Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniuje sprendžiamas K. Škirpos gatvės likimas

 
2016 11 29 6:00
K. Škirpos alėja Vilniuje.
K. Škirpos alėja Vilniuje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinėje atsiradus siūlymui pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, paskelbta apklausa, kurioje visuomenė kviečiama pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Šiandien dėl to vyks ir diskusija. 

Dėl sostinės centre, Gedimino pilies papėdėje, esančios K. Škirpos alėjos pavadinimo jau kuris laikas verda ginčai, yra iškeltas siūlymas ją pervadinti Teisuolių alėja. Internete paskelbta apklausa, siekiant „sužinoti kuo daugiau įvairių nuomonių apie keliamą klausimą“. Gyventojai klausiami, ar jie pasisako už K. Škirpos alėjos pavadinimo keitimą ir koks naujas pavadinimas jai galėtų būti tinkamiausias. Kaip elgtis su K. Škirpos alėjos pavadinimu, bus svarstoma ir Vilniaus rotušėje vyksiančioje atviroje diskusijoje, skirtoje Lietuvos atminties kultūros klausimams aptarti.

Anksčiau ir Kauno miesto savivaldybė svarstė, ar nereikėtų pakeisti K. Škirpos gatvės pavadinimo. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistams pateikus išvadas, kad K. Škirpa negali būti laikomas Kauno Tautinio darbo apsaugos bataliono steigėju, atsakingu už 1941-ųjų liepą Kauno VII forte vykdytas masines žydų žudynes, šio miesto valdžia atsisakė siūlymo.

Ragina pervadinti Teisuolių alėja

Paskelbtoje internetinėje apklausoje pateikiami du klausimai dėl K. Škirpos alėjos. Klausiama, ar pasisakoma už jos pavadinimo keitimą, taip pat domimasi, koks naujas pavadinimas jai būtų tinkamiausias, jei dabartinis alėjos vardas būtų pakeistas. Pateikiami keli galimi atsakymo į pastarąjį klausimą variantai: Teisuolių alėja, Vilnelės alėja, Trispalvės alėja, Gediminaičių alėja, taip pat galima įrašyti savo siūlymą. „Vardų komisija neturės imperatyviai vadovautis šia informacija, tačiau visa tai bus perskaityta ir atsakingai įvertinta“, – tikina apklausos rengėjai.

Šios apklausos iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, iškėlęs idėją pervadinti K. Škirpos alėją. Liepos mėnesį Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijai skirtame rašte jis paragino K. Škirpos alėją pavadinti Teisuolių alėjos vardu, taip pagerbiant Lietuvos žydus gelbėjusius asmenis.

Diskusijų klausimas

Darius Kuolys: "Sostinė – laisvas miestas, todėl su juo susiję klausimai turi būti gvildenami viešai."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Darius Kuolys: "Sostinė – laisvas miestas, todėl su juo susiję klausimai turi būti gvildenami viešai."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien Vilniaus rotušėje vyksiančioje diskusijoje dalyvaus istorikai Rimantas Miknys, Antanas Kulakauskas, Alfredas Rukšėnas, Simonas Jazavita, rašytojai Antanas A. Jonynas, Sergejus Kanovičius, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, M. A. Haroldas ir kt.

Diskusiją moderuosiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Darius Kuolys pažymėjo, kad sostinė – laisvas miestas, todėl su juo susiję klausimai turi būti gvildenami viešai. Kaip šiandienos aptarimo moderatorius, jis nenorėjo atskleisti savo nuomonės dėl K. Škirpos alėjos pavadinimo. „Tai – diskusijų klausimas. XX a. viduryje išgyvenome labai tragišką istoriją. Mūsų asmenybės tos istorijos „pervažiuotos“ ir įvairiais istorijos momentais turėjo labai sudėtingai apsispręsti. Tie apsisprendimai, įvairi laikysena šiandien skirtingai vertinami ir tai natūralu, nes laikas buvo tragiškas, dramatiškas. Šiandien kaip laisvos visuomenės piliečiai turime viešai svarstyti, kaip toliau plėtosime savo atminties kultūrą, kokius vardus saugosime, kaip juos vertinsime“, – sakė jis.

Sprendimus dėl gatvių pavadinimų sostinėje priima Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Anot D. Kuolio, šiandieninės viešos diskusijos medžiaga bus pateikta tarybos nariams. Jeigu taryba nutars, kad nori svarstyti klausimą dėl K. Škirpos gatvės pavadinimo, ji turės skirtingų nuomonių žmonių išsakytus argumentus ir galės lengviau apsispręsti.

