Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Žaliasis Lietuvos smaragdas

 
2017 03 21 12:00
Raudondvario dvaro rūmai. Kauno rajono merijos archyvo nuotraukos

Beveik pačiame Lietuvos centre esantis Kauno rajonas žiedu supa antrą pagal dydį Lietuvos miestą, tačiau Kauno „miegamuoju“ netapo, o virsta laisvalaikio oaze, šalia kurios daug metų sėkmingai plėtojamas žemės ūkis ir verslas.

Patogus susisiekimas, arti esantis miestas, graži gamta, mažesni mokesčiai, palankios verslo sąlygos, išplėtotos įvairios paslaugos vilioja čia apsigyventi žmones ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų šalies regionų. Todėl Kauno rajonas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitinka turėdamas beveik 100 tūkst. gyventojų.

Dabarties nebūtų be praeities

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad Pakaunės kraštas turi 22 piliakalnius, yra turtingas istorinės praeities ir patriotinių tradicijų. Kauno apylinkės pastarąjį šimtmetį davė Lietuvai ne vieną žmogų, išgarsėjusį savo darbais Nepriklausomybės labui. Rajono savivaldybė stengiasi puoselėti ir įamžinti istorinį atminimą nuolat, nelaukdama ypatingų progų.

Kovos už lietuvybę ir Nepriklausomybę pėdsakų Pakaunėje jau galima aptikti pradedant 1863 metų sukilimu, kuris buvo apėmęs Zapyškį, Vilkiją, Čekiškę. Kraštas garsėjo savo knygnešiais.

Garliaviškis vaistininkas Kazys Aglinskas, mokytojai Juozas Andziulaitis, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Jonas Mačys-Kėkštas ir knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų bei platintojų draugiją. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi vienas Lietuvos valstybės kūrėjų Jonas Basanavičius.

Atkuriant valstybę Pakaunė garsėjo savanoriais. Jų čia buvo 645, iš to būrio net 96 – Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriai. Prieš porą metų žurnalistas Vilius Kavaliauskas kartu su savivaldybe išleido knygą „Pakaunės krašto karžygiai“, pasakojančią apie 1919–1920 metų Lietuvos savanorius. Vietos bendruomenių lėšomis įvairiose Kauno rajono vietose atsirado 11 knygos-suolelio formos paminklų, ant kurių yra užrašyti Vyčio kryžiaus ordino kavalierių vardai.

Valerijus Makūnas: „Mano nuomone, Kauno rajono sėkmę lemia bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui."

„Nepamirštame ir kito žymaus kraštiečio, Vasario 16-osios Akto signataro, ateitininko, tarpukario ministro pirmininko Prano Dovydaičio. Nors šio žmogaus kapas kažkur Rusijos platybėse, jo atminimą norime įamžinti čia. Dar šiemet, talkinant skulptoriui Stasiui Žirguliui, prie Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos pastatysime jam paminklą“, – aiškino V. Makūnas.

Kitas Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis kartu su broliu Juozu palaidotas Paštuvos kapinaitėse.

Garsiausiems Lietuvos lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui atminti Babtų seniūnijoje, ant Stabaunyčios kalno, pastatytas mūrinis koplytstulpis, o Alšėnų seniūnijos Padainupio kaime – paminklas. Vieninteliai XX amžiaus pradžioje (1933 m.) Atlantą perskridę lietuviai pasiekė antrą rezultatą pasaulyje pagal skridimo nuotolį transatlantine trasa ir ketvirtą – pagal ore išbūtą laiką. Kauno rajonas daug metų palaiko draugiškus ryšius su Myslibužo (Lenkija) savivaldybe, kurios teritorijoje žuvo legendiniai lakūnai.

Pokario partizanų kovas mena kryžius ir paminklas, iškilę „Tauro“ apygardos Birutės rinktinės vado Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietoje Pabartupio pamiškėje (Alšėnų sen.). Partizanų atminimas taip pat įamžintas Jonučiuose (Garliavos apyl. sen.), Braziūkuose (Zapyškio sen.), Kačerginėje. Romainių kaime (Užliedžių sen.) pastatytas paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui, brigados generolui Kaziui Veverskiui.

