TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vištyčio aukso amžius

2014 06 12 6:00
Žvilgsnis per Vištyčio ežerą į Ramintos girią - ji jau Karaliaučiaus krašte. Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Sovietmečiu buvęs nuošalus bažnytkaimis, į kurį patekti reikėdavo specialaus sovietinių pareigūnų leidimo, Vištytis per porą nepriklausomybės dešimtmečių virto jaukiu kurortiniu miesteliu.

Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Rusijos Kaliningrado sritimi esantis miestelis, tapęs tikru poilsiautojų traukos centru, dabar vilioja ne tik vaizdingomis Vištyčio ežero pakrantėmis, bet ir pažintiniais takais po stulbinamas Sūduvos kalvas. Šioms vilionėms pasiduoda daugiau tėvynainių ir užsienio turistų. Atoki, bet labai vaizdinga vietovė yra už 80 km nuo Marijampolės. Nuo Kauno iki jos - 140 km, o nuo Vilniaus - apie 220 kilometrų.

Vilma Menčinskienė pasakojo, kad miestelyje bus plėtojami tradiciniai lietuvių amatai.

Pabunda pavasarį

Jei dabar Vištyčio gyventojui netyčia prasitarsi, kad jis gyvena bažnytkaimyje, šis gali įsižeisti. Ir išties Vištytis į bažnytkaimį nepanašus. Tai visateisis miestelis, turintis savo - dar 1570 metais Žygimanto Augusto patvirtintą - herbą. Jame yra pasienio tarnybos būstinė, kurios pareigūnai akylai saugo Lietuvos ir Rusijos sieną, vidurinė mokykla, gaisrinė, ambulatorija.

Vis dėlto vietos gyventojai pripažįsta, kad žiemą Vištytis ne toks, koks jis yra prasidėjus vasarai. Šiuo metu jame šurmuliuoja vasarotojai, nuolat keičiasi turistai, atvykstantys dienai kitai. Žiemą miestelis aprimsta. „Šaltuoju metų laiku lieka tik nuolatiniai gyventojai, o jų nedaug – gal apie pusė tūkstančio“, - LŽ sakė Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita.

Vietos gyventojų bei atvykstančių poilsiautojų patogumui prie Vištyčio ežero įrengtos dvi maudyklos ir paplūdimiai, kuriuose pristatyta suolelių, įrengti tualetai, šiukšliadėžės. Šiomis dienomis seniūnija pasirūpino, kad Vištyčio ežerą paplūdimių teritorijoje būtų nuleisti specialūs plūdurai, žymintys liniją, iki kurios poilsiautojai gali plaukti nebijodami įkliūti pasienio tarnybos pareigūnams kaip valstybės sienos pažeidėjai.

Nerijus Paškauskas neslėpė, kad švedai, vokiečiai, danai - dažni Vištyčio regioninio parko svečiai.

Namai užkaltais langais

Vasarą langus atveria žiemą aklinai uždaryti kai kurie namai. LŽ kalbinti miestelio gyventojai neslėpė, kad suskaičiuoti aklinai uždarytus užkaltais langais namus vargu ar užtektų abiejų rankų pirštų. Mat gyvenamieji namai Vištytyje pastaraisiais metais tiek pabrango, kad miestelio senbuviai negali atsistebėti, kaip savininkai už seną namelį sugalvoja prašyti bene tiek, kiek kainuoja namai dideliuose miestuose. „Ką jau ten namai, jei už sklypus, kurių plotas tik 33 arai, prašoma net 150 tūkst. litų“, - stebėdamasis pasakojo seniūnas.

Nenaudojamas stovi ir senas buvusios Vištyčio policijos nuovados pastatas. Prieš kelerius metus ją panaikinus pastatas liko nenaudojamas. Seniūnija ir bendruomenė ne kartą bandė aiškintis, ar pastato negalėtų perimti Vilkaviškio rajono savivaldybė, kad jame būtų galima įrengti senelių namus ar vaikų dienos centrą, vaikų darželį, o galbūt kitą socialinę įstaigą. Tačiau vietos valdžios lūkesčiams kol kas nelemta išsipildyti.

Nuomos verslas nepopuliarus

Vištytyje veikia du dideli kempingai, yra kelios kaimo turizmo sodybos. Juos jau yra pamėgę poilsiautojai iš Vilniaus ar Kauno. Mat kempinguose, kaimo turizmo sodybose už nakvynę nereikia brangiai mokėti. Prireikus tik vietos palapinei pastatyti, tai atsieis 10-15 litų, o atvažiavusiesiems su automobiliniu nameliu (kemperiu) vieta kainuos 40 litų per parą. Poilsio nameliuose ar įrengtuose mūriniuose namuose nakvynė vienam žmogui atsies nuo 35 litų. Tiesa, poilsiaviečių šeimininkai perspėja, kad ne visada turi laisvų vietų, tad kur kas geriau tuo pasirūpinti iš anksto ir užsisakyti.

Tačiau išsinuomoti kambarį poilsiui privačiame name arba bute Vištytyje beveik neįmanoma. Tokio verslo vietos gyventojai nepripažįsta. „Čia tokios tradicijos nėra. Nuolatiniai gyventojai noriai priima atvykstančius giminaičius, o turintieji vasarnamius tai taip pat atvažiuoja su giminėmis. O nuomoti kambarius svetimiems – tokio įpročio pas mus nėra“, - LŽ prisipažino Vištyčio kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Menčinskienė.

