TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vizijose – šimtai naujų darbo vietų

2016 06 01 6:00
Kol kas tuščioje Marijampolės LEZ ketina įsikurti statybinių konstrukcijų gamintojai iš Skandinavijos. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Tūkstantis naujų darbo vietų ir 100 mln. eurų investicija mainais į beveik 80 hektarų teritoriją su visa pramonine infrastruktūra – apie tokį sandorį svajoja Marijampolės valdžia, pritarusi investicijų sutarties su viena kol kas neįvardijama Skandinavijos bendrove sąlygoms.

Kol ši vizija bus įgyvendinta, praeis dar nemažai laiko. Minėtos vertės investicijų ir naujų darbo vietų tikimasi iki 2026 metų, o 80 hektarų Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija investuotojui už simbolinę 33,4 tūkst. eurų kainą atiteks ne anksčiau kaip 2061 metais.

Viliotinis vietos politikams

Marijampolės savivaldybės taryba beveik vienbalsiai pritarė investicijų sutarties sąlygoms. Jas pristatydamas Marijampolės merijos Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis teigė, kad kol sutartis nepasirašyta, sutarta, jog įmonės, norinčios investuoti Marijampolėje, pavadinimas neviešinimas. Taip pageidavo investuotojas, tačiau savivaldybėms vadovams įmonė žinoma. Tai viena didžiausių Skandinavijos bendrovių, gaminančių pastatų statyboje naudojamas konstrukcijas.

„Investuotojas sutiko įsipareigoti iki 2021 metų pabaigos investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukurti ne mažiau kaip 300 naujų darbo vietų, o iki 2026 metų pabaigos investicijos pasieks 100 mln. eurų ir bus sukurta 1000 naujų darbo vietų“, – sakė D. Cinaitis.

Anot jo, skandinavai investuoti sutiko su sąlyga, kad jie galės ateityje už simbolinę kainą – 33,412 tūkst. eurų – įsigyti visus 15 Marijampolės LEZ teritorijos žemės sklypų, kuriuose ketina plėtoti savo veiklą. Tačiau tai padaryti jie galės tik po Marijampolės LEZ veiklos termino pabaigos 2061 metais. Iki to laiko investuotojas žemę persinuomos. Tiesa, D. Cinaičio tikinimu, teisę nusipirkti visus 15 žemės sklypų už simbolinę kainą investuotojas įgis tik tuo atveju, jei iki 2026 metų įvykdys savo įsipareigojimus.

„Skandinavų investuotojo ketinimai yra labai rimti, nors galutinio sprendimo jis dar nepriėmęs. Jis ilgai rinkosi vietą iš trijų alternatyvų: statyti gamyklą Slovakijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje – Marijampolėje“, – tvirtino D. Cinaitis.

Naudos bus

Marijampolės savivaldybė žemę Marijampolės LEZ teritorijai formuoti nuosavomis lėšomis pirko 2005 metais. Iš viso tuomet išleista 1,172 mln. eurų. Beveik 80 hektarų teritorijoje buvo suprojektuota 15 įvairaus dydžio sklypų. Nuo 2014 metų įrenginėta infrastruktūra – drenažo sistema, vandentiekio siurblinės, nuotekų ir lietaus kanalizacija, privestas vandentiekis, įrengti gaisriniai čiaupai, telekomunikacijų tinklas, išasfaltuoti visi privažiuojamieji keliai ir įvažos į teritoriją. Visoje teritorijoje įrengtas apšvietimas: modernūs stovai ir ekologiški, elektrą taupantys šviestuvai. Bendra Marijampolės LEZ infrastruktūros įrengimo projekto vertė – beveik 4,5 mln. eurų. Iš jų 3,8 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos parama, Marijampolės savivaldybė skyrė daugiau nei 673 tūkst. eurų.

