TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Vyskupo knygoje – Šventosios Žemės patirtis

2015 06 01 6:00
Vyskupas Lionginas Virbalas pristatė antrąjį savo knygos „Šventoji Žemė“ leidimą. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo knyga „Šventoji Žemė“ mūsų šalyje leidžiama jau antrą kartą. Itin populiariame leidinyje dvasininkas aprašo šio krašto vietas, susiedamas jas su Evangelijų pasakojimais.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatydamas šiųmetį „Šventosios Žemės“ leidimą vyskupas L. Virbalas šią knygą pavadino kelionės vadovu piligrimams. Vyskupas pabrėžė, kad piligrimystėje svarbiausia kelionėje įgyta patirtis. O kad keliauti būtų paprasčiau, jis teigė parengęs knygą apie šalį, kurioje gimė, gyveno ir mirė Jėzus Kristus.

Pakilti ir iškeliauti

Susirinkusiems į knygos pristatymą vyskupas L. Virbalas teigė susiduriantis su požiūriu, kad Dievas yra visur, kiekvienoje vietoje, todėl klausiama, kam apskritai leistis į piligrimines keliones? „Esame įpėdiniai Viešpaties pašaukto ir į nežinomą ateitį iškeliavusio Abraomo. Tad ir mūsų tikėjimo kelionėje kartais tenka pakilti ir iškeliauti“, - tokį atsakymą abejojantiesiems keliauti, ar ne, turi vyskupas. Drauge jis priminė, kad išrinktosios tautos atstovai į Pažadėtąją Žemę taip pat keliavo vedini Mozės, toji pati tauta keliavo ir į Saliamono pastatytą šventyklą. „Piligriminės kelionės svarbios dėl to, kad jos visuomet pasilieka širdyje“, - kalbėjo vyskupas L. Virbalas.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad piligrimystė mus priverčia išsijudinti, atitraukia nuo kasdienybės. „Iškeliaudamas žmogus priverstas kažką palikti. O išdrįsę palikti, mes būtinai gauname kai ką naujo“, - teigė dvasininkas. Jis sakė, kad kelionėje pamatyti peizažai, naujos vietos, sutikti žmonės keliaujantįjį neabejotinai prakalbina ir padeda atsiverti keliauninko dvasiai. „O keliauti po Šventąją Žemę svarbu ir dėl to, kad ji kupina materialiąją formą įgavusių Jėzaus prisilietimų“, - sakė vyskupas L. Virbalas.

Penktoji Evangelija

Dvasininkas pabrėžė, kad Šventoji Žemė piligrimams svarbi todėl, kad tai – įsikūnijimo žemė. Tai Jėzaus Kristaus gimimo, jo svarbiausių gyvenimo įvykių, jo mirties, o svarbiausia – jo prisikėlimo žemė. Vaikščiodamas po ją matai, lieti Evangelijose aprašytas vietas ir supranti, kad tai, apie ką kalba šventosios knygos – ne kažkur toli, o po tavo kojomis.

„Manau, kad ne vienas esame susidūrę, kad skaitant Šventąjį Raštą daug kas jame atrodo abstraktu. Nuvykus į Šventąją Žemę visa tai tampa tikra ir aišku“, - sakė dvasininkas. Jis akcentavo, kad Šventoji Žemė vadinama Penktąja Evangelija ir tai daroma ne veltui.

Vyskupas L. Virbalas pasakojo pirmąsyk į Šventąją Žemę nuvykęs 1994-aisiais. Šią šalį jis pamatė dėka kunigo jėzuito Paolo Molinari. Po šio kelionės, raginamas P. Molinari, vyskupas Lionginas teigė būręs piligrimų iš Lietuvos grupes, kurias nesyk lydėjo į Penktąja Evangelija vadinamą šalį. „Tad išleistoje knygoje į Šventąją Žemę aš daug kur žiūriu tėvo P. Molinari žvilgsniu, atpasakoju jo pateiktus pasakojimus“, - teigė dvasininkas. Jis pabrėžė knygą apie Šventąją Žemę pirmąsyk išleidęs 2000-aisiais, o dabar, po 15 metų, išėjo antrasis, papildytas šios knygos leidimas. “Šioje knygoje aš stengiausi apibūdinti pačią šalį, jos istoriją, lankytinas vietas. Į knygą įpyniau nemažai Šventojo Rašto tekstų. Tai dariau tam, kad žmonės prie Šventosios Žemės prisiliestų per Šventąjį Raštą“, - sakė vyskupas L. Virbalas. Knygą jis teigė iliustravęs savosiomis bei įvairių kitų autorių nuotraukomis.

Kitokie nei mes

Pristatydmas savo knygą Panevėžio vyskupas supažindino ir su Šventojoje Žemėje gyvenančiais krikščionimis. „Mums, žinoma, norėtųsi, kad viso pasaulio krikščionys būtų tokie kaip mes. Bet taip nėra“, - juokavo vyskupas. Jis pabrėžė, jog krikščionybę įvairioms tautoms išplatinę apaštalai gerbė tų šalių kultūrą bei papročius ir per tai vietovėse, kuriose įsitvirtino krikščionybė, susiformavo saviti Dievo garbinimo būdai. Liturgiją, per kurią garbinamas Viešpats, keitė įvairiausi istoriniai įvykiai, jį keitė asmenybės. „Tai ir lėmė, kad dabar Jeruzalės Kristaus kapo bažnyčioje meldžiasi ne tik katalikai, bet ir koptai, ortodoksai, aramėjai“, - sakė dvasininkas. Visi jie, kaip ir mes, katalikai, pasak vyskupo L. Virbalo, garbina tą patį Dievą, skiriasi tik Dievo garbinimo būdai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"