TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Žemaičiai nori daugiau tarmiškų užrašų

2015 02 27 6:00
Gargždai gali tapti dar vienu miestu, kuris puikuosis žemaitišku užrašu miesto prieigose. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos rajone esančių Gargždų politikai ir kultūros specialistai suka galvas dėl dar neregėto žemaitiškumo propagavimo. Merijoje oficialiai pradėtas svarstyti didžiulio užrašo „Gargždā“ statybos miesto prieigose klausimas. Ši idėja jau kelia audrą, mat Gargždai yra dvilypis miestas: dalis jo - Žemaitijoje, dalis - Klaipėdos krašte.

Žemaičių etninė grupė yra viena aktyviausių Lietuvoje ir labiausiai pabrėžianti savo išskirtinumą.

Tarmiški užrašai plinta

Skuodo rajono tarybos veiklos reglamente yra net įtvirtinta nuostata per oficialius tarybos posėdžius kalbėti žemaitiškai.

Didžiulis betoninis užrašas „Telšē. Žemaitėjės suostėnė“ pasitinka įvažiuojančiuosius į Telšius. Prie Varnių gyvenvietės puikuojasi žodis žemaičių tarme „Varnē“.

O Mažeikiuose plinta net parduotuvių ir įvairių paslaugų teikimo įstaigų iškabų pavadinimų žemaičių tarme mada. Dzūkas ar suvalkietis gali net nesuprasti, ką reiškia „Raktu meistārnė“ (raktų dirbtuvės). Vietoj „iškvietimas“ reklaminiame skydelyje parašyta „iškvėitėms“.

Šių metų pradžioje pradėtas leisti ir periodinis laikraštis „Ruoda“, kuriame visi straipsniai - žemaičių tarme, specifinėmis raidėmis, nerašant nosinių.

Žemaičiai iki šiol mina valdiškus slenksčius ir ginčija Valstybinės lietuvių kalbos komisijos draudimą oficialiai registruoti įmonių pavadinimusŽemaitoks“, „Apuoks“, bendriją „Skouda kvietka“. Kalbininkai motyvuoja, kad kitų tarmių atstovams tokie pavadinimai gali būti tiesiog nesuprantami.

Tiesa, pasaulyje dvikalbystės tarmių pagrindu pavyzdžių viešajame sektoriuje yra ne vienas. Pavyzdžiui, Ispanijos uostamiestyje Valensijoje net gatvių pavadinimai parašyti bendrine ispanų ir Valensijos regiono tarme.

Daug niuansų

Siūlymas Gargžduose prie plento netoli automagistralės pastatyti didžiulį užrašą „Gargždā“ sukėlė audringų diskusijų. Idėją Klaipėdos rajono tarybai pateikė vienas jos narys, save laikantis tikru žemaičiu, sprendimas buvo užregistruotas ir įtrauktas į tarybos darbotvarkę. Sumanymo autoriaus teigimu, toks ženklas kainuotų 5 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Česlovo Banevičiaus, bus siūloma sudaryti specialią darbo grupę ir šį klausimą nagrinėti plačiau.

„Kyla labai daug niuansų. Ar Gargždai yra tikrai tokie žemaitiški, kad reikėtų viešojoje vietoje oficialiai pristatyti miestą žemaičių tarme? Manau, kad tai nebūtų tikslinga, nes nesame tipiški žemaičiai“, - LŽ sakė jis.

Išties Gargždai yra ir Žemaitijoje, ir Klaipėdos krašto regione.

„Administraciškai Laugaliai, Gargždų miesto dalis, priklauso jau Mažajai Lietuvai, o vakarinė dalis - Žemaitijai. Be to, neužtektų vien užrašo prie plento, reikėtų ir suoliukų, automobilių stovėjimo aikštelės, informacinio stendo, šiukšliadėžių. Todėl tai kainuotų tikrai daugiau nei 5 tūkst. eurų. Vis dėlto pagrindinis klausimas, ar apskritai galime save identifikuoti kaip grynus žemaičius?“ - LŽ komentavo Klaipėdos rajono merijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.

Jis svarstė, kad galbūt nereikėtų beždžioniauti ir įtvirtinti tai, ką jau turi Telšiai, Varniai ir daugelis Telšių apskrities seniūnijų. „Gargžduose gyvena ir žemaičių, ir dzūkų, ir aukštaičių, ir mažlietuvių. Mes neturime tokios grynos savo tarmės“, - tikino G. Bareikis.

Gera proga diskutuoti

Tą patį sakė ir Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė. Iniciatyvą statyti žemaitišką užrašą ji pavadino gera proga pagaliau išgryninti savo identitetą.

„Formaliai esame žemaičių Kretingos pratarmės areale, tačiau Klaipėdos rajone esantys Dovilai, Priekulė patenka į labai aiškų Mažosios Lietuvos etnokultūrinį regioną. Tad kas mes esame? Nei gryni žemaičiai, nei gryni mažlietuviai. Patys Gargždai taip pat nuo seno buvo padalyti: dalis - Prūsijoje, Vokietijoje, dalis - Žemaitijoje“, - LŽ pasakojo ji.

1762 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių aprašyme Gargždai vienareikšmiškai priskiriami prie Žemaitijos, tačiau užrašyti kaip „Gorzdy“.

„Daug kur arba lenkiškai, arba lotyniškai „Garisda“ 1253 metų dokumente. Kaip vadino miestą patys žemaičiai? Ar tikrai "Gargždā"? Ir ar galime pristatyti savo miestą kaip grynai žemaitišką, jeigu net jame kalbame ne gryna, o maišyta žemaičių ir lietuvių kalba? Mes žemaičiuojame, bet labai švelniai, kitaip negu Plungėje, Skuode ar Telšiuose. Tad tas ženklas gali tapti naudingu postūmiu pradėti plačias ir profesionalias diskusijas apie Gargždų etninį identitetą, jo išgryninimą“, - kalbėjo muziejininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"