Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus šilumos tinklai lipa iš finansinės duobės

 
2017 07 12 6:00
Perėmę šilumos ūkį iš prancūzų investuotojų, Vilniaus šilumos tinklai pateko į finansinę duobę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės šilumos ūkį susigrąžinusi savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) žada iki metų pabaigos sutaupyti apie 8 mln. eurų, palyginti su veiklos pradžioje prognozuotomis išlaidomis.

Pasak bendrovės, dėl to ateityje turėtų sumažėti bazinė šilumos kaina Vilniaus miesto gyventojams ir verslui.

Dabar bazinė šilumos kaina nustatyta trejiems metams, į ją nebuvo įtrauktos išlaidos dėl naujų paskolų, padėjusių VŠT išlipti iš finansinės duobės.

Susidūrė su didžiuliais iššūkiais

Šių metų kovo 30 dieną VŠT susigrąžino šilumos ūkį iš buvusios nuomininkės Prancūzijos kompanijos „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“.

Kaip teigė VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas, pirmieji trys veiklos mėnesiai įmonei buvo didelių iššūkių laikotarpis. Vos pradėjusi veiklą per labai trumpą laiką įmonė turėjo įdiegti klientų informacijos valdymo (CRM), klientų aptarnavimo per skambučių centrą ir savitarnos sistemas bei verslo valdymo ir sąskaitybos sistemas.

Didelių sunkumų įmonė patyrė dėl sunkios finansinės padėties. „Ankstesnė VŠT vadovybė nesukaupė finansinio rezervo, o mes žinojome, kad pagal nuomos sutartį turėsime nupirkti reikalavimo teises į klientų skolas iš nuomininko ir jam sumokėti kelias dešimtis milijonų. Todėl neturėjome kitos išeities, kaip tik kreiptis į bankus dėl paskolų“, – aiškino M. Burokas.

Bendrovė gegužės mėnesį planavo skolintis 80 mln. eurų lėšų, tačiau pasiskolino 31,5 mln. eurų. VŠT teigė perleidę iš nuomininko įsigytas reikalavimo teises į Vilniaus miesto savivaldybės skolą vienam iš komercinių bankų, kuris už 20,017 mln. eurų įsigijo savivaldybės skolą „Vilniaus energijai“.

Gautos lėšos įmonei leido atsiskaityti su nuomininku, užtikrinti įmonės finansinį stabilumą ir suplanuotų centralizuoto šilumos tiekimo tinklo renovacijos projektų įgyvendinimą. Šiuo metu, pasak įmonės pranešimo, lėšos naudojamos tų šilumos trasų ir įrenginių remontui.

Sumažino sąnaudas ir etatus

M. Buroko teigimu, VŠT „stipriai sumažino“ veiklos sąnaudas: sumažino veiklai skirtų automobilių kiekį ir atsisakė automobilių panaudos sutarčių su darbuotojais. VŠT skaičiavimais, įgyvendinus visus pradėtus optimizavimo veiksmus, transporto sąnaudos sumažės 2 kartus. Sudarius naujas sutartis tinklo remonto ir priežiūros paslaugų sąnaudos sumažintos daugiau kaip 400 tūkst. eurų. VŠT taip pat atsisakė įmokų už šildymą surinkimo pagal popierines knygeles. Tai per metus Vilniaus šilumos vartotojams anksčiau kainavo apie 300 tūkst. eurų.

Mantas Burokas: „Ankstesnė VŠT vadovybė nesukaupė finansinio rezervo. Todėl neturėjome kitos išeities, kaip tik kreiptis į bankus dėl paskolų.“

Bendras VŠT etatų skaičius per tris mėnesius sumažintas 99 pareigybėmis. „Šie pokyčiai išlaidas darbo užmokesčiui per metus sumažins 2 mln. eurų, o teikiamų paslaugų kokybė dėl to nenukentės, – tikino VŠT vadovas. – Nepaisant etatų sumažinimo, darbuotojų atleidimo įmonė neplanuoja, nes pokyčiai atlikti koreguojant „paveldėtą“ struktūrą ir „išpūstą“ etatų sąrašą iš buvusio nuomininko. Be to, darbuotojų skaičius sumažėjo ir todėl, kad dalis „Vilniaus energijoje“ dirbusių darbuotojų neperėjo į VŠT, įmonei susigrąžinus šilumos ūkį.“

VŠT planuoja inicijuoti bendrą projektą su Vilniaus vandentiekio bendrove. Jo pagrindu būtų siekiama sujungti šilumos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymą. Tai esą taip pat leistų abiem įmonėms siekti sąnaudų mažinimo.