Salių kaime (Domeikavos sen.), Andziulių šeimos name, išlikusi unikali pogrindinė spaustuvė-muziejus „ab“. Joje 1981–1991 metais buvo spausdinama tautinė, katalikų, politinė literatūra. Tai vienintelė Lietuvoje pogrindinė spaustuvė, kurios sovietmečiu neaptiko KGB. Į naujausių laikų istoriją įėjo Sitkūnai ir Juragiai, kuriuose paminklais įamžinti 1991 metų Sausio 13-osios įvykiai.

Kauno rajonas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pasitinka turėdamas beveik 100 tūkst. gyventojų.

„Tų žmonių buvimą, liudijimą, kad jie kūrė mūsų istoriją, labai svarbu perduoti iš kartos į kartą kaip istorinį atminimą. Šiemet savivaldybės komanda kartu su Pėsčiųjų žygių asociacija dalyvavo naktiniame žygyje partizanų takais. Renginys sutraukė net 1250 dalyvių, tarp jų buvo itin daug jaunimo. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga ketiname surengti dar masiškesnį žygį“, – kalbėjo V. Makūnas.

Vilioja gamta ir senove

Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – sankirtoje. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu. Nuostabūs upių vingiai ir slėniai, Kauno marių regioninis parkas, nepaliesta draustinių gamta žavi ir traukia akį.

Senovę menantys architektūros šedevrai – gotikinė XVI amžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje, XVII amžiaus Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, daugiau kaip 500 metų skaičiuojantis Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras. Rajoną garsina viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje – Babtai. 2014 metais šis miestelis šventė 620-ąjį gimtadienį. Ant aukštų Nemuno krantų įsikūrusi Vilkija ir prie Dubysos prigludusi Čekiškė garsėja urbanistiniu paveldu. Kurorto ramybe alsuoja Kulautuva ir Kačerginė. Kauno rajone yra net 302 kultūros paveldo objektai.

Kauno rajono savivaldybė Pakaunės miesteliuose įamžino 1919-1920 metų Lietuvos savanorių, Vyčio kryžiaus kavalierių atminimą.

Nepakartojami Vilkijos ir Nemuno vingių vaizdai atsiveria nuo Ringovės piliakalnio. Vilkijos apylinkėse dunkso lietuvių istorinės praeities liudininkas Jaučiakių piliakalnis, ant kurio, kaip manoma, stovėjo kryžiuočių 1369 metais sunaikinta Paštuvos (Vilkijos) pilis. Garbingą Lietuvos praeitį, susijusią su Pilėnų tragedija, mena Pyplių piliakalnis, stūksantis kairiajame Nemuno krante, netoli Nevėžio žiočių. Kauno rajono savivaldybė šią istorinę vietą, esančią šalia Kačerginės dviračių tako, ruošiasi sutvarkyti iš pagrindų.

Rajone išlikę 19 buvusių dvarų sodybų. Itin vertingas Raudondvario dvaras (XVII amžius) – vienas ryškiausių Renesanso ir romantizmo laikotarpiu susiformavusių architektūros ansamblių Lietuvoje. Kauno rajono savivaldybė, siekdama išsaugoti Raudondvario dvaro sodybą ateities kartoms, inicijavo projektus, kurie padėjo sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms šį objektą. Buvusioje ledainėje įsikūrė Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, žirgyno pastate – menų inkubatorius. Raudondvario dvaro sodyba tampa ypatingu traukos centru. Čia vyksta įvairūs kultūros renginiai, aukšto rango diplomatiniai priėmimai. Pilyje įsikūręs Kauno rajono muziejus.

„Sprendimas suteikti kurortinės teritorijos statusą trims miesteliams – Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio – atvėrė naujų galimybių plėtoti turizmą. Kartu su Kauno miesto savivaldybe ketiname įgyvendinti ir daugiau projektų, kurie leistų sustiprinti galimybes Kaunui 2022 metais tapti Europos kultūros sostine“, – tvirtino V. Makūnas.

Kluoniškių mūšio 75-ųjų metinių minėjimas.

Vietos pakanka visiems

Kauno rajonas dar nuo tarpukario laikomas senų ūkininkavimo tradicijų, žemės ūkio mokslų kraštu. Čia veikia didžiausios šalies žemės ūkio, miškininkystės srities mokslo įstaigos – Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. „Žemdirbystė visuomet buvo ir bus pamatinis mūsų krašto akmuo. Matyt, nebe reikalo Kauno rajone yra įsikūrę ir pagrindiniai agroserviso paslaugų kompleksai, vyksta tarptautinės žemės ūkio parodos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė V. Makūnas.

Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroserviso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi Kumpių kaime. Tai – „East West Agro“, „GNT Lietuva“, „Kesko Agro Lietuva“, „Rovaltra“, „Dojus“ ir kitos. Naujosiose Muniškėse veikia viena didžiausių Baltijos šalyse akvakultūros įmonių „jFisch“.

Rajonas yra svarbių tarptautinių transporto arterijų sankirtoje, todėl čia itin išplėtota logistika. Ypač sparčiai prie magistralės Vilnius-Kaunas plečiasi logistikos parkas, kuriame jau įsikūrė prekybos milžinės „Lidl“ logistikos centras, šalia – Lietuvos pašto ir farmacijos įmonės „Limedika“ logistikos centrai.

Į priekį žengia ir Karmėlavos gyvenvietėje esantis tarptautinis oro uostas. Čia veikia orlaivių priežiūros bendrovė „FL Technics“, oro parkas, kuriama jungtis su laisvąja ekonomine zona (LEZ). Pietų Afrikos Respublikos kompanija „Global Aviation“ Kauno oro uoste ketina statyti naują lėktuvų priežiūros centrą.

Kauno rajono LEZ jau įsikūrė daugiau kaip 20 bendrovių. Čia pritraukta 360 mln. eurų investicijų, sukurta beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų. Bendrovės „DPD Lietuva“ siuntų rūšiavimo terminalas LEZ yra didžiausias ir moderniausias Baltijos valstybėse. Šioje teritorijoje dar statoma šveicarų kapitalo šviestuvų gamykla, išmaniųjų telefonų techninis centras, vienkartinių popierinių puodelių gamykla „Peraltis“. Tiesa, visas LEZ potencialas kol kas neišnaudotas – naujos įmonės teužima apie 10 proc. jos ploto.

„Mąstydami apie rajono perspektyvą visuomet buvome įsitikinę, kad reikia skirti erdvių verslo plėtrai. Patrauklios tam tapo teritorijos prie Domeikavos, Sitkūnų, Karmėlavos, Garliavos“, – vardijo Kauno rajono meras. Jis minėjo, kad Garliavą garsina „Baltijos polistirenas“, siuvimo įmonė „Garlita“, pramoginių laivų statykla „Marex Boat“, traškučių gamykla „Oho“, šokolado gaminių bendrovė „Schoco Group“.

Lemia palankios sąlygos

Kauno rajonas išsiskiria darnia plėtra – plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu. Tai, kad rajonas žengia tinkama linkme, patvirtina ir nepriklausomų ekspertų vertinimai. Pagal Laisvosios rinkos instituto sudarytą savivaldybių indeksą jis jau penkerius metus užima pirmąją vietą tarp 54 mažųjų Lietuvos savivaldybių.

Valerijus Makūnas: „Mano nuomone, Kauno rajono sėkmę lemia bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui.“

„Mano nuomone, Kauno rajono sėkmę lemia bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui. Stengiamės tvarkyti kelius, tiesiame dviračių takus, pertvarkome ugdymo, kultūros įstaigas. Pakaunėje mažesni mokesčiai, pigesni žemės sklypai, daugiau erdvės, gaivesnis oras. Visa tai ir vilioja jaunas šeimas kurtis šiame krašte“, – nurodė V. Makūnas. Jis pažymėjo, kad plėtojant miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrą labai pagelbėjo Europos Sąjungos (ES) lėšos – beveik 90 mln. eurų.

Įgyvendinant turistinius projektus buvo įrengiami paplūdimiai, dviračių takai. Privačios iniciatyvos duoda rezultatų ir švietimo srityje – rajone veikia 6 privatūs vaikų darželiai.

„Visada buvome už tai, kad verslininkai jaustųsi gerai. Todėl jau beveik dešimtmetį skatiname bendroves investuoti mūsų rajone. Jei besikurianti įmonė investuoja 300 tūkst. eurų ir įdarbina daugiau kaip 50 proc. Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių, ji trejus metus atleidžiama nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių“, – aiškino Kauno rajono meras. Beje, nuo šių metų tokią lengvatą gauna ne tik besikuriančios, bet ir jau veikiančios įmonės, norinčios plėsti savo veiklą.

