Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniuje skaitomi Holokausto aukų – žydų vardai

 
2017 09 20 12:00
Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Fania Jocheles-Brancovski skaito savo šeimos vardus 2014 metais.   Organizatorių nuotrauka

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai, pilietinės iniciatyvos „Vardai“ organizatoriai pakvietė prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas. Nužudytųjų vardai skaitomi siekiant juos prisiminti bei pagerbti ir kad tokių nusikaltimų žmogiškumui daugiau niekada nebebūtų.

Jau septintus metus vykstantys nužudytųjų vardų skaitymai Vilniuje vyks dviejose vietose – Vokiečių gatvėje prie „Atminimo akmens“ ir buvusios geto bibliotekos kiemelyje Žemaitijos gatvėje.

Vidurdienį prie „Atminimo akmens“, skirto tarpukario kulinarei Faniai Lewando ir jos vyrui Lazar Lewando, vardus skaitė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nariai. Skaitymas buvo paskelbtas atviras praeiviams ir visiems norintiems prisidėti.

Atminimo akmenys

Vilniaus Senamiesčio grindinyje galima pamatyti variu dengtus „Atminimo akmenys“ – tai įamžinimas aštuonių Holokausto metu žuvusių garbių vilniečių atminimas. Aštuonios atminimo plokštės neatsitiktinai atsirado Rūdninkų, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Vasario 16-osios gatvėse, – čia dirbo, mokėsi ar gyveno iškilios ir daug Vilniui nusipelniusios asmenybės: garsūs gydytojai, Vilniaus geto metraštininkas, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje įkūrėjai ir kiti, primena vilnius-tourism.lt.

Ties Vokiečių gatvės 14 pastatu esantis „Atminimo akmuo“ primena, kad apie aukomis tapusią žydų šeimą Fanią Lewando ir jos vyrą Lazarą Lewando, kurie čia įkūrė turbūt pirmąjį Lietuvoje vegetarišką restoraną. Fania buvo ne tik puiki šefė, bet ir pedagogė – savo pačios įkurtoje kulinarijos mokykloje vietos moteris mokė gaminti vegetarišką maistą, o receptus detaliai aprašė 1938 metais pasirodžiusioje knygoje „Vegetariškų-dietinių receptų knyga: 400 patiekalų, pagamintų išimtinai iš daržovių“, kuri pernai metais išleista ir lietuvių kalba.

Prasidėjus Holokaustui, Lewando pora dingo be žinios, jų likimas nežinomas iki šiol.

Proga pamąstyti apie skaudų likimą

„Kasmetinė vardų skaitymo iniciatyva mums primena tūkstančius Holokausto metu Lietuvoje užgesintų gyvybių. Vadovėliai šį skaudų istorijos tarpsnį atskleidžia nepakankamai, todėl svarbu, kad visuomenės dėmesys į Holokausto atmintį atkreipiamas ir tokiu paprastu būdu kaip vardų skaitymai. Tardami nužudytųjų vardus žmonės susimąsto apie skaudų jų likimą. Tegu ši nedidelė, bet labai reikšminga iniciatyva primena mums ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir įkvepia dideliems pokyčiams tolerantiškesnės visuomenės link“, – sake Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, pradėsianti skaitymus.

Vėlyvą popietę iniciatyva persikelia į Žemaitijos gatvę, buvusios geto bibliotekos kiemelį. Perskaitydamas žuvusiųjų minėjimo maldą Molei, renginį pradės Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuel Jatom. Neringa Latvytė-Gustaitienė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus susirinkusius supažindins su pastato istorija ir Vilniaus geto kalinių likimu. Vardų skaitymas Žemaitijos g. 4 kiemelyje tęsis iki 19 valandos. Skaitymai Vokiečių gatvėje ir Žemaitijos atviri visiems norintiems, praeiviai gali prisijungti ir patys skaityti vardus.

Vilniaus geto pagrindiniai vartai. Rūdninkų ir Visų Šventųjų gatvių kampas, 1942 metai. Lietuvos žydų muziejaus archyvo nuotrauka

Kitose Lietuvos vietose

Šiandien vardai taip pat skaitomi Eišiškėse bei Ukmergėje. Vardų renginiai planuojami beveik visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje bei daugiau nei dešimtyje mažesnių miestų, miestelių ir kaimų.

Vardų skaitymo iniciatyva baigsis rugsėjo 24 dieną. Tą dieną Lietuvos gyventojai kviečiami aplankyti arčiausiai esančias žydų žudynių vietas.

Savaitę skaityti vardus nuspręsta tiek dėl iniciatyvų gausos, tiek dėl kelių žydų religijai ir kultūrai svarbių švenčių. Šiemet rugsėjo 21–22 dienomis bus minima Roš ha-šana arba žydų Naujieji metai – susimąstymo ir susikaupimo periodas. Rugsėjo 23 diena – tradicinė vardų skaitymo diena, kai minima Lietuvos žydų genocido diena – sutampa su šabu. Pagal žydiškąją tradiciją, per šabą kapai nelankomi.

***

Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23-iąją – būtent tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.

Iki Antrojo pasaulinio Lietuvoje gyveno daugiau 200 tūkst. žydų. Per Holokaustą buvo nužudyta apie 190 tūkst. Po šios katastrofos liko gyvi vos 5–10 proc. Lietuvos žydų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"