TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vyriški žaidimai - karo imitacija

2008 05 20 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vienas vyriškų hobių - žaisti karą. Nors kariaujama ne tikrais šoviniais, o susižeidimo tikimybė maža, karui imituoti pasirenkamos priemonės - kuo autentiškesnės.

Pasak karybos istorijos klubų, mėginti "pakartoti" karą nėra žaidimas. Tai bandymas atkurti istoriją ir supažindinti su ja visuomenę. Prieš surengiant bet kokį mūšį konsultuojamasi su daugybe skirtingų sričių žinovų - istorikų, muziejininkų, rekonstruktorių. Stengiamasi įvykius pakartoti remiantis istoriniais šaltiniais ir juose išdėstytais duomenimis.

Trijų karų inscenizacija

Bene įspūdingiausią kovų - Napoleono mūšių, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo - inscenizaciją praėjusį savaitgalį buvo galima išvysti Kaune, prie IX forto vykusioje "Muziejų naktyje". Per šį renginį pirmą kartą Lietuvos istorijoje atkurtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kautynių scenos, pristatyta autentiška jų amunicija, automobiliai. Visa rekonstrukciniuose mūšiuose naudota technika ir ginkluotė - veikianti. Pasibaigus vaidinimui žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti su visais renginio eksponatais. Karą inscenizavę jaunuoliai vilkėjo ne teatralinės kokybės kostiumus, o originalius drabužius arba tikslias, kokybiškas kopijas.

Kaip tobulėjo technika

Pirmieji mūšį prie IX forto pradėjo Napoleono kariai. Tai nebuvo naujiena karo istorija besidominčiai publikai, nes Napoleono kariauną jau ne kartą buvo galima išvysti įvairiuose renginiuose.

Po pertraukėlės į kovą stojo Pirmąjį pasaulinį karą inscenizavę jaunuoliai. Gausiausias karių būrys, daugiausia technikos, efektyviausi pirotechnikos elementai pademonstruoti bandant perteikti Antrojo pasaulinio karo scenas.

Visa tai stebinti publika neslėpė susižavėjimo reginiu ir atsineštais fotoaparatais bandė įamžinti tai, kas vyko pievoje prie IX forto. Žiūrovų eilė išsirikiavo ir prie kareiviškos košės, ir prie autentiškos karo technikos. Ja net pasiūlyta pasivažinėti.

Kodėl Kaune kartu su Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo inscenizacija buvo galima išvysti ir Napoleono didžiosios armijos mūšį? Pasak Kauno karybos istorijos klubo bataliono nario Marijaus Taletavičiaus, norėta, kad publika pamatytų, kaip per šimtmetį patobulėjo karinė technika, taktika, apranga, o tai ypač akivaizdu stebint trijų įvykių - Napoleono žygių, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų - inscenizacijas.

Napoleonas ir Lietuva

M.Taletavičius ir jo kolegos - Napoleono didžiosios armijos 129 linijinio pulko imitatoriai. Anot pašnekovo, šis pulkas su Lietuva susijęs tuo, kad 1812 metais, per žygį į Rusiją, Napoleonas davė leidimą jį papildyti 500 rekrutų iš Lietuvos teritorijos. Pulkas Smolenske stovėjo kaip įgula. Vėliau su didžiąja armija traukėsi, kovėsi prie gyvenviečių Krasnoje, prie Berežinos.

"Galiausiai iš pulke buvusių 1029 kareivių po pusmečio, t. y. 1813 metais, liko tik apie 20 karių - kiti žuvo arba pateko į nelaisvę Rusijoje, - pasakojo M.Taletavičius. - Dauguma pulko karių buvo vokiečiai iš Oldenburgo ir Hanoverio, o puskarininkiai ir karininkai - prancūzai. Todėl komandos ir statutas buvo prancūziškas."

Kariuomenės mados

Kaip teigė Kauno karybos istorijos klubo bataliono narys Vygantas Kazlauskas, kariuomenė visais laikais buvo visuomenės įpročių, mados ir didžiausių laimėjimų atspindys. Tik reikia įsigilinti į vaizduojamos epochos niuansus ir bus aišku, kodėl rengtasi tokiomis uniformomis ar taikyta atitinkama taktika.

Pavyzdžiui, XIX amžiaus pradžioje buvo naudojamasi ilgavamzdžiais šautuvais. Jų vamzdžiai siekdavo 1,6 metro. Dėl šios priežasties nebuvo galimybių pataikyti į priešą, nutolusį daugiau kaip per 100 metrų. Taip pat nerealu sužeisti ar nušauti besislapstantį, užsimaskavusį karį. Ginklai lėmė kariuomenės aprangą ir per karą taikytą taktiką.

Mūšiai vykdavo atvirame lauke kariuomenėms išsirikiavus vienai prieš kitą. Buvo šaudoma tik priartėjus prie priešo. Vienų šalių kariuomenės stengdavosi šaudyti greitai, kitų vadai vertindavo ne greitį, o taiklumą.

Kariai vilkėdavo ryškiaspalvius drabužius. Dažniausiai jie atspindėdavo šalies, dėl kurios kaunamasi, spalvas. Ypatingos buvo ir karių kepurės - aukštos su ryškiu bumbulu, įsiūtu pačiame viršuje.