Supriešintų visuomenę

Vytautas Landsbergis: "Būtina pagerbti Pasaulio teisuolius, tačiau to nedera daryti draskant tai, kas šiuo metu jau egzistuoja, ir taip sukelti visuomenės susipriešinimą."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vytautas Landsbergis: "Būtina pagerbti Pasaulio teisuolius, tačiau to nedera daryti draskant tai, kas šiuo metu jau egzistuoja, ir taip sukelti visuomenės susipriešinimą."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad būtina pagerbti Pasaulio teisuolius. Žydų gelbėtojus būtų galima įamžinti pastačius paminklą, įrengus aikštę, skverą ar alėją. Tačiau to esą nedera daryti draskant tai, kas šiuo metu jau egzistuoja, ir taip sukelti visuomenės susipriešinimą.

„Kadangi Birželio sukilimas tikrai vertinamas ne vien neigiamai, kukliai kalbant, tai čia būtų užgauti visi sukilėliai arba gerbiantys sukilėlius. Sukilimas nebuvo prieš žydus. Daug žmonių padėjo galvas už Lietuvą. Tai per daug jautrūs dalykai, kad koks nors vienas radikalas, atėjęs iš šalies, pradėtų kelti sumaištį ir mūsų tarpusavyje ginčus“, – pabrėžė V. Landsbergis.

Pasityčiojimas iš aukų

Už gatvės pavadinimo keitimą pasisakantis S. Kanovičius ragino „nepamiršti, kas buvo K. Škirpa“. „Taip, savo kelią jis pradėjo garbingai – kaip pirmas Lietuvos savanoris, bet baigė tarnystę Tėvynei tapęs antisemitiško Lietuvos aktyvistų fronto (LAF), kvietusio susidoroti su žydais, vadovu. Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), kuri vienintelė turi teisę kalbėti ne tik gyvųjų, bet ir nužudytųjų Lietuvos žydų vardu, mano, kad pats faktas, jog kam nors suteikiami antisemitų ir nacių kolaborantų vardai, yra pasityčiojimas ir iš aukų, ir iš Pasaulio teisuolių šviesaus atminimo. Jei kas nors turi teisę kalbėti nužudytųjų vardu, tai – LŽB, o jos nuomonė labai artikuliuotai išsakyta“, – tvirtino jis socialinio tinklo paskyroje.

S. Kanovičiaus nuomone, aiškinantieji, kad LAF ir jos vadovai kovojo už nepriklausomą Lietuvą, nutyli vieną esminį faktą – LAF ir K. Škirpa ragino kovoti už Lietuvą be žydų. Ir, anot jo, savo tikslą beveik pasiekė. „Juk nusikalsta ne tik tas, kuris spaudė gaiduką. Nusikalsta ir tas, kuris atvirai skatino tą daryti. Atsibuskime vieną sykį ne tik „draugiškame ir atvirame mieste“, kurio draugiškumas matuojamas įvairiakalbių gatvių pavadinimų blizgančių lentelių forma. Atsibuskime mieste ir šalyje, kuri yra atvira bei draugiška ir turiniu. Negali po vienu dangumi sugyventi pagarba Onai Šimaitei ir K. Škirpai. Jei taip yra – mes laikomės dvejopų standartų“, – pabrėžė jis.

Kaunas nieko nekeitė

Panašią dilemą pernai vasarą sprendė ir Kauno miesto savivaldybė. Svarstyti, ar nebūtų tikslinga pakeisti K. Škirpos gatvės pavadinimą ir nuimti jam skirtą memorialinę lentą miesto centre, paprašė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, teigdamas, kad K. Škirpa galbūt buvo vienas iš Tautinio darbo apsaugos bataliono, atsakingo už tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymą, kūrėjų ir šios organizacijos vadų.

Kauno miesto merija patarimo kreipėsi į LGGRTC. Jo specialistai savo išvadas pateikė atskiroje studijoje. Joje teigiama, kad K. Škirpa negali būti laikomas Kauno Tautinio darbo apsaugos bataliono steigėju, atsakingu už jo egzistavimo laikotarpiu 1941 metų liepos 4, 6, 9, 19 dienomis Kauno VII forte vykdytas masines žydų žudynes. Remdamasi tuo, Kauno miesto savivaldybė nusprendė nepritarti siūlymui panaikinti ir pakeisti K. Škirpos įamžinimo ženklus šiame mieste.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"