Greta Vištyčio gyvenanti Dalė Šitkauskienė LŽ tikino, kad tokiai miestelio gyventojų nuostatai įtakos galbūt turi brandus gyventojų amžius. Juk pensijos sulaukę žmonės nenori užsiimti jiems nauja veikla.

Šilelio šaltinėlis – viena lankomiausių Vištyčio krašto vietų.

Laukia nauji maršrutai

Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė, kad kasmet daugėja į Vištytį atvykstančiųjų ne tik išsikepti šašlykų ar pagulėti paežerėje, bet ir aktyvaus poilsio mėgėjų. Keliaujantiesiems dviračiais ar pėsčiomis regioninio parko lankytojai yra parengę keletą pažintinių maršrutų. Vieni jais gali keliauti patys, nes į visus lankytinus objektus – Vištyčio ir Pavištyčio piliakalnius, Šilelio šaltinėlį, prie Vištyčio akmens - veda nuorodos, informaciniai ženklai. Kiti keliautojai prašosi palydimi regioninio parko specialistų. „Baigiame rengti dar vieną naują maršrutą. Tačiau jis bus jau skirtas ištvermingiausiems žygeiviams – pėsčiomis reikės nueiti apie 12 kilometrų, aplankant Kylininkų kraštovaizdžio draustinį“, - pasakojo N. Paškauskas. Parko direktorius apgailestavo, kad kol remontuojamas miestelio centre esantis regioninio parko administracijos pastatas, tenka glaustis sename statinyje miestelio pakraštyje, toliau nuo pagrindinių takų bei kelių, kuriais vaikšto ar važinėja turistai.

Atranda užsieniečiai

Vis dažniau Vištytyje galima išgirsti kalbant ne tik lietuviškai ar rusiškai (juk Karaliaučiaus kraštas – kitoje ežero pusėje), bet ir vokiškai, švediškai arba daniškai. Mat Lietuvos pasienio su Lenkija ir Rusija miestelis įtrauktas į tarptautinius turistinius maršrutus, tad užsieniečiai jame – jau dažni svečiai. Tiesa, pačiame miestelyje jie, paprastai užsukantys su kemperiais, nepageidauja įsikurti, kur kas dažniau apsistoja netoli esančiame kempinge. Ten pailsi, pasigroži gamta ir keliauja toliau.

Vištyčio regioninio parko direktorius N. Paškauskas sakė neskaičiuojantis, kiek užsuka kasdien lankytojų iš Vokietijos ar Skandinavijos šalių. „Tačiau pastebėjau, kad jų daugiau atvažiuoja baigiantis pavasariui, vasaros pradžioje ir rudenį. Matyt, tuo metu kiek pigiau galima išsinuomoti kemperį kelionei“, - spėliojo jis.

Vištyčio Ežero gatvė baigiasi Vištyčio pakrantėje.

Ateitis - svajonėse

N. Paškauskas neslėpė, kad vizijose mato Vištytį kaip itin turistams patrauklų kurortinį ir turistinį miestelį, į kurį užsuks ir poilsiautojai, norintys poilsį suderinti su naujomis žiniomis: čia jie galės dalyvauti tradicinių amatų mokymuose, kitokiuose užsiėmimuose. Bus plečiamas ir pažintinių aktyvaus poilsio maršrutų tinklas. Beje, pradžia jau yra. Pasak Vištyčio bendruomenės pirmininkės V. Menčinskienės, parengus ES lėšomis finansuojamą projektą, įsigyta vilnos vėlimo įranga ir vilnos vėlimo paslapčių ketinama mokyti visus tuo besidominčius. Tikimasi ateityje rasti galimybių ir kitų tradicinių amatų plėtrai.

Pertvarkai jau rengiamasi. Seniūno B. Politos teigimu, planuojama, kaip miestelis atsinaujins iki 2017 metų, kai bus gauta Europos Sąjungos finansinė parama. Numatyta, kad visame miestelyje bus atnaujintas gatvių apšvietimas, įrengiami nauji vandentiekio bei kanalizacijos tinklai, tvarkomos viešosios erdvės, gatvės bei šaligatviai. „Pagal jau parengtus projektus, per pelkę, plytinčią tarp abiejų viešųjų paplūdimių, turėtų būti įrengtas medinis pasivaikščiojimo takas. Juo keliaujant būtų galima pasižvalgyti po Vištyčio ežero pakrantę klausantis nuolatinio paukščių čiulbėjimo“, - ateities planus atskleidė B. Polita.

Kol kas planuose lieka ir siekis prie Vištyčio įrengti sienos kirtimo postą. Jame valstybės sieną galėtų kirsti pėstieji bei dviratininkai, o pats postas pasitarnautų plėtojant turizmą. „Jei atsirastų galimybė aplink ežerą apvažiuoti dviračiais, turistams tai būtų didele atrakcija. Juk visose trijose valstybėse ežero pakrantės yra paskelbtos valstybės saugomomis teritorijomis, jose - itin įspūdinga gamta. Tačiau kol kas ežerą galima apžiūrėti tik iš Lietuvos ir Lenkijos pusės“, - aiškino Vištyčio regioninio parko direktorius N. Paškauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"