"Apranga privalėjo išsiskirti, kad vadai žinotų, kokia kariuomenė prieš juos žygiuoja. Tuo metu matyti karių judėjimą buvo galima tik pro binoklį. Jei per mūšį visi dėvėtų maskuojamuosius drabužius, būtų neįmanoma atspėti, kur priešas, o kur saviškis", - aiškino M.Taletavičius.

Karo istorijos specialistų tvirtinimu, per Pirmąjį pasaulinį karą jau naudoti modernesni ginklai ir maskuojamosios uniformos. Antrojo pasaulinio karo metais išlikti gyvam tapo dar sunkiau - amuniciją papildė sudėtingesnė karinė technika, atsirado techninė galimybė perduoti žinutę į štabą ir iš jo.

Vietoj mobiliųjų - pasiuntiniai

Kadangi mobiliųjų telefonų ir kitų ryšio priemonių Napoleono mūšių laikotarpiu nebuvo, vadai savo nurodymus kariams perduodavo per pasiuntinius.

Garsiojo Vaterlo mūšio pavyzdys pamokė kariuomenės vadus, kad į kovų sūkurį siųsti vieno kario ir jam patikėti perduoti svarbią informaciją negalima - užduotį vienu metu privalo vykdyti bent du ar trys pasiuntiniai.

1815 metų birželio 18-ąją prie Vaterlo, netoli Briuselio, įvyko lemiamas mūšis. Anglų kariuomenė, vadovaujama A.Wellingtono, sugebėjo atlaikyti prancūzų armijos puolimą, o laiku į mūšio lauką atskubėjusi Prūsijos kariuomenė nulėmė visą kovos eigą. Napoleonas pralaimėjo. Jo antrasis viešpatavimas, trukęs šimtą dienų, baigėsi. Pats Napoleonas buvo ištremtas į Šv. Elenos salą Atlanto vandenyne.

Karo istorikai tvirtina, kad per Vaterlo mūšį Napoleonas pasiuntė tik vieną pasiuntinį perduoti svarbią informaciją savo kariaunai. Jis buvo nukautas. Išsiųstas dar vienas pasiuntinys taip pat neįvykdė užduoties - nepasiekė tikslo. Kai kuriuose istorijos šaltiniuose minima, jog būtent dėl to, kad kariuomenės laiku nepasiekė svarbi informacija, Napoleonas žygį pralaimėjo.

"Tobulėjant visuomenei atsirado ryšio priemonių. Dabar informacija kariams perduodama visai kitais metodais", - sakė M.Taletavičius.

Mūšiuose - du mėnesiai

M.Taletavičius ir V.Kazlauskas karo istorija ir Napoleono kariuomenės vaizdavimu šiais laikais susidomėjo 1997-aisiais, kai išvydo Kaune Deltuvos mūšio inscenizaciją. "Jaunystėje gali daug kuo susižavėti. Mums mūšio inscenizacija paliko įspūdį, tad susiradome, kas jį organizavo, ir užsirašėme į klubą", - prisiminė V.Kazlauskas. Nuo 2000-ųjų jaunuoliai įsteigė savo klubą. Dabar jo nariai nuolat keliauja po Europą, domisi karo istorija. Per metus jie išvyksta į maždaug dvidešimt renginių, susijusių su Napoleono karo žygių inscenizavimu. "Suskaičiavome, kad per metus namie nebūname apie du mėnesius", - teigė M.Taletavičius.

Dauguma renginių vyksta savaitgaliais, todėl derinti kelionių su darbu nereikia. Jei sulaukiama kvietimo į penkių šešių dienų trukmės Napoleono karių suvažiavimą, istorijos entuziastai pasiima savaitės atostogas. "Ruošiamės, dalyvaujame kaip tikri kariai. Ir pergales atšvenčiame", - tvirtino M.Taletavičius.

Napoleono gerbėjų antrosios pusės ne itin džiaugiasi tokiu vyrų užsiėmimu. Mat pasiruošti žygiams reikia ir pinigų, ir laiko.

"Kai dažnokai nebūni namie, o dar išleidi nemažai pinigų savo hobiui, nė viena mylimoji nesidžiaugs", - juokauja M.Taletavičius.

Pagal istorinius brėžinius ir duomenis sukurta Napoleono kario uniforma, ginklai, kepurė, kita amunicija kainuoja nuo 3000 iki 5000 litų. "Viskas priklauso nuo to, kiek gali sau leisti. Uniformos kabo mūsų spintose - jos pasiūtos už asmeninius pinigus ir yra mūsų nuosavybė", - dėstė M.Taletavičius.

Iš savo hobio Kauno karybos istorijos klubo-bataliono nariai nieko neuždirba. Kartais jiems sumokama už dalyvavimą renginiuose. Tačiau Napoleono mūšių entuziastai sakosi niekuomet nedalyvausiantys parduotuvės atidaryme ar kitoje komercinėje šventėje, nes juos domina tik istoriniai įvykiai. Anot klubo narių, atsakyti į klausimą, kodėl vilioja karų istorija, galima remiantis viename internetiniame tinklalapyje spausdinama fraze: "Eksponatai dažnai geriau nei knygos gali papasakoti apie tai, kas kadaise vyko... Mūsų nuomone, istoriją reikia žinoti, kad galėtume iš jos mokytis. Kad nesikartotų klaidos, padarytos praeityje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"