Prie verslo plėtros prisideda ir tai, kad Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje gerokai sumažino verslo liudijimų kainą – jis visiems atsieina nuo 1 iki 34 eurų per metus. Taip siekiama skatinti gyventojus imtis skaidraus verslo.

V. Makūnas minėjo, jog sudarius palankias sąlygas verslui, realiai gaunamos pajamos dėl to nesumažėjo, nes išaugo gyventojų pajamų mokesčio dalis. Vien pernai į rajono biudžetą „prikapsėjo“ beveik 7 mln. eurų daugiau, negu buvo planuota. Šiuos viršplaninius pinigus savivaldybė galėjo skirti keliams, švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai.

Svarbiausia – bendruomenė

Kauno rajonas – viena tankiausiai gyvenamų teritorijų Lietuvoje. Rajone yra 25 seniūnijos, kuriose „išsibarstęs“ 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai, o jų gyventojų skaičius kasmet padidėja beveik tūkstančiu. Tiesa, tas augimas, kaip pabrėžė V. Makūnas, atskiruose kaimuose ar net seniūnijose labai skiriasi. Nuošalesnėse vietovėse gyventojų mažėja, o štai Užliedžių seniūnijoje pernai per metus registruoti 157 naujagimiai ir tik 8 mirę žmonės. „Tai rodo, kad į rajoną važiuoja gyventi verslus jaunimas. Tai kelia naujus iššūkius, kaip ir naujai besiformuojančios šiuolaikiškos gyvenvietės. Ten reikia inžinerinių tinklų, gerų kelių, apšvietimo, mokyklų, kultūros įstaigų“, – dėstė Kauno rajono meras.

Plėtra yra spartesnė, negu spėjama steigti būtinas įstaigas, nors per ketverius pastaruosius metus naujų vietų vaikų darželiuose buvo sukurta beveik tūkstantis. Naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos atidarytos Giraitėje ir Garliavoje, praplėstas „Ąžuolėlio“ filialas Akademijoje. Kai atsirado privačių darželių, Kauno rajono taryba nutarė kompensuoti dalį mokesčio tėvams, leidžiantiems į juos savo vaikus. Vėliau šią patirtį perėmė kitos savivaldybės.

„Siekiame, kad Pakaunė taptų darnios plėtros kraštu, kuriame būtų patogu gyventi, dirbti, ilsėtis. Kai esi šalia didelio miesto, kitaip žmonių nepritrauksi“, – įsitikinęs V. Makūnas.

Meras supranta, kad moksleivių negalima vežioti 20–30 kilometrų į mokyklas, o reikia stiprinti tas kaimo mokymo įstaigas, kuriose yra reikiamas skaičius vaikų. Taip atsirado ilgosios kaimų gimnazijos. Tiesa, toli gražu ne visas mokyklas pavyksta išlaikyti tokias, kokios buvo anksčiau. Jų tuštėjimo metas neaplenkė ir Kauno krašto. Tačiau visiškai mokyklos neišnyko. Vienos tapo daugiafunkciais centrais, kai po vienu stogu pradėjo veikti ir mokyklos, ir ikimokyklinės įstaigos, bibliotekos, laisvalaikio salės, kitose įsikūrė seniūnijos arba buvo įrengtos patalpos, kuriose gali apsistoti kūrybinių stovyklų dalyviai.

Rūpinantis rajone gyvenančių žmonių poreikiais nuošalyje nelieka ir kaimų bendruomenės. Jų iniciatyva Ežerėlyje, Ilgakiemyje atgijo kultūros centrai, Panevėžiuke buvo pakeistas vietos bažnyčios stogas, Zapyškyje investuota į parapijos namus ir mokyklos stadioną, o Raudondvaryje atsirado parkas, riedučių aikštelės.

„Kai bendruomenėms buvo suteikta galimybė gauti ES lėšų, stengėmės, jog tie pinigai leistų patenkinti ne kelių asmenų, bet viso kaimo poreikius. Ir dabar, kai kaimų bendruomenės vėl galės pasinaudoti paramos lėšomis, sieksime, kad jos būtų orientuotos į darbo vietų kūrimą, viešųjų erdvių tvarkymą“, – sakė Kauno rajono meras.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"