per tris mėnesius, prieš teikiant jį derinti sąlygas išdavusioms institucijoms, bus vėl supažindinta suinteresuota visuomenė, kuri galės peržiūrėti sprendinius ir įsitikinti ar į jų teiktas pastabas atsižvelgta, be to, šis dokumentas bus pateiktas ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui bei Valstybinei kultūros paveldo komisijai.

„Po šių institucijų ekspertinio vertinimo gali būti, kad Specialiojo plano sprendinius gali tekti tikslinti dar kartą. Tai atlikus, planuojame dokumentą pateikti peržiūrėti UNESCO Pasaulio paveldo centrui. Manome, kad tokie projekto viešinimo, svarstymo ir tikslinimo būdai leis parengti ir patvirtinti tokį Vilniaus senamiesčio Specialųjį planą, kuris užtikrins UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimą. Apie tai informuosime ir Europos Sąjungos institucijas, jeigu jos kreipsis ir išreikš susirūpinimą dėl Vilniaus senamiesčio. Apie tai jau informavome ir Lietuvos ambasadorių prie UNESCO Arūną Gelūną“, – nurodė D. Vencevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"