Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vytautas vėl krikštija Šatriją

 
2017 07 14 8:50
Liepos 15 dieną  Pašatrijos kaime bus šventinamas paminklas Vytautui Didžiajam. Ramūno Terlecko nuotrauka

Šalia Šatrijos piliakalnio iškilęs paminklas Vytautui Didžiajam dar kartą patvirtina, kad užsispyrimas bei tikėjimas savo idėja gali nuversti kalnus. Tai ir proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra veiklių, kūrybingų patriotų.

Liepos 15 dieną 15 val. Pašatrijos kaime, Luokės seniūnijoje, laukiama svečių iš visos Lietuvos. Čia bus šventinamas paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklo sumanytojas Vytautas Kondratas sakė nespėliojantis, kiek svečių susirinks, bet žadėjo, kad visi jie jausis jaukiai ir galės švęsti iš visos širdies.

„Liepos 15-oji – Žalgirio mūšio metinių diena, todėl simboliška, kad paminklą Vytautui Didžiajam šventinsime būtent tą dieną“, – pažymėjo V. Kondratas.

Sunkoka jį vadinti tik paminklo „sumanytoju“, nes jei ne V. Kondrato užsispyrimas, tikėjimas tikslu, kasdienės pastangos ir pinigai, kažin ar Lietuvoje būtų iškilęs dar vienas paminklas Vytautui Didžiajam.

Įkvėpimas atėjo naktį

V. Kodratas seniai garsėja prižiūrimų avelių gausa: jis yra didžiausias avių augintojas Baltijos valstybėse. Su jomis iš dalies galima sieti ir paminklo atsiradimo priežastį.

„Avys ėriuojasi dažniausiai po saulės laidos, todėl daugelį naktų tenka praleisti laukuose. Vieną tokią žvaigždėtą naktį ir toptelėjo mintis, kad privalome įamžinti Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo V. Kondratas.

Iš pradžių galvojęs apie koplytstulpį ar koplytėlę, bet pasitaręs su šviesaus atminimo Telšių rajono meru Vytautu Kleiva, Telšių vyskupu Jonu Boruta, vietos bendruomenės šviesuoliais V. Kondratas nusprendė, kad paminklas iš granito geriausiai atspindėtų sumanymą.

„Vytautas su Jogaila krikštijo žemaičius, ir tikrai neabejoju, kad buvo prie Šatrijos, kur užgesino aukurą ir pastatė kryžių“, – kalbėjo V. Kondratas. Be to, šalia Šatrijos piliakalnio yra ir Pašatrijos dvarvietė, kurioje V. Kondratas kuria kaimo turizmo sodybą.

Pasak jo, Pašatrijos dvaras – vienas seniausių Lietuvoje, čia istorijos dvasia tiesiog pulsuoja, todėl Vytauto Didžiojo monumentas organiškai įsilieja į gamtovaizdį.

Nesidairo į šalis

Idėją paversti paminklu truko beveik trejus metus. Ponas Vytautas pasakojo, kad pažįstama vilnietė Nijolė Džiautienė jį supažindino su skulptoriumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Antanu Kmieliausku, kuris rado tinkamą granito luitą.

„Vieną tokią žvaigždėtą naktį ir toptelėjo mintis, kad privalome įamžinti Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų.“

„Galima ilgai pasakoti, kaip granitas virto paminklu, tai truko beveik trejus metus. Tačiau vieną gražiausių girdėtų frazių ištarė A. Kmieliauskas pareikšdamas, kad tai geriausias jo kūrinys, ir jis yra laimingas galėjęs įgyvendinti savo meninę viziją“, – dėstė V. Kondratas.

Jis pridūrė, kad tikėjimą, kaip ir meilę Lietuvai, jam įskiepijo tėvai. Telšių rajono ūkininkai Vladislovas ir Zofija Kondratai į Krasnojarsko kraštą buvo ištremti 1951 metais.

„Aš buvau mažiausias vaikas šeimoje. Kai gimiau Sibire, mamai buvo 45-eri, tėvui – 50 metų“, – atsiminimais dalijosi V. Kondratas.

Iš tremties į tėviškę Kondratų šeima grįžo 1958 metais. Po studijų Žemės ūkio akademijoje įvairiose žemės ūkio įmonėse dirbęs V. Kondratas, prasidėjus „perestroikai“, nusprendė ūkininkauti pats.

„Tapau vienu pirmųjų Lietuvos ūkininkų, užsiėmiau avininkyste, dabar mano avių ūkis – didžiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Bandoje yra pusantro tūkstančio ėriavedžių, o kartu su ėriukais dabar turiu apie du su puse tūkstančio avių. Žemę taip pat po truputį supirkinėjau ir dabar savo žemės turiu apie 500 hektarų“, – sakė V. Kondratas, kasmet vasarą Luokėje rengiantis tremtinių susitikimus.

„Šiemet visų, kuriems rūpi Lietuva, laukiu liepos 15-ąją, nesvarbu, kiek atvažiuos, visiems dėmesio pakaks“, – žadėjo žemaitis.

Paminklas Vytautui Didžiajam nėra pirmas atminimo ženklas, įgyvendintas V. Kondrato. Prieš gerą dešimtmetį jo pastangomis buvo pastatytas paminklas žuvusiems Luokės apylinkės partizanams.

„Einu ir dirbu, nesidairydamas į šalis, nes jei pradėsi dairytis – paskęsi“,– reziumavo Lietuvos istorijos puoselėtojas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"