Nepaisant šių investicijų, Marijampolės valdininkų skaičiavimais, jei skandinavai per artimiausius 5 metus sukurs ne mažiau kaip 300 naujų darbo vietų, o marijampoliečių jų užims tik pusę, į savivaldybės biudžetą pateks 75 proc. sumokamo gyventojų pajamų mokesčio nuo vidutinio įmonėje mokamo atlyginimo – 600 eurų į rankas, tai per metus Marijampolės savivaldybės biudžeto papildomos pajamos sudarys po 142,94 tūkst. eurų.

„Tokiu būdu visos išlaidos žemei pirkti vien gyventojų pajamų mokesčio padidėjimo forma grįš į savivaldybės biudžetą per maždaug 8 metus ir 3 mėnesius. Jeigu investuotojas įdarbins daugiau darbuotojų, Marijampolės savivaldybei tenkantis gyventojų pajamų mokesčio sumos dydis bus atitinkamai didesnis“, – kalbėjo D. Cinaitis.

Be to, investuotojo atėjimas sudarys sąlygas gauti papildomų pajamų Marijampolėje jau veikiantiems verslams, samdant rangovus ir paslaugų teikėjus, ypač statybų ir vėliau ekonominės veiklos metu. Todėl reali bendra investicijų ekonominė nauda bus gerokai didesnė.

Sklaidė abejones

Tačiau Marijampolės savivaldybės valdininkų atlikti galimo investuotojo veiklos naudingumo skaičiavimai įtikino toli gražu ne visus savivaldybės tarybos narius. Rolandas Jonikaitis abejojo, ar iš tikrųjų verta už simbolinę kainą perleisti 80 hektarų vienam investuotojui, kai šis ketina investuoti vos 100 mln. eurų.

Vidmantas Brazys: „Būtume didžiausi žiopliai, didžiausi „dundukai“, jei prarastume tokį investuotoją ir tokias investicijas.“ /LŽ archyvo nuotrauka

„Vienam hektarui tenka ne tokia jau didelė investicija. Kai kurios mūsų miesto įmonės investuoja kur kas daugiau“, – teigė R. Jonikaitis. Jis pažymėjo, jog ir numatomos 300 naujų darbo vietų iki 2021 metų tokioje teritorijoje nėra daug – vos po keletą darbuotojų hektarui. Todėl peršasi mintis, kad visos investicijos gali būti tik sandėliai.

R. Jonikaičiui abejonių sukėlė ir įvardijamas atlyginimas – 600 eurų į rankas. Esą jis nėra toks jau didelis. Mat pagal Lietuvos teisės aktus LEZ įsikūrusios bendrovės nemoka nekilnojamojo turto mokesčio. Daugiau nei milijoną eurų investavusios įmonės pirmuosius 6 metus atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o vėliau dar 10 metų jo moka tik 50 procentų. Užsienio investuotojų, įsikūrusių LEZ, gaunami dividendai Lietuvoje neapmokestinami.

Galimą investuotoją į Marijampolę pritraukusios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento gamybos sektoriaus eksperto Gedimino Koryznos teigimu, abejonės dėl galimų investicijų patrauklumo yra visiškai nepamatuotos. „Sutartyse investuotojas siekia įrašyti kuo mažesnius rodiklius – prisiimti kaip galima mažesnę riziką. Tačiau, kiek žinau, jų numatytos investicijos, numatomų įdarbinti žmonių skaičius yra kur kas didesni, nei įrašyta sutartyse“, – Marijampolės savivaldybės tarybos nariams aiškino jis.

Kaip tikino Marijampolės meras Vidmantas Brazys, investuotojas, norintis plėtoti savo verslą mieste, nėra menamas. Dėl galimybių jį pritraukti jau kalbėta įvairiais šalies valdžios lygiais. „Būtume didžiausi žiopliai, didžiausi „dundukai“, jei prarastume tokį investuotoją ir tokias investicijas“, – tarybos nariams aiškino V. Brazys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"