Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vinco Kudirkos klėtelė – ant „prekystalio“

 
2017 08 23 8:00
Vinco Kudirkos klėtelė Paežeriuose laukia naujo šeimininko.
Vinco Kudirkos klėtelė Paežeriuose laukia naujo šeimininko. wikimedia.org nuotrauka

Rašytojo, valstybės himno autoriaus Vinco Kudirkos tėvo Motiejaus 1867 metais Vilkaviškio rajone, Paežerių kaime, statytą klėtelę beveik dešimtmetį prižiūrėjusi dabartinė savininkė nusprendė parduoti ir šį pastatą, ir kitą jai priklausančią Kudirkų sodybos dalį.

Vilkaviškio muziejininkai, reorganizavus jų įstaigą, nusprendė nebesinaudoti klėtele. Pastatą, įtrauktą į kultūros paveldo objektų sąrašą, pirmiausia pasiūlyta įsigyti Vilkaviškio rajono savivaldybei. Tačiau ši, motyvuodama tuo, kad neturi pinigų, persiuntė pasiūlymą Kultūros ministerijai ir Vyriausybei.

V. Kudirkos vieta

Muziejus ant Paežerių ežero kranto esančioje medinėje klėtyje, menančioje V. Kudirkos laikus, buvo įkurtas 1965 metais. Iš pradžių manyta, kad šią vietą galima laikyti V. Kudirkos gimtine, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jo gimtoji sodyba buvo kitoje Paežerių kaimo vietoje. Į namus prie ežero Kudirkos persikėlė kiek vėliau. Pirmojo pasaulinio karo metais sodyba buvo sugriauta, liko vien klėtelė. Ją V. Kudirka labai mėgo.

Pastatas, kuriame saugotas ir V. Kudirkos smuikas, sovietmečiu tapo mūsų tautiškumo skleidimo simboliu. Tuomet jis traukė tūkstančius lankytojų. Čia muziejaus puoselėtojas Stasys Ankevičius ilgus metus V. Kudirkos smuiku griežė „Tautišką giesmę“. Vėliau klėtelė ne vieną dešimtmetį buvo Vilkaviškio krašto muziejaus filialas, nors pats pastatas muziejui nepriklausė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis grąžintas Kudirkynės palikuoniams.

V. Kudirkos klėtelės ir žemės aplink ją savininke po ilgai trukusio bylinėjimosi su kita buvusios Kudirkų sodybos paveldėtoja prieš keletą metų tapo marijampolietė architektė Alvyra Taujinskienė. „Perėmusi klėtelę pirmiausia perdengiau stogą, nes į vidų tekėjo lietaus vanduo. Tai reikėjo padaryti kuo skubiau, tad nelaukiau, kol gausiu visus paveldosaugininkų leidimus, ir dėl to vėliau sumokėjau baudą“, – klėtelės tvarkymo pradžią prisiminė moteris.

Paskui A. Taujinskienė savo lėšomis tvarkė elektros instaliaciją, genėjo aplinkinius medžius, dirbo kitus darbus, nes su tuomečiu Vilkaviškio krašto muziejumi buvo sudariusi panaudos sutartį. Klėtelė nuolat sulaukdavo nemenko būrio lankytojų.

Ieško pirkėjų

Marijampolietė pasakojo turėjusi įvairių planų padaryti klėtelę dar patrauklesnę turistams. Tačiau visos idėjos žlugo esą dėl vietos valdininkų nenoro bendradarbiauti – padėti parengti pastato atnaujinimo projektą, kuriam įgyvendinti lėšų būtų buvę galima gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų. A. Taujinskienės teigimu, nepadėjo net Kultūros ministerijos tuometės vadovybės paaiškinimai, kad tokių projektų rengėja gali būti ne tik ji, bet ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, nes pagal panaudos sutartį klėtele naudojasi būtent savivaldybės įstaiga.

„Savivaldybė, užuot pagelbėjusi man, nutarė reorganizuoti Vilkaviškio krašto muziejų, sujungti jį su kultūros centru ir visiškai atsisakyti padalinio – V. Kudirkos klėtelės, todėl panaudos sutartį nutraukė“, – kalbėjo marijampolietė. Pašnekovė neslėpė, jog šiuo metu klėtelėje jokių ekspozicijų nebėra ir ja mažai kas domisi.

A. Taujinskienė pabrėžė, kad pastatui ir teritorijai prižiūrėti reikia tiek jėgų, tiek pinigų, o ji esanti nebejauna ir norinti daugiau laiko skirti sau. „Jei Vilkaviškio rajono savivaldybė būtų padėjusi man gauti paramą klėtelei tvarkyti, gal net būčiau padovanojusi jai šį statinį. Tačiau dabar nusprendžiau parduoti. Pirmiausia pasiūliau savivaldybei. Jeigu ši klėtelės nenorės, ieškosiu kitų pirkėjų, kitų variantų“, – dėstė A. Taujinskienė.

Neturi pinigų

Vilkaviškio rajono vadovas Algirdas Neiberka įsitikinęs, kad V. Kudirkos klėtelė bus išsaugota ir taps valstybės nuosavybe, nes tai – visai Lietuvai, ne vien rajonui svarbus objektas. Mero žodžiais, savivaldybės finansinė padėtis tikrai ne tokia gera, kad ji galėtų sau leisti išlaidauti ir įsigyti Paežeriuose esančią V. Kudirkos klėtelę.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Lietuvos žinių“ kalbinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai direktoriaus pareigas einanti Daiva Riklienė pripažino, jog klėtelė reikalauja daug investicijų – ją būtina restauruoti. Todėl merija kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją, kad lėšų šiam pastatui ir gretimai teritorijai išpirkti būtų rasta valstybės biudžete.

„Principinio prieštaravimo lyg ir nėra, tačiau kyla tam tikrų teisinių neaiškumų – paveldėtojos teisiškai atsidalijusios tik pastatus. Nežinia, kaip pavyktų išspręsti šią problemą, nes prie klėtelės suformuotas sklypas yra nedalomas“, – aiškino D. Riklienė.

Anot jos, pagal dabartinę viziją klėtelė galėtų tapti etnografiniu muziejumi, čia įsikurtų ir nedidelis amatų centras, savotiškas Sūduvos etnografinis muziejus. Lankytojai būtų supažindinami ir su V. Kudirka, ir su šiuo kraštu, su vietos žmonių amatu.

Kad Paežeriuose reikėtų kurti savitą muziejų, užsiminė ir istorikas Antanas Žilinskas. Jo manymu, reikėtų prisiminti ne vien patį V. Kudirką. „Turbūt nedaugelis žino, kur palaidoti V. Kudirkos tėvai, kad jų kapai balandom užžėlę“, – sakė A. Žilinskas.

Svarsto, ką daryti

Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kol kas komitete apie V. Kudirkos klėtelės likimą nekalbėta. „Tą klausimą tikrai apsvarstysime. Jei tai būtų ne V. Kudirkos, o kokio nors mažiau žymaus veikėjo klėtelė, gal ir tų diskusijų nebereikėtų. Šiuo atveju abejonių dėl objekto išsaugojimo neturėtų kilti. Tikiuosi, kol kas, per patį atostogų įkarštį, nebus sudaryta jokių sandorių“, – kalbėjo jis.

Klausimas, ką daryti, kad nesunyktų V. Kudirką menanti klėtelė, kyla jau ne pirmą kartą. Prieš keletą metų Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė net siūlė perkelti ją iš nuošalaus Paežerių kaimo į Kudirkos Naumiestį, kuriame veikia V. Kudirkos muziejus. Jau ir vieta klėtelei buvo parinkta – pievelė šalia muziejaus.

Tačiau idėjos atsisakyta, nes klėtelė – privati nuosavybė. Be to, paaiškėjo, kad ji jau nebėra tokia, kokia buvo V. Kudirkos laikais. Vėlesniais metais klėtelė perstatyta, įrengtas paaukštinimas. „Dabar netikslinga ją perkelti į Kudirkos Naumiestį“, – pripažino B. Kulnytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"