Įpuolė į finansinę duobę

Šį pavasarį naują veiklą praėjusi VŠT iš karto susidūrė su finansiniais sunkumais. Kad galėtų tęsti veiklą, savivaldybės bendrovė planavo skolintis apie 80 mln. eurų apyvartinėms lėšoms, vartotojų skoloms išpirkti ir būsimoms investicijoms. Tokiam planui balandžio 13 dieną pritarė VŠT akcininkų susirinkimas, Vilniaus savivaldybės taryba tam buvo pritarusi dar balandžio pradžioje.

VŠT atstovai anksčiau komentavo, kad Kainų komisijai neatsižvelgus į įmonės prašymą padidinti bazinę šilumos kainą, bendrovė dirbs nuostolingai. Nors šis prašymas nepatenkintas, VŠT aiškino, kad dirbs pelningai ir paskolas grąžins iš reguliuojamos veiklos pelno.

Mantas Burokas. Alinos Ožič nuotrauka

VŠT planavo skolintis 53 mln. eurų: 43 mln. eurų – apyvartiniam kapitalui finansuoti ir vartotojų skoloms išpirkti, 10 mln. eurų – investicijoms. Dar 27 mln. eurų įmonei trūko, nes tokio dydžio gegužę buvo Vilniaus savivaldybės biudžetinių įmonių skolos už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Už 10 mln. eurų paskolą VŠT planavo vykdyti šilumos trasų renovaciją, diegti IT sistemas ir aplinkosaugos priemones gamyboje bei modernizuoti rajonines katilines.

„Skolintis planuojama dalimis, todėl gali būti kelios paskolų sutartys skirtingiems laikotarpiams šilumos tinklo remontui finansuoti, einamiesiems mokėjimams vykdyti“, – „Lietuvos žinioms teigė VŠT komunikacijos vadovė Edita Sirutienė.

Neatsakingai rengėsi perėmimui

Balandžio 6 dieną Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Vilniaus šilumos vartotojams nustatė 8,2 proc. didesnę bazinę šilumos kainą – 4,63 cento už kilovatvalandę be PVM. Didesnes sąskaitas sostinės gyventojai gaus liepos mėnesį.

VŠT, motyvuodama tuo, kad patirs papildomų sąnaudų perimdama iš „Vilniaus energijos“ šilumos ūkį, prašė bazinę kainą didinti daugiau – 12 proc., iki 5,23 cento už kilovatvalandę. Tačiau Komisija laikėsi pozicijos, kad įmonės vadybiniai sprendimai, susiję su turto nuoma ar perėmimu savo nuosavybėn, neturi didinti šilumos kainos vartotojams.

Įvertinusi VŠT pateiktą bazinės kainos projektą, Kainų komisija daugiau nei 14 mln. eurų sąnaudų nepripažino kaip būtinų šilumos tiekimo veiklai vykdyti. Esminiai skirtumai tarp VŠT ir Komisijos skaičiavimų susidarė dėl lėšų būtinumo išlaikant personalą, įskaitant administracines sąnaudas, taip pat sąnaudų dydžio nusidėvėjimui (amortizacijai), remontui ir priežiūrai.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė sakė, kad VŠT turėjo pakankamai laiko geriau pasirengti šilumos tiekimo veiklai vykdyti, kai perims turtą, pasibaigus Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarčiai. Pasak jos, dabartinės situacijos buvo galima išvengti, jei ūkio perėmimui būtų ruoštasi visą nuomos laikotarpį.

„Kainų komisijos nuomone, jeigu visus 15 nuomos metų savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai būtų veikę atsakingai, tai būtų buvę galima pasiruošti tam perėmimui. Aš nekalbu apie dabartinę vadovybę, bet apie ankstesnę įmonę. 15 metų laikotarpis yra ilgas laikas“, – teigė I. Žilienė.

VŠT atstovai anksčiau sakė, kad, Kainų komisijai neatsižvelgus į įmonės prašymą padidinti bazinę šilumos kainą, bendrovė dirbs nuostolingai. Dabar bendrovė naujus kreditus ketina grąžinti iš reguliuojamos veiklos pelno. Bazinė šilumos kaina įmonei nustatyta trejiems metams, į ją nebuvo įtrauktos būsimų paskolų sąnaudos.

„Lietuvos žinių“ šaltiniai gegužės mėnesį nurodė, kad deryboms su bankais nepavykus, VŠT jau liepą būtų pritrūkusi pinigų atlyginimams mokėti, o gruodžio mėnesį įmonės sąskaitoje būtų susidariusi 15,5 mln. eurų skylė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"