TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Visoje šalyje ieškoma meteoritinių kraterių

2015 08 13 6:00
Geologai tyrinėja Utenos rajono Alaušo ežere esančią, kaip manoma, meteoritinės kilmės Jokimo įdubą. utenainfo.lt nuotrauka

Šalies geologai šiuo metu tyrinėja septynias įdubas, kurios galbūt atsirado nuo šilumos smūgio, susidariusio krintant meteoritams. Preliminarus meteoritinės kilmės įdubų amžius – nuo 700 mln. iki 3 tūkst. metų.

Tikėtina, kad šiemet bus sudarytas Lietuvoje esančių kraterių sąrašas. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas teigia, jog iki metų pabaigos turėtų būtų baigti kelerių metų tyrimai, atlikti aiškinantis septynių legendomis garsėjančių įvairiose šalies vietose esančių įdubų kilmę. Jei moksliniais tyrimais bus įrodyta, kad šias įdubas išmušė krisdami meteoritai, geologijos tarnybos direktorius Lietuvai žada turistų antplūdį.

Vyksta tyrimai

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas akcentavo, kad krintantiems dangaus kūnams, tarp kurių galimi asteroidai, meteoritai ir kiti kosminiai dariniai, atsitrenkus Žemės paviršiuje susidariusios įdubos yra savotiškos anomalijos, traukiančios pasaulio mokslininkų dėmesį. Jis pabrėžė, kad krintantys kosminiai dariniai susprogsta nepasiekę žemės, o įdubas Žemės sluoksnyje išmuša šilumos smūgis, susidaręs sprogstant šiems kūnams. J. Satkūnas teigė, kad po tokiomis meteoritinės kilmės įdubomis ar greta jų dažnai randama įvairių žemės gelmėse esančių naudingųjų iškasenų, tarp jų gali būti deimantų, aukso, naftos ar pan. „Pavyzdžiui, netoli Druskininkų esanti Mizarų meteoritinės kilmės įduba lėmė, kad šiame Lietuvos kurorte yra mineralinio vandens“, – sakė geologijos tarnybos vadovas.

J. Satkūnas pabrėžė, jog šiuo metu vis dar vyksta mokslinės diskusijos dėl Ukmergės rajone, Vepriuose, esančios įdubos kilmės. Ši įduba rasta ieškant vietos dujų saugyklai. Ne taip seniai naftininkai aptiko įdubą netoli Gargždų, ją taip pat ateityje numatoma ištirti. Iki šių metų pabaigos tikimasi gauti galutinius atsakymus dėl Kaišiadorių rajone esančio Kaukinės ežero kilmės, Utenos rajono Alaušo ežero Jokimo duobelės, Tauragės rajone esančios Skaudvilės įdubos, Misiūniškio duobelės Rokiškio rajone, Neciūnų įdubos Biržų rajone, Plungės rajone esančios Mačiūkių pelkės ir vadinamosios Lausgenių velniaduobės, esančios Trakų rajone netoli Aukštadvario.

Traukia turistus

„Visas šias įdubas tiriame savo lėšomis„, – sakė J. Satkūnas. Jis teigė, jog visų šių vietovių geologiniai mėginiai paimti, šiuo metu atliekami laboratoriniai tyrimai, o jų išvadų laukiama šių metų pabaigoje. Vietovės tyrimams, anot direktoriaus, pasirinktos vadovaujantis geologiniais žemėlapiais.

J. Satkūnas pasakojo, kad meteoritiniais krateriais garsėja mūsų kaimynė Estija, jais grožėtis į šią šalį vyksta gausios turistų grupės. Pasak jo, mokslas šiuo metu negali paaiškinti, kodėl vienose vietose esti meteoritų kraterių, o kitose ne. Geologijos tarnybos vadovas teigė, kad tyrinėti šiuos kraterius atvyksta mokslininkai iš viso pasaulio. „Krateriai yra aprašyti ir kaimyninės šalies epe „Kalevala“, – tarp kitko paminėjo J. Satkūnas. Jis pabrėžė, kad nustačius, jog Lietuvoje esančios įdubos yra meteoritinės kilmės, tikėtina, kad Lietuva susidomės mokslininkai ir šiuo reiškiniu besidomintys turistai.

Ypatingos vietos

Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnas Albinas Kmieliauskas LŽ teigė, jog mokslininkų tyrinėtas šiose apylinkėse esantis kiaušinio formos Kaukinės ežeras garsėja kaip bedugnis, be to, jau anksčiau manyta, kad įdauba išmušta nukritusio meteorito. Šis ežeras iš kitų išsiskiria šaltu vandeniu. Utenos rajono savivaldybės Sudeikių seniūnas Virgilijus Gaižauskas sakė, kad Alaušo ežere yra Jokimo duobė, kurią itin pamėgo nardytojai.

Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius Vaclovas Plegevičius pasakojo, kad geologų tyrinėjama Lausgenių „velniaduobė“ vietos žmonių vadinama Velniabale. „Tai pailgos formos pelkutė, esanti po durpių sluoksniu, – sakė direktorius. – Velniabalę kviečiame aplankyti dienos metu.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"