Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Visuomenininkai kybartiečiai kyla į kovą dėl kultūros paveldo

 
2017 03 09 11:30
Kybartus puošiančio šimtamečio namo likimas pakibo ant plauko. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Į kultūros paveldo objektų sąrašą dėl išskirtinės architektūros įtrauktas namas Kybartuose, J. Basanavičiaus gatvėje, vėl atsidūrė išlikimo kryžkelėje.

Pasaulio kybartiečių draugija, kuri iki šiol rūpinosi namo išsaugojimu ir restauravimu, prarado viltį surinkti reikiamą sumą pinigų jam atstatyti ir yra pasirengusi savo dalį dovanoti Vilkaviškio rajono savivaldybei. Tačiau ši nelinkusi priimti dovanos iš visuomeninės organizacijos, kol neatlygintinai perleisti savo dalių nesutiks ir kiti saugomo, bet griūvančio šimtamečio pastato savininkai.

Kybartuose 1900 metais pastatytas namas savo architektūra primena prabangią praeitį ir išsiskiria iš kitų Užnemunės pastatų.

Tuo metu Kultūros paveldo departamentas (KPD) skirti lėšų namo avarinei būklei likviduoti neskuba. Griūvančių ir savininkų neprižiūrimų pastatų vien Marijampolės apskrityje dar yra bent keturi. Visoje Lietuvoje saugomų statinių avarinei būklei likviduoti ir kitiems būtiniausiems darbams, atliekamiems 38 objektuose, šiemet skirta 2,8 mln. eurų.

Gali griūti bet kada

Kybartuose 1900 metais pastatytas namas savo architektūra primena prabangią praeitį ir išsiskiria iš kitų Užnemunės pastatų. Tokio prabangaus fasado statinio nėra jokiame kitame mieste. Tuo metu, kai buvo statomas šis namas, Kybartai garsėjo kaip vienas gražiausiai tvarkomų miestų dabartinės Lietuvos teritorijoje. Prie Prūsijos sienos esančių Kybartų geležinkelio stoties pašonėje buvo įrengti ištaigingi apartamentai Rusijos imperatoriui ir jo svitai. Juos, kaip ir kai kuriuos kitus pastatus mieste, projektavo Prancūzijos inžinieriai. Iki mūsų dienų išliko vienintelis – minėtas namas J. Basanavičiaus gatvėje. Kiti prabangios architektūros statiniai tiek pagrindinėje gatvėje, tiek buvusiame Senųjų Kybartų kvartale, buvo visiškai sunaikinti.

Dėl vientisumo, išsaugotos puošybos, Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams pastatas J. Basanavičiaus gatvėje įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Tačiau jis yra tokios būklės, kad, regis, tuoj grius. Namą itin nuniokojo 2000 metais kilęs gaisras ir kai kurių jo patalpų savininkų neveiklumas.

Pasaulio kybartiečių iniciatyva ir lėšomis šimtametį pastatą kartą jau bandyta tvarkyti – sutvirtintos griūvančios konstrukcijos, atlikti kiti būtiniausi darbai. „Tačiau šiuo metu namas yra avarinės būklės. Reikia spręsti, ką su juo daryti, nes vertingos architektūros fasadinė siena gali nugriūti“, – „Lietuvos žinioms“ patvirtino KPD Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas. Anot jo, būtų galima bandyti išsaugoti vien fasadinę sieną, bet tai tikrai ne geriausias sprendimas. Jei savininkai artimiausiu metu ko nors nesiims pastatui gelbėti, paveldosaugininkai ketina taikyti administracinio poveikio priemones – reikalauti pašalinti avarinę būklę.

Nuleido rankas

Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis teigė, jog prieš devynerius metus, kai draugija tapo beveik ketvirtadalio namo patalpų savininke, tikėtasi, kad pavyks jį restauruoti. Buvo renkamos aukos, net rengiamas restauravimo projektas. Planuota, kad surinkus bent apie 30 tūkst. eurų ir prisidėjus kitiems pastato savininkams, pavyks iš pradžių sutvirtinti griūvančias sienas, uždengti stogą. Vėliau, restauravus visą namą, Pasaulio kybartiečių draugijai priklausančioje dalyje ketinta įrengti kultūrinių renginių ir poilsio erdvę.

Tačiau dabar, kaip pripažino L. Narbutis, tokių užmojų nebeliko. „Darėme viską, ką galėjome. Per dešimt metų mums nepavyko surinkti tiek lėšų, kiek jų iš tikrųjų reikėtų pastatui restauruoti. Todėl savo sumanymų atsisakome“, – kalbėjo draugijos vadovas. Be to, laikui bėgant labiau išryškėjo ir pačios draugijos veiklos kryptis – ji nusprendė imtis ne tiek kultūros paveldo objektų išsaugojimo ar prikėlimo naujam gyvenimui, kiek kultūrinės veiklos.

L. Narbutis neslėpė, jog renkant lėšas teko susidurti su kai kurių namo bendrasavininkių abejingumu – ne visi nori investuoti nuosavus pinigus į šimtamečio pastato išsaugojimą ir atstatymą.

Nauji variantai

Pasaulio kybartiečių draugija savo dalį legendiniame name norėtų perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei. Dėl to jos atstovai jau buvo susitikę su rajono vadovais. Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Kybartų seniūnas Romas Šunokas, savivaldybė nelinkusi perimti pastato dalies. „Jei ir sutiktų perimti, tai tik visą statinį, nes gavus dalį namo situacija nepasikeistų“, – pažymėjo jis.

Anot R. Šunoko, savivaldybei neatlygintai perleisti savo dalių nenori trys bendrasavininkiai. Jie iš rajono valdžios siekia gauti pinigų. Bet ši, R. Šunoko teigimu, nenori mokėti, nes patalpų savininkai po 2000 metais kilusio gaisro jau buvo gavę iš savivaldybės finansinę paramą namui sutvarkyti. Tačiau kai kurie gyventojai tuos pinigus panaudojo ne pagal paskirtį.

„Dabar atsirado keli šio namo bendrasavininkiai, kurie norėtų perimti visą pastatą ir rūpintis jo atstatymu. Gal taip ir įvyks. Kol kas dėl to deramasi“, – sakė Kybartų seniūnas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"