TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilnius skęsta, jo įstaigos klesti

2014 11 21 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Vilniaus savivaldybė, daugiau kaip 400 bendrovių steigėja ir dalininkė, net finansinio kracho akivaizdoje negaili joms finansavimo. Tiesa, piniguose maudosi ne sostinės mokyklos ar poliklinikos, bet mero Artūro Zuoko ir jo koalicijos partnerių globoje esančios įstaigos.

Iš daugiau kaip 400 bendrovių, kurių dalininkė arba kūrėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, beveik du trečdalius sudaro biudžetinės švietimo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigos, jas valdyti savivaldos institucijoms pavesta įstatymais. Šiuo metu prie sostinės valdžios vairo stovinti mero Artūro Zuoko šalininkų, taip pat Darbo bei Lietuvos socialdemokratų partijų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos koalicija neslepia brandinanti planus jungti kai kurias ligonines ir poliklinikas. Taip esą siekiama mažinti 1,327 mlrd. litų siekiančius miesto finansinius įsipareigojimus.

Tačiau atsisakyti daugiau kaip šimto kitų valdomų įstaigų, kurių veikla neretai siejama su sostinės valdžioje esančių politikų interesais, toliau neketinama.

Vilniaus tarybos opozicija tvirtina neįžvelgianti nemažos dalies lyg grybai po lietaus pridygusių savivaldybės įstaigų teigiamų veiklos rezultatų: esą dauguma jų skirtos arba asmeniniams valdančiųjų politikų interesams tenkinti, arba yra paverstos partijų atstovų įdarbinimo struktūromis.

Valdas Benkunskas.

„Tose įstaigose dirba A. Zuoko ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių aplinkos žmonės, gavę postus su puikiais atlyginimais, apie kuriuos kitų su savivaldybe susijusių įmonių atstovai gali tik pasvajoti. Tendencija, kad tos viešosios įstaigos egzistuoja kaip atskiros respublikos, - akivaizdi. Esame ne kartą apie tai kalbėję, dėl kai kurių įstaigų veiklos net kreipėmės į teisėsaugos institucijas, bet dabartiniai miesto vadovai nieko keisti nesirengia“, - LŽ teigė sostinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Valdas Benkunskas.

Skaičiuoja tūkstančius

Vertinant sostinės valdomų įstaigų vadovų atlyginimus, galima būtų spėti, kad geriausius rezultatus mieste demonstruoja Vilniaus miesto gatvių ir teritorijų priežiūra bei beglobių gyvūnų likimu besirūpinanti uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“. Jos generaliniam direktoriui mokamas atlyginimas šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 9790 litų. "Grindoje" dar daugiau nei generalinis uždirba technikos direktorius, jam priskaičiuotas 10,9 tūkst. litų atlyginimas. Dar trys įmonės vadovo pavaduotojai uždirba po 9,5 tūkst. litų per mėnesį.

Neką mažesnis atlygis numatytas ir keleivių vežimo troleibusais bei autobusais paslaugas teikiančios bendrovės „Vilniaus susisiekimo paslaugos“ direktoriui Gintarui Nakučiui: iš skolų neišbrendančios įmonės, kurios darbuotojai rengia protesto akcijas dėl mėnesius vėluojančių atlyginimų, vadovas uždirba 10,4 tūkst. litų. Dar po 8 tūkst. litų per mėnesį, savivaldybės skelbiamais duomenimis, gauna net aštuoni aukščiausi „Vilniaus susisiekimo paslaugų“ administracijos atstovai.

Taip pat su transportu susijusias paslaugas - elektroninio bilieto ir automobilių stovėjimo mokesčio administravimo - teikiančios bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ vadovo Ginto Bliuvo atlyginimas palyginti mažas - tesiekia 6,5 tūkst. litų. Tačiau šioje įmonėje tokias pat sumas kas mėnesį uždirba dar 11 įvairaus rango vadovų.

Daugiau nei 8 tūkst. litų atlyginimą šių metų trečiąjį ketvirtį gavo sostinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis ir dar aštuoni įmonės administracijos vadovai. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, visų minėtų įstaigų vadovai šįmet uždirba net keliais tūkstančiais mažiau.

Karpyti nesirengia

Ne visų Vilniaus savivaldybės įstaigų vadovus palietė kad ir minimalus atlyginimų karpymo vajus. Šįmet, kaip ir praėjusiais metais, 7,5 tūkst. litų atlyginimu gali džiaugtis bendrovės „Start Vilnius“ vadovas Simas Ramutis Petrikis. Jo įstaiga yra skandalingai pagarsėjusios dešimtis milijonų litų nuostolių generuojančios bendrovės „Air Lituanica“ steigėja. Šios įmonės vadovo atlyginimas viešai neskelbiamas: prieš kelerius metus meras A. Zuokas, miestui priklausančios skrydžių bendrovės idėjos sumanytojas, neneigė, kad „Air Lituanicos“ tuometis direktorius uždirbdavo apie 30 tūkst. litų per mėnesį.

Per metus vos keliais šimtais litų keitėsi ir kitos skandalingos sostinės įmonės „Vilnius veža“, kurią dėl konkurencijos reikalavimų pažeidimų uždaryti yra nurodžiusi Konkurencijos taryba, direktoriaus Beno Renato Baltusio atlyginimas: jis toliau viršija 5 tūkst. litų.

Per metus akivaizdžiai ūgtelėjo Vilniaus savivaldybės kartu su valstybės įmone „Lietuvos geležinkeliai“ įkurtos viešosios įstaigos „Vilniaus logistikos parkas“ vadovo Dainiaus Čapliko atlyginimas: 2013-aisiais siekė 5920 litų, dabar - 6523 litus. Dar daugiau kilo A. Zuoko bendražygio Manto Paulausko, vadovaujančio įstaigai „Sveikas miestas“, propaguojančiai taiči mankštą, pajamos: pernai per mėnesį jis uždirbdavo 4918 litų, šįmet gauna jau 6398 litus. Daugiau kaip tūkstančiu litų per metus padidėjo ir Vilniaus turizmo informacinio centro direktorės Jolantos Beniulienės alga: ji kilo nuo 4575 litų pernai iki 5785 litų šįmet.

„Didžiųjų įstaigų vadovų atlyginimai pastaruoju metu ir taip buvo labai sumažinti. Patikėkite, vadovams tikrai nėra lengva dirbti, kai mes, savivaldybė, esame jiems visiems skolingi - ir „Vilniaus vandenims“, ir „Vilniaus viešajam transportui“, ir „Grindai“. Vis dėlto jie kuo puikiausiai atlieka savo pareigas ir vertinami kaip specialistai. Jei tokioms didelėms ir svarbioms įmonėms vadovauti už mažesnį atlyginimą ateitų prastesni specialistai, gali būti, kad patirtume dar didesnių nuostolių“, - LŽ aiškino Vilniaus vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus, per artėjančius savivaldos rinkimus pretenduojantis pats tapti sostinės galva.

Abejoja atlyginimų pagrįstumu

Vicemero J. Pinskaus teigimu, savivaldybė nesikrato idėjos stambinti kai kurias jai pavaldžias įstaigas. „Iki šiol juk sujungėme „Vilniaus autobusus“ su „Vilniaus troleibusais“, stambiname ligonines, galvojame apie poliklinikų jungimą. Procesas vyksta, bet jis nėra toks spartus, nes paliečia žmones, o jie labai skausmingai reaguoja į panašius dalykus. Gavę atleidimo lapelius patiria moralinių traumų, nors ir garantuojame, kad tie, kurie nusipelno, tikrai nebus atleidžiami, ypač jungiant ligonines ir poliklinikas“, - tikino jis.

Vis dėlto „darbietis“ nesutiko, kad mažindama įstaigų, kurių veikloje dalyvauja, o neretai ir finansuoja, skaičių, savivaldybė galėtų mažinti savo skolas. „Žinoma, mes galime taupyti, nevykdyti jokių projektų, net europinių. Galime nieko neveikti vien dėl to, kad neturime pinigų, ir būsime geri, nes sutaupysime. Kitas pasirinkimas - daryti. Kaip miesto vadovai pirmiausia giname vilniečių ir į Vilnių dirbti atvažiuojančių žmonių interesus“, - aiškino J. Pinskus.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus merus Remigijus Šimašius neabejoja: geri įmonių vadovai turi uždirbti daug, tačiau jiems turi būti keliami aiškūs tikslai ir numatoma atsakomybė. „Deja, būtent to nematau. Savivaldybės įmonių vadovų atlyginimai nėra maži, o kai kuriose srityse net labai dideli, ir tai kartu su išpūstomis struktūromis yra lyg vėžys, vis labiau plintantis. Savivaldybėje susidarius antklodės ant savęs tampymo koalicijai, situacija, kai siekiama įdarbinti „savus“ žmones, persikelia į pavaldžias įmones, aparatas pučiasi, ir pagaliau viskas pernelyg brangiai kainuoja. Rezultatas akivaizdus: iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų Vilnius yra vienintelis, kurio savivaldybės įmonės dirba nuostolingai arba nepelningai“